Klimato kaita – jau ne vienus metus skambiai diskutuojama tema. Visas pasaulis stengiasi ją pristabdyti taikant įvairias ekologines inovacijas. Europos Sąjunga šiuo klausimu taip pat turi ambicingą tikslą – iki 2050-ųjų 100 ES miestų paversti neutraliais klimatui. Neįtikėtina, bet į projektą pateko ir du Lietuvos miestai!

 

Veikia „mažas, bet galingas“ principuEnvironmental,Technology,Concept.,Sustainable,Development,Goals.,Sdgs.

 

ES teritorijoje miestai užima iki 4 % viso ploto, tačiau jame sutelpa 75 % visų piliečių. Miestai sunaudoja per 65 % visos pasaulio energijos ir išmeta per 70 % pasaulinio CO2 kiekio. Taigi, nors miestai, žvelgiant procentaliai, sudaro tik mažą Europos dalį, jų poveikis aplinkai ir klimato kaitai yra milžiniškas. Ypač didelį neigiamą poveikį aplinkai daro pramonės ir transporto sektoriai.

 

Dabarties, o ne ateities problema

 

Geologinėje Žemės istorijoje klimatas keitėsi ne kartą, bet tai buvo nulemta natūralių procesų: planetos orbitos parametrų kaitos, atmosferos sudėties pokyčių, tektoninių plokščių dreifo, Saulės aktyvumo ciklų, ugnikalnių išsiveržimų. Pastaruosius 200 metų fiksuojami klimato pokyčiai išsiskiria tuo, kad pagrindinė jų priežastis – žmonių veikla. Nuo industrializacijos pradžios ėmėme keisti atmosferos cheminę sudėtį ir taip sustiprinome šiltnamio efektą. Prie to prisideda transporto, pramonės, žemės ūkio tarša ir išmetamos CO2 dujos, miškų kirtimas, sparti urbanizacija. Skirtingais duomenimis, dabartinė vidutinė atmosferos temperatūra yra 0,95–1,20 ºC didesnė nei XIX a. pabaigoje. Prognozuojama, kad iki 2027 m. šie skaičiai jau gali pasiekti 1,5 ºC ir daugiau. Pražūtingas klimato kaitos poveikis nėra vien ateities problema. Mes jau susiduriame su rezultatais: ledynai traukiasi, kyla vandenynų lygis, augalų ir gyvūnų geografiniai arealai keičiasi, kinta natūrali augalų vegetacija, nyksta ištisos rūšys, dažnėja pražūtingo masto stichinės nelaimės, vargina ilgos karščio bangos, liūtys, sausra… Mokame ir tiesiogiai savo kailiu – dėl aplinkos taršos bei klimato kaitos susiduriame su vis dažnesnėmis sveikatos problemomis.

 

Deja, kai kurie pokyčiai vyksta sparčiau, nei anksčiau prognozavo mokslininkai. Maža to, pasak Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) – Jungtinių Tautų organizacijos, įsteigtos su klimato kaita susijusiems mokslams įvertinti – kai kurie šių pokyčių negrįžtami. Stabdyti klimato kaitą būtina, nes jeigu pasaulinė temperatūra, palyginus su laikotarpiu iki pramonės, pakils daugiau kaip 2 °C, atsidursime ant masinės katastrofos slenksčio ir greičiausiai nugarmėsime žemyn.

 

Išskirtinis šimtukas

 

Europa intensyviai vykdo žaliąjį kursą (planas, kuriuo siekiama įgyvendinti tikslą, kad iki 2050 m. Europos ekonomika ir visuomenė turi neutralizuoti savo poveikį klimatui). Pernai metų balandį Europos Komisija (EK) paskelbė 100 bendrijos miestų, kurie dalyvaus ES misijoje iki 2030 m. sukurti šimtą pažangių neutralaus poveikio klimatui miestų. Dėmesys skirtas miestams, nes būtent nuo jų veiksmų labiausiai priklauso klimato kaitos švelninimo sėkmė. Todėl urbanizuotose vietovėse turime spartinti ekologijos plėtrą ir vystyti gamtai palankias inovacijas. Tikimasi, kad šis planas reikšmingai prisidės prie žaliojo kurso tikslo iki 2030-ųjų sumažinti išmetamų teršalų kiekį 55 %. Taip pat miestų gyventojai galės džiaugtis švaresne ir žalesne aplinka, tyresniu oru, sveikatai palankesniu gyvenimo būdu, saugesniu transportu ir mažesniu triukšmu. Kaip teigė EK pirmininkė Ursula von der Leyen: „Žaliosios pertvarkos banga jau ritasi per visą Europą. Tačiau visada reikia ir entuziastų, kurie užsibrėžtų dar didesnius tikslus. Šie miestai rodo mums kelią į sveikesnę ateitį. Mes jiems padėsime! Kibkime į darbą jau šiandien.“

