Prieš 3 metus Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa parodė, kad 9 % šios šalies gyventojų negali patenkinti pagrindinių poreikių. Tai reiškia, kad stokoja visaverčio maisto, negali pasirūpinti būsto nuoma ar komunaliniais mokesčiais. Net 48 % britų apklausos rengėjams prisipažino, kad jų gyvenime nėra patenkinami psichologiniai poreikiai. Jie nesijaučia saugūs, mylimi ir galintys save realizuoti. Tai sociologų nenustebino, mat išsivysčiusiose šalyse, kuriose lengva rūpintis kūnu, psichika vis dar pažeidžiama. Visgi mokslininkai pastebėjo ir šį tą naujo – siekis pagerinti įvaizdį visuomenėje tampa svarbesnis už poreikį pratęsti giminę.

 

poreikiai

Nepaneigiami kūno poreikiai

 

Vienas humanistinės psichologijos pradininkų Abrahamas Maslow 1943 m. sukūrė poreikių piramidę. Ji suskirstyta į penkis lygmenis ir parodo žmonijos poreikių hierarchiją – nuo primityviausių iki sudėtingiausių. Ir dabar ši piramidė plačiai naudojama. Mat dalis mokslininkų įsitikinę, kad net keičiantis laikams bei gyvenimo sąlygoms, esminiai žmogaus poreikiai nekinta, transformuojasi tik jų išraiškos. Pristatydamas poreikių piramidę A. Maslow teigė, kad, tik patenkinęs fiziologinius poreikius, žmogus gali rūpintis kitais dalykais. Kitaip tariant, pirmenybė visada teikiama fiziniam išgyvenimui ir tai motyvuoja tam tikrą elgesį. Kai šis fizinio išgyvenimo poreikis visiškai patenkinamas, žmogus žengia į kitą lygį, o galiausiai pasiekia piramidės viršūnę – savirealizaciją ir tobulėjimą. Jau anuomet mokslininkas teigė, kad ši hierarchija nereiškia, jog žmogus visada pirmiau privalo rūpintis kūniškais poreikiais ar juolab fiziologijai paklusti be išimčių. Visgi pavalgęs, išsimiegojęs ir skirtingų rūšių artumo nestokojantis žmogus yra sąmoningesnis ir geriau suvokia, ką turi daryti, kad realizuotų aukščiausius siekius. Mat tik tuomet pajunta laimę ir visavertiškumą. Pagal A. Maslow, visai neromantišką gyvenimo pagrindą sudaro palaikomosios gyvybinės funkcijos – kvėpavimas, mityba, tuštinimasis, lytiniai santykiai, miegas. Antrame lygyje dominuoja saugumo poreikis. Jis būna fizinis ir psichologinis. Žmogus nesąmoningai siekia nuo galimų pavojų apsaugoti savo kūną, šeimą, teritoriją (namus), moralines vertybes ir sukauptus išteklius. Kai saugumo poreikis nepatenkinamas, kyla nepageidaujamų reakcijų, pavyzdžiui, agresija. Tai, beje, buvo galima stebėti tik prasidėjus pandemijai – kai kuriose šalyse kilo neramumų prekybos centruose. Žmonės siekė sukaupti kuo daugiau resursų, kad išgyventų sunkius laikus.

 

Metas perstatyti poreikių piramidę?

 

Saugumas veikiai nustelbė socialinius poreikius, kurie iš esmės reiškia draugystę, bendravimą, meilę ir intymumą. Apie prie pat poreikių piramidės smaigalio esančią savivertę ir pripažinimą išvis nemąstyta. Mat pagarba ir pasitikėjimas tapo nesvarbūs siekiant išgyventi fiziškai. Pačioje viršūnėje, pasak A. Maslow, yra tai, ką žmonės suvokia kaip savirealizaciją ir problemų sprendimą. Tai poreikis panaudoti ir perduoti turimas žinias ar patirtį, siekti aukštesnių tikslų. Šiame lygyje žmogus jau pajėgus paminti emocijas ir vertinti faktus. Gali kurti, veikti dėl bendros gerovės ir konstruktyviai spręsti problemas. Apmaudu, bet visai nesena realybė parodė, kad tik nedidelė dalis šiuolaikinių žmonių pasiekė piramidės viršūnę. Apie tai, kad visuomenės ir atskirų individų poreikiai ne tiek tobulėja, kiek atliepia aplinkybes, mokslininkai kalbėjo dar prieš prasidedant pandemijai. Leidinyje „Perspectives on Psychological Sciences“ amerikiečių mokslininkai siūlo atnaujinti klasikinę poreikių piramidę. Arizonos universiteto psichologijos profesorius Douglas Kenrickas tikina, kad savirealizacija turėtų būti pakeista trimis skirtingais motyvais, kurie pavadinti evoliuciškai privalomais – poravimosi partnerio suradimu, jo išlaikymu ir palikuonių išauginimu. Mokslininkas tvirtina, jog dauguma veiklų, priskiriamos savirealizacijai (pavyzdžiui, kūrybinei), iš tikrųjų atitinka esminį poreikį pagerinti padėtį visuomenėje. Daugeliu atvejų tai reikalinga tam, kad asmuo lengviau į save atkreiptų poravimuisi tinkamų partnerių dėmesį, tačiau ne visada. Kiti mokslininkai teigia, kad šiuolaikinis žmogus siekia būti vertinamas ne tik kaip tinkamas ir patrauklus partneris, su kuriuo galima susilaukti sveikų palikuonių. Žmogus trokšta būti pastebėtas, trokštamas ir nebūtinai tokio palankaus įvertinimo rezultatas – giminės pratęsimas.

