Klausos praradimas laikomas neišvengiama amžėjimo dalimi. Tačiau su šia problema vis dažniau susiduria ir jauni žmonės. Priežastys įvairios – nuo genetikos iki žalingų aplinkos veiksnių, netinkamų įpročių. Visgi, kad ir kokio amžiaus žmogus būtų, kad ir kas nulemtų klausos praradimą, svarbu prisiminti, kad sprendimas bene visuomet yra, tik nereikėtų delsti jo ieškoti.

 

Deafness,,Hearing,Loss.,Doctors,Check,Health,Of,Ear,,Hearing,Organ.Įspėjamieji ženklai

 

Pastebėjus žemiau išvardytų požymių, galima įtarti klausos prastėjimą. Tokiu atveju rekomenduojama kuo greičiau pasirodyti gydytojui, kuris profesionaliai įvertins klausą ir prireikus paskirs gydymą.

 

Klausos sutrikimai triukšmingoje aplinkoje. Tampa sunku susikalbėti kavinėse, restoranuose, transporto stotelėse ir kitose triukšmingose vietose, kur daug pašalinių garsų.

 

Nuolatinis prašymas pakartoti informaciją. Jei vis tenka prašyti kitų pakartoti, ką jie sakė, ir tai daroma vis dažniau, galbūt klausos aštrumas pradeda silpti. Tai ypač pastebima kalbant prislopintu švelniu balsu arba pašnibždomis. Dažniausiai tampa sunku išgirsti aukšto dažnio garsus: „š“, „s“, „t“ ar „f“.

 

Didėjantis televizoriaus ar radijo garsas. Jeigu pastebite, kad norint gerai girdėti, kas kalbama per radiją ar televizorių, reikia vis labiau didinti garsą, nors kiti šeimos nariai su šia problema nesusiduria, tai galimas klausos praradimo požymis.

 

Skambesiai ausyse. Tai vadinama tinitu – garso (ūžesio, cypimo, zvimbimo ar kt.) suvokimas ausyse ar galvoje nesant išorinio ar vidinio garso šaltinio. Šis reiškinys gali būti laikinas, pavyzdžiui, būdingas po apsilankymo koncerte, kur grojo garsi muzika. Tačiau jei nuolat kartojasi be objektyvios priežasties arba pablogėja, greičiausiai silpsta klausa.

 

Nesugebėjimas išgirsti aukštų tonų. Klausos praradimas dažnai prasideda nuo sumenkusio gebėjimo išgirsti aukštus tonus. Tad gali kilti problemų išgirstant telefono skambutį, kalbantis su vaikais, klausantis paukščių giesmių ir pan.

 

Dažniausios priežastys

 

Klausos praradimo priežastys itin įvairios, dažnai kompleksinės. Aptarkime pačias dažniausias.

 

Triukšmo poveikis. Ilgalaikis triukšmas gali sukelti apkurtimą. Problemą gali paskatinti dažnas lankymasis koncertuose, darbas statybų aikštelėse, su garsiais įrankiais ir pan.

 

Amžius. Su amžiumi klausa natūraliai silpnėja. Tai vadinama presbiakuzija. Įprastai ji prasideda sulaukus 50–60 m., tačiau kai kuriems pasireiškia anksčiau.

 

Genetika. Jei jūsų šeimoje yra žmonių, turinčių klausos problemų, didesnė tikimybė, kad ir patys galite patirti klausos sutrikimų.

 

Infekcijos ir uždegimai. Kai kurios infekcijos, tokios kaip vidurinės ausies uždegimas, ar virusinės ligos (pvz., tymai), gali sukelti laikiną ar nuolatinį klausos praradimą.

 

Vaistų vartojimas. Tam tikri vaistai, ypač antibiotikai ir chemoterapiniai medikamentai, gali turėti šalutinį poveikį, susijusį su klausos netekimu.

 

Traumos. Galvos ir ausų traumos gali pažeisti klausos nervus ar ausies struktūras, sukeldamos apkurtimą.

 

Ką daryti?

 

Jei pastebėjote, kad Jūsų ar Jūsų artimojo klausa sutrikusi, rekomenduojame nedelsti ir užsiregistruoti konsultacijai pas klausos priežiūros specialistą. Specialistas atliks audiometrinę klausos patikrą, nustatys galimas klausos silpnėjimo priežastis ir, prireikus, parinks tinkamą gydymą ar nukreips apsilankyti pas otorinolaringologą (LOR gydytoją) išsamesnei konsultacijai.  Šiandien klausos praradimą galima kompensuoti įvairiais prietaisais. Klausos aparatai stiprina garsus ir leidžia žmogui aiškiau girdėti. Modernūs prietaisai yra maži, estetiški, juos net galimma sujungti su išmaniaisiais telefonais, leidžiant naudoti programėles garsams reguliuoti. Galimi ir kochleariniai implantai, kurie rekomenduojami esant sunkesniam klausos praradimui. Jie perduoda elektrinius signalus tiesiai į klausos nervą, leisdami suvokti garsus net ir tiems, kurių klausa visiškai prarasta. Taip pat egzistuoja įvairūs pagalbiniai klausos įrenginiai, pvz., specialūs telefonai, televizoriaus garso stiprintuvai, net išmanieji laikrodžiai, kurie padeda geriau girdėti kasdienėse situacijose. Subtitrai filmuose, transliacijose ar vaizdo skambučiuose irgi palengvina gyvenimą.

 

Labai svarbu tausoti klausą – triukšmingoje aplinkoje dėvėti apsaugines ausines arba ausų kištukus. Ilgai nebūti ten, kur triukšminga. Būtina laikytis sveiko gyvenimo būdo: subalansuotai maitintis, būti fiziškai aktyviems, protingai sudėlioti darbo ir poilsio režimą, gerai išsimiegoti, vengti žalingų įpročių, reguliariai profilaktiškai tikrintis sveikatą.

 

Įdomu

 
  • Apie 466 mln. žmonių (6,1 % pasaulio populiacijos) yra praradę klausą. Iš jų 34 mln. – vaikai.
  • Prognozuojama, kad iki 2050 m. pasaulyje klausos sutrikimų patirs daugiau nei 900 mln. žmonių.
  • 1 iš 3 žmonių, sulaukusių 65 m. ir daugiau, patiria reikšmingą klausos praradimą.
  • Maždaug 1,1 mlrd. jaunuolių ir paauglių visame pasaulyje gresia apkurtimas dėl didelio triukšmo klausantis muzikos per ausines ar lankantis triukšmingose vietose.
  • 2–3 iš 1000 gimusių kūdikių turi klausos sutrikimų, kurie gali būti tiek įgimti, tiek atsiradę dėl infekcijų ar traumų.
  • Pasaulio sveikatos organizacija apskaičiavo, kad dėl nesprendžiamo klausos praradimo kasmet patiriama apie 750 mlrd. JAV dolerių globalių ekonominių nuostolių.
 

Autorius Jūratė Survilė