Daug žmonių turi problemų dėl netvarkos. Namų kampuose sumestos pasenusios spaudos ir makulatūros krūvos, vaikų žaislai užimantys daugiau erdvės negu norėtųsi, pusiau pabaigti projektai dulkantys ant rašomojo stalo. Dažniausiai tai normalu ir nėra daiktų kaupimas.

 

kaupimas

Tačiau yra ir tokių žmonių, kurių namuose yra ekstremalus netvarkos lygis, visur mėtosi kalnai nereikalingų daiktų. Kas dedasi šių žmonių galvose? O svarbiausia, kokia yra pagrindinė tokio atmestino požiūrio į tvarką priežastis?

 

Daiktų kaupimas pasireiškia tuo, kad žmogui yra nepaprastai sunku išmesti bet kokius, sugedusius, neatliekančios pagrindinės savo funkcijos, nebenaudojamos ir nebereikalingus daiktus, nepriklausomai nuo to, ar jie turi, kokią nors didesnę vertę, ar ne. Daiktų kaupimas gali būti žalingas ne tik pačiam kaupiančiajam, bet ir kitiems žmonėms, kurie gyvena šiuose namuose (net kaimynams gretimuose butuose).

 

Kaupikams daiktų kiekis atrodo lyg sienos, kurios atskiria juos nuo kitų žmonių. Galima kaupti viską, nuo laikraščių ir žurnalų iki kartoninių dėžių, maisto ir drabužių. Dauguma psichologų kaupimą laiko vienu iš kompulsyvaus elgesio tipų. Tokiam elgesiui būdingas ir kompulsyvus daiktų pirkimas, nemokamų daiktų įsigijimas bei ieškojimas tobulo arba unikalaus daikto.

 

Vidinis diskomfortas šiek tiek atlėgsta tik tada, kai atliekamas koks nors ritualinis veiksmas. Dauguma kompulsyvių elgesio modelių yra glaudžiai susiję su biologiniu faktoriumi. Yra specifinė smegenų dalis, kuri atsakinga už tai, kad išliktume ramūs ir nesiimtumėme veiksmų visose situacijose. Šios smegenų struktūros tūris dažnai skiriasi tarp tų žmonių, kurie demonstruoja ekstremaliai kompulsyvų elgesį.

 

2012 metais tyrėjai, vadovaujami Davido Tolino, Jeilio medicinos mokykloje analizavo kaupikų reakcijas, susidūrus su kasdieniniais sprendimais: pasilikti ar išmesti kasdien gaunamus laiškus, spaudą, lankstinukus. Mokslininkai nustatė, kad šis sprendimas sukėlė nenormaliai didelį aktyvumą dviejuose kaupimų smegenų dalyse: priekinėje juostinėje smegenų žievėje (lot. anterior cingulate cortex) ir kairėje smegenų apsiausto žievėje (angl. left insular cortex). Kuo labiau stimuliuojamas atsakas, tuo didesnis nerimo ir neryžtingumo lygis.

 

Iš esmės jų smegenys per daug persidirba, panašiai nutinka, kada rūkantys arba nuo narkotikų priklausantys asmenys pabando mesti blogus įpročius. Gyvendami taip, kaip yra, kaupikai jaučia tam tikrą palengvėjimą, kuris malšina nerimą ir ciklas kartojasi.

 

Neaišku, dėl ko atsiranda noras kaupti, tačiau tarp visų kaupikų galima išskirti keletą bendrų požymių. Kaip ir daugelį kitų psichologinių sutrikimų, biologinį polinkį į obsesinį, kompulsinį sutrikimą gali sukelti bet koks stresas, pavyzdžiui, didelė trauma ar net nerimas dėl kasdienių gyvenimo įvykių, keliančių stresą, pavyzdžiui, pinigų nebuvimo.

 

Kada netvarka tampa daiktų kaupimu, tai atsiliepia kiekvienos dienos kokybei ir tai ilgainiui tampa rimta problema. Reikėtų atskirti, kad kolekcionavimas ir kaupimas nėra tas pats. Kolekcininkai renka ir eksponuoja sukauptus daiktus. Kolekcijos būna tvarkingos, renkamos tam tikra tvarka ir prižiūrimos. Šie žmonės visada linkę gerai pagalvoti, prieš įsigydami naują eksponatą, ar jis tikrai yra vertingas ir nesikartoja turimoje kolekcijoje. Kaupikai tempia į namus daug daiktų, saugo juos atsitiktine tvarka namuose ir leidžia jiems apdulkėti, irti ir gesti.