 

Jausti laimingam tampa svarbiau, nei pratęsti giminę

 

Kas gi per pastaruosius 70 m. taip reikšmingai pasikeitė, kad žmonių reprodukcinė funkcija pasislinko keliais hierarchijos laipteliais žemyn? Mokslininkai kol kas negali pateikti vienareikšmiško atsakymo. Visgi spėjama, kad milžiniškos įtakos tam, ką visuomenė laiko laimingu ir kokybišku gyvenimu, turėjo informacijos prieinamumas ir, be abejo, palankios fizinės aplinkybės. Nors daliai žmonių sunku tuo patikėti, bet per pastaruosius kelis dešimtmečius gyvenimas iš tiesų stipriai pagerėjo. Dabartinė skurdo riba kur kas aukštesnė nei anksčiau. Išsivysčiusiose šalyse pagrindiniu siekiu tapo ne šeimos kūrimas, tačiau asmeninės laimės paieškos. Tokį madingą gyvenimo būdą išpopuliarino socialiniai tinklai ir vadinamoji laimės pramonė – paslaugas teikiančios ir laimės produktus gaminančios įmonės. Visa tai, psichologų teigimu, susiję ne tiek su asmeniniu tobulėjimu, kurį A. Maslow užrašė ant poreikių piramidės smaigalio, kiek su galimybe visuotinai vertinamas savybes demonstruoti viešai. Šiuo metu gaji nuomonė, kad laimė yra lengvai pasiekiama ir žmogus iš prigimties turi teisę jaustis laimingas. Tai išbalansuoja psichiką. Visgi šis procesas nėra baigtinis. Greta viešai demonstruojamos laimės ir nenatūralaus dvasinio tobulėjimo atsiranda ir tokie naujos kartos poreikiai kaip kokybiškas ryšys su kitais. Tai empatija, supratimas, geranoriškas bendravimas. Taip pat formuojasi autonomijos poreikis. Jis reiškia, kad žmogus geba atsiskirti nuo kitų ir jaustis komfortiškai. Vertybe tampa savigarbos ugdymas. Visuomenė mokoma nelyginti ir nenuvertinti, o priimti asmens unikalumą. Galiausiai atsiranda net prieštaringų poreikių, pavyzdžiui, nustatyti realistiškas ribas. Iš esmės šis psichologinis poreikis prieštarauja saviraiškos poreikiui. Realistiškos ribos reiškia, kad žmogus geba valdytis, gerbti kitą, nereikalauti. Taip pat adekvačiai suvokti savo ir kitų galimybes. Dar svarbiau tai, kad realistiškos ribos leidžia sukurti sveiką darbo ir poilsio pusiausvyrą, nes gebama nusistatyti tinkamus prioritetus.

 

Įdomu

 
  • Psichologų teigimu, poreikiai ir norai nėra tapatūs dalykai, bet labai glaudžiai tarpusavyje susiję. Skirti poreikius ir norus turėtų sugebėti maždaug 4–5 metukų vaikas. Deja, tai padaryti kartais sunku ir suaugusiesiems.
  • PSO parengtose gairėse suaugusiam asmeniui rekomenduojama miegoti mažiausiai 7–8 val. Šis gyvybiškai svarbus poreikis daro didžiulę įtaką sveikatai ir gyvenimo kokybei. Gerai išsimiegantys žmonės, pasirodo, net 30 % laimingesni už miego stokojančius.
  • Nors mokslininkai dažnai užsimena, kad seksas – itin svarbus poreikis, tačiau vis daugiau tyrimų įrodo, kad jis tikrai nėra gyvybiškai būtinas. Žmogus gali gana sėkmingai ir laimingai gyventi nepatyręs intymių malonumų. Visgi visiems be išimties reikia psichologinio artumo. Tad jis turėtų atsidurti arčiau poreikių piramidės pagrindo.
  • Priklausomybių (nuo nikotino, alkoholio, narkotikų ar lošimų) turintis asmuo, vertindamas būtinuosius poreikius, iš reikšmingiausių pozicijų išstumia miegą, maistą ir saugumą. Tokiems asmenims svarbiausia patenkinti savo priklausomybę, o tik vėliau rūpintis visu kitu.