Dauguma žmonių stengiasi mažinti druskos vartojimą, kartais net visiškai jos atsisako, nes mano, kad kenkia sveikatai. Tačiau druska – svarbus elektrolitas, reikalingas mūsų organizmui normaliai funkcionuoti. Visiškas druskos nevartojimas gali pakenkti sveikatai ar net būti mirtinas.

 

Gali sutrikti širdies veiklaSea,Salt,On,Wooden,Background

 

Manoma, kad mityba, kurioje sumažintas druskos kiekis, gali pagerinti sveikatos būklę žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Tačiau natrio apribojimas galimas tik tada, jei specialią dietą paskyrė sveikatą prižiūrintis gydytojas. Jeigu širdis sveika ir jos sistema veikia normaliai, natrio sumažinimas gali kaip tik pakenkti. Šis svarbus elektrolitas naudojamas raumenų susitraukimo procesuose, o svarbiausias raumuo ir yra širdis. Jei druskos vartojama per mažai ir organizme ima trūkti natrio, gali pablogėti širdies sveikata. Per mažas natrio kiekis taip pat siejamas su žemu kraujospūdžiu ir energijos stygiumi.

 

Pasireikšti dehidratacijos simptomai

 

Natris palaiko skysčių pusiausvyrą organizme ir neleidžia įvykti dehidratacijai. Jei atsisakoma druskos, natrio lygis kraujyje drastiškai nukrinta, sutrinka skysčių balansas ir gali atsirasti dehidratacijos simptomai: džiūti burna, svaigti galva, kamuoti troškulys, išsausėti oda bei gleivinė, rečiau lankomasi tualete. Jei tokia būklė užsitęsia, kyla rizika pakenkti inkstams ir kitiems gyvybiškai svarbiems organams.

 

Medikai per dieną rekomenduoja suvartoti 4–6 g druskos (nubrauktą šaukštelį). Verta žinoti, kad natrio yra ne tik grynuoju pavidalu (valgomoji druska). Skirtingas jo kiekis gaunamas vartojant maisto produktus. Pavyzdžiui, raugintus kopūstus, alyvuoges, krevetės, krabų mėsą, misą, burokėlius, raudonąsias pupeles, salierus, varškę ir kt.

 

Sumažėti atsparumas insulinui

 

Ištirta, kad su maistu negavus užtektinai natrio, tai neigiamai paveikia insulino toleranciją. Tai reiškia, kad natrio stygius organizme neleidžia normaliai reaguoti į insuliną, dėl to ilgainiui gali padidėti gliukozės lygis kraujyje – organizmas priverstas dirbti sunkiau, gaminti daugiau insulino, kad gliukozė neviršytų normos ir būtų suskaidyta. Dažni gliukozės šuoliai net sveikam žmogui gali lemti nutukimą, cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas. Gali kilti uždegiminės reakcijos, kurios pasireiškia tinimu, spuogais ar odos raudoniu. Kartais gliukozės svyravimai gali išprovokuoti miego sutrikimus, nuolatinį nuovargį, svorio didėjimą, psichinės sveikatos sutrikimus, pabloginti menopauzės simptomus, taip pat neigiamai paveikti policistinių kiaušidžių sindromo kamuojamas moteris.

 

Pakenkti smegenų veiklai

 

Kai organizme sumažėja natrio, vanduo pradeda plūsti į organizmo ląsteles, todėl jos negali normaliai funkcionuoti. Net menkiems natrio svyravimams ypač jautrios smegenų ląstelės. Kai natrio yra per mažai ir pasireiškia hiponatremija, prasideda stiprus pykinimas, vėmimas, galvos skausmas, energijos trūkumas, silpnumas, sąmonės sutrikimas, sunkesniais atvejais gali ištikti traukuliai ir koma. Kritinis natrio trūkumas būdingesnis vyresnio amžiaus žmonėms, taip pat turintiems gretutinių ligų ir negalintiems tinkamai savimi pasirūpinti, užtikrinti deramos mitybos. Yra ligų, dėl kurių organizme kaupiasi skysčiai ir tuomet taip pat gali pasireikšti hiponatremija, pavyzdžiui, sergant kepenų ciroze ar širdies nepakankamumu.

 

Pradėti augti svoris

 

Druska su jodu svarbi skydliaukės hormonų veiklai, todėl visiškai jos atsisakius organizme krinta ne tik natrio, bet ir jodo lygis. Ilgainiui dėl to priaugama svorio, veidas gali atrodyti paburkęs, išsausėti oda, jaučiamas raumenų silpnumas ir nuovargis. Pasak specialistų, moterims jodo trūkumas gali būti viena nevaisingumo, menstruacinio ciklo sutrikimo, nerimo ir nuolatinio nuovargio priežasčių. Jodas ir skydliaukės hormonai būtini sveikiems plaukams, nagams ir dantims, taip pat tinkamam cholesterolio kiekiui palaikyti ir kokybiškam miegui užtikrinti.

 

Padidėti komplikacijų rizika

 

Natrio trūkumas tiesiogiai susijęs su dažnesnėmis komplikacijomis po operacijų ir didėjančia pooperacinio mirtingumo rizika. Pacientai, kuriems nustatyta priešoperacinė hiponatremija, penkis kartus dažniau miršta 30 dienų po operacijos nei tie, kurių natrio kiekis kraujyje normalus. Amerikoje pagal „National Surgical Quality Improvement“ programą atlikto tyrimo metu išanalizuota net penkerių metų 300 ligoninių duomenys apie prieš operaciją atliktų kraujo tyrimų rezultatus ir pooperacinę priežiūrą. Paaiškėjo, kad mirtingumas per 30 dienų esant normaliam natrio kiekiui kraujyje sudarė 1,3 %. Pacientams, kuriems nustatyta lengva hiponatremija, mirtingumas padidėjo iki 4,6 %, o kuriems vidutinė ar sunki – 9,6 %. Natrio trūkumas taip pat padidino pooperacinių komplikacijų riziką: kardiovaskulinių, žaizdų infekcijų ir plaučių uždegimo.

 

Svarbu

  •  Natrio netenkama, kai gausiai prakaituojama, vemiama ar viduriuojama.
  •  Per didelį kiekį natrio galima išplauti iš organizmo geriant daug vandens, piktnaudžiaujant kava, alkoholiu ar kitais diuretikais.
  •  Natrio trūkumą išduoda sausos gleivinės, padidėjęs troškulys, karščio bangos, greitas pulsas, raumenų spazmai, pykinimas, vėmimas, svorio kritimas, galvos skausmai.
  •  Neretai organizmas praneša, kad metas papildyti natrio atsargas, siųsdamas paprastą signalą – staiga norisi kažko sūraus.
  •  Didelis natrio trūkumas organizme atstatomas lašelinėmis, nedidelis – koreguojant mitybą, geriant elektrolitais papildytą vandenį.
 

Autorius Laima Samulė