Tikriausiai daugeliui teko bent kartą patirti nemalonų dilgčiojimą galūnėse, kai atrodo, bado lyg adatėlėmis ar bėgioja skruzdės po kūną. Kodėl taip nutinka? Kas sukelia šį „fenomeną“ ir kaip padėti sau?

 

kojos

Nemalonų pojūtį, kai kūną bado lyg adatėlėmis, gydytojai vadina moksliniu terminu parestezija. Dilgčiojimas galūnėse (kojose, rankose, pėdose, plaštakose) dažniausiai atsiranda tada, kai ilgai sėdima nepatogia poza. Kai žmogus pradeda judėti, pakeičia nepatogią pozą, pajaučia, kad galūnė yra nutirpusi ir po ją lyg skruzdės bėgioja.

 

Dažniausiai parestezija yra laikina būklė, kai užspaudžiama kraujotaka tam tikroje kūno vietoje. Kraujas nebegali laisvai tekėti į tos kūno dalies nervus, todėl signalai, kurie paprastai siunčiami į smegenis, pradedami blokuoti. Tokį pojūtį kiekvienam gali sukelti kažkoks svoris ant kūno dalies arba pernelyg aptemptų drabužių dėvėjimas. Tačiau dažniau dilgčiojimo pojūtis atsiranda, jei žmogus bus dehidratuotas, labai pavargęs, uždusęs, jei kvėpavimo ritmas labai pagreitėjęs. Skausmo stiprumas priklauso nuo to, kiek ilgai bus užspausta kraujotaka. Kuo ilgiau spaudžiamas, tuo skausmas darosi stipresnis.

 

Kai pajuntamas nemalonus dilgčiojimas, galima imtis tam tikrų veiksmų. Pats paprasčiausias būdas atsikratyti nemalonaus jausmo – pakeisti pojūtį ir pakratyti nutirpusią galūnę. Jeigu pojūtį sukelia aptempti drabužiai ar avalynė – persirengti patogesne apranga. Jeigu dilgčiojimas vis tiek nepraeina, švelniai patapšnoti tą sustingusią kūno dalį.

 

Norint išvengti dilgčiojimo, reikia sėdėti taisyklingai, nekryžiuoti kojų (ypač, kai kelias yra ant kelio). Geriausia sėdėti, kai abi kojos siekia žemę arba yra šiek tiek pakeltos į viršų.

 

Labai svarbu avėti tinkamo dydžio avalynę. Aptempti batai, per aukšta pakulnė sukelia kojų pirštų mėšlungį, neleidžia laisvai tekėti kraujui. Ilgainiui avint tokią avalynę pradeda ne tik kamuoti dilgčiojimas, bet ir nuospaudų, pūslių, pradeda skaudėti pėdas.

 

Kartais išvengti skruzdžių bėgiojimo po kūną išvengti gali padėti sporto rūšies pakeitimas. Dilgčiojimą ir kitus nemalonius pojūčius neretai sukelia sportas, kai didelis krūvis tenka pėdoms, pavyzdžiui, bėgimas ar aerobika.

 

Jei dažnai dilgčioja kūne, galbūt kalta sutrikusi skydliaukės funkcija. Kai skydliaukė tampa neaktyvi, dažnai jaučiami simptomai: šąlantys kojų pirštai ir dilgčiojimas juose. Esant tokiai problemai, dilgčiojimas gali praeiti tik vartojant vaistus nuo skydliaukės sutrikimų.

 

Kai kurie vaistai gali turėti šalutinį poveikį ir sukelti deginantį ar dilgčiojantį pojūtį tam tikrose kūno vietose. Tokiu atveju, reikėtų pakeisti vaistus į kitus, kurie neturėtų nepageidaujamo šalutinio poveikio.

 

Kartais gali padėti kompresinių kojinių dėvėjimas, nes jos suaktyvina kraujotaką. Tokios kojinės tinka ne visiems, todėl prieš pradedant jas nešioti, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju.

 

Jei kojos dažnai šąla, taip pat gali varginti nemalonus dilgčiojimas. Reiktų stengtis, kad kojos niekada nešaltų: mūvėti šiltas kojines, avėti šiltus batus ir šlepetes, naudoti elektra šildomą pagalvėlę kojoms.

 

Ar dilgčiojimas galūnėse gali būti rimtų ligų požymis? Nors dažniausiai tai būna laikina problema, kuri praeina per kelias minutes, tačiau kai kuriems – tai įspėjamas ženklas susirūpinti savo sveikata. Lėtinė parestezija neretai kamuoja sergančiuosius diabetu, sveikstančius po traumų ar po chemoterapijos procedūrų. Jeigu badymas adatėlėmis ar jausmas, kad po kūną bėgioja skruzdės nepraeina po kelių minučių, būtina pasitikrinti pas gydytoją. Kartais parestezija gali būti įspėjamasis simptomas apie neigiamus sveikatos pokyčius organizme. pavyzdžiui, ji gali atsirasti dėl užspausto nervo, karpalinio tunelio sindromo, išialgijos, spondiliozės, išsėtinės sklerozės, netinkamos mitybos, B grupės vitaminų trūkumo, piktnaudžiavimo alkoholiu, insulto, smegenų auglių ir nervų sistemos pažeidimų.