 

Pateko du Lietuvos miestai. Ko tikėtis?

 

Neįtikėtina, bet į lemtingąjį šimtą miestų, kuriuos EK nori paversti klimatui neutraliais, pateko ir du Lietuvos miestai. Tai – Vilnius ir Tauragė. Jiedu gaus ES paramą bei finansavimą, kad iki 2030 m. taptų klimatui neutraliais miestais. Patekti tarp laimingųjų nebuvo lengva, nes iš viso tokį norą buvo išreiškę 377 miestai.

 

Kokių pokyčių galima tikėtis sostinėje ir Tauragėje? Jie turėtų tapti inovacijų centrais, čia didės atsinaujinančiųjų išteklių energijos, transporto sistema bus dekarbonizuojama, miestų erdvės atnaujinamos, atsiras daugiau žalumos, modernizuojami pastatai, tausojamas vanduo, vis plačiau taikomas žiedinės ekonomikos principas. Tokiai plėtrai ir kaitai EK iš viso skiria apie 360 mln. Eur. Be finansinės paramos, klimatui neutralaus šimtuko miestai galės sulaukti individualios konsultacijos ir pagalbos, teikiamos per tam sukurtą misijos platformą, turės galimybę prisijungti prie plataus masto inovacijų veiksmų ir bandomųjų projektų. Į judėjimą žalesnio gyvenimo link bus įtrauktas ne tik viešasis sektorius, bet ir piliečiai, mokslinių tyrimų organizacijos, privatus sektorius.

 

Tauragės meras Dovydas Kaminskas džiaugiasi, kad miestas pateko tarp išrinktųjų ir gali rodyti pavyzdį net didmiesčiams. Jis primena, jog Tauragė jau septynerius metus nuosekliai juda Europos žaliojo kurso link, tad patekimas į sąrašą – ne sėkmė, o užtarnautas atlygis. Tauragėje jau dabar gyventojus nemokamai vežioja elektriniai autobusai, kurių skaičius artimoje ateityje augs. Ant viešųjų miesto pastatų įrengtos 25 saulės elektrinės, rajone 99 % centralizuotai tiekiamos šilumos pagaminama iš biokuro, daugiabučių kiemuose įrenginėjamos elektromobilių krovimo stotelės, visos gatvės apšviestos taupiais LED žibintais, dėl kurių savivaldybė kasmet sutaupo 40 % elektros energijos. Taip pat Tauragė pirmoji Lietuvoje įgyvendino kompleksinį viešų miesto dviračių saugyklų projektą.

 

Įdomu

 
  • 2019 m. duomenimis, ES buvo ketvirta pagal išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį po Kinijos, JAV ir Indijos.
  • 1990–2019 m. ES pasaulio šiltnamio efektą sukeliančių dujų išlakų dalis sumažėjo nuo 15,2 % iki 7,3 %. 2015 m. pagal Paryžiaus klimato susitarimą ES įsipareigojo iki 2030-ųjų sumažinti CO2 išlakas bent 40 %, palyginti su 1990 m.
  • Energija yra didžiausias šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo šaltinis ES. 2019 m. energetikos sritis buvo atsakinga už kiek daugiau nei 77 % į aplinką išmetamų CO2 dujų.
  • Šių metų balandį Europos Parlamentas priėmė taisykles, užtikrinančias, kad į ES importuojamos prekės niekur pasaulyje nebūtų prisidėjusios prie miškų naikinimo ar nykimo. Miškai atlieka esminį vaidmenį sugeriant ir kompensuojant išmetamo anglies dvideginio kiekį.
 

Autorius Jūratė Survilė