Po ilgos žiemos daugelis skundžiasi nuovargiu ir energijos stoka. Pasitinkant pavasarį ypač jautrios kepenys. Šis organas atlieka daug gyvybiškai svarbių funkcijų, todėl sunkiai dirbdamas nusilpsta. Kaip tik dabar geriausias laikas skirti kepenims daugiau dėmesio.

   

Puzzle,With,Illustration,Of,Green,Liver,And,Doctor's,Hand,With

Nekaltinkite genų

 

Kepenyse vyksta įvairūs metaboliniai procesai – riebalų, baltymų, angliavandenių ir kitų junginių skaidymas. Kepenys dalyvauja virškinant maistą, šalina toksinus. Šis organas gali pašalinti ne tik kenksmingas medžiagas, kurių pateko į organizmą, bet ir susidariusias vykstant medžiagų apykaitai. Kepenyse kaupiamas glikogenas, reikalingas raumenų darbui, palaikantis tinkamą gliukozės kiekį kraujyje. Taip pat išskiria tulžį į dvylikapirštę žarną ir ten skaido riebalus. Sutrikus kepenų veiklai, žmonės dažniausiai dėl to kaltina genus. Tačiau sveikatos specialistai pabrėžia, kad mūsų sveikata, taip pat ir kepenų darbas, net 50 % priklauso nuo gyvenimo būdo, 20 % – nuo genetikos, 20 % – nuo aplinkos poveikio ir tik 10 % – nuo medicininės pagalbos. Todėl už kepenų sveikatą didžiausią atsakomybę turime prisiimti patys. Ką svarbu žinoti kiekvienam?

 

Kepenys neturi skausmo receptorių

 

Dažnai galvojama, kad, pablogėjus sveikatos būklei, apie tai praneš organizmas tam tikrais simptomais. Nemažai ligų išties išduoda suprastėjusi sveikata, bet kepenų ligos gali tyliai vystytis ilgą laiką, nes šis organas tiesiog neturi skausmo receptorių. Kepenys yra po dešiniuoju šonkaulių lanku. Jei ir sutrinka jų veikla, šio organo neskauda. Todėl ne veltui kepenų ligas medikai vadina tyliosiomis žudikėmis. Tačiau, pablogėjus jų veiklai, gali pasireikšti kiti požymiai. Vienas tokių – žmogus ima atsibusti apie 2 val. nakties. Tai kepenų laikas. Jei šiuo metu nei iš šio nei iš to nubundate, verta pasitikrinti, ar sveikos kepenys. Kiti simptomai – dirglumas, silpnumas, mieguistumas, dažni nuotaikų svyravimai, miego sutrikimai, staigus atminties pablogėjimas, varginantys galvos skausmai. Kai nusilpsta kepenys, gali atsirasti nemalonus prakaito kvapas, staiga pablogėja regėjimas, ypač prieblandoje. Gana dažnas ženklas– nuo menkiausio stuktelėjimo susidarančios mėlynės, odos niežulys, pigmentinės dėmės. Jeigu pajutote, kad pasikeitė skonio pojūčiai, nuolat jaučiatės alkani ar ištroškę, tai irgi signalai, kad reikėtų pasitikrinti kepenis. Gali slinkti plaukai, lūžinėti nagai, formuotis pūlingi inkštirai, balti kieti spuogeliai, pleiskanoti ir skilinėti lūpos, atsirasti įtrūkimų kampučiuose. Jei vargina daugelis išvardintų simptomų, verta pasitikrinti kepenis. Gera žinia ta, kad kepenys turi savybę atsinaujinti. Žinoma, joms nusilpus teks keisti gyvenimo būdą bei stiprinti šį gyvybiškai svarbų organą.

 

Kodėl nusilpsta?

 

Vienas didžiausių kepenų priešų – alkoholis. Piktnaudžiaujant svaigiaisiais gėrimais, labiausiai kenčia kepenys. Šio organo pakitimus taip pat sukelia virusai, toksinai, vaistų vartojimas, net dažnai išgyvenamas pyktis. Kepenys iškart reaguoja į neigiamas emocijas, įtūžį. Jei nėra būtinybės, venkite vaistų nuo skausmo, nes ilgą laiką vartojami gali stipriai pakenkti šiam organui. Vaistus vartokite tik gydytojui paskyrus ir kontroliuojant. Riziką pažeisti kepenis didina nutukimas, padidėjęs kenksmingojo cholesterolio kiekis, II tipo cukrinis diabetas, virusinis hepatitas.

 

Dažniausiai problemų kyla, kai kepenys itin apkrautos. Jeigu žmogus piktnaudžiauja alkoholiu ar suvartoja per daug kalorijų, riebaus maisto, riebalai pradeda kauptis kepenų ląstelėse. Laikui bėgant jas pakeičia surandėjęs audinys. Kai sveikų ląstelių lieka mažai, kepenų veikla visiškai sutrinka.

 

Kai netinkamu gyvenimo būdu kenkiame svarbiam organui, laikui bėgant gali atsirasti ūminis arba lėtinis uždegimas. Ūminio infekcinio hepatito požymiai: patamsėjęs šlapimas, pašviesėjusios išmatos, silpnumas, pykinimas, ypač rytais. Lėtiniam uždegimui būdingas silpnumas, jėgų stoka, neryški gelta.

 

Ko atsisakyti?

 
  •  Svarbiausia – nesisvaiginti alkoholiu. Kasdienė taurė vyno prie pietų stalo, nors ir atrodo nekaltai, visgi kenkia. Per savaitę turėtų būti bent keturios dienos iš eilės nevartojant jokių svaigalų.
  •  Kita svarbi taisyklė – nepersivalgyti! Jei ilgą laiką kepenys stipriai apkraunamos, ateina diena, kai jos atsisako sklandžiai dirbti. Tiesa, badauti nereikia. Valgykite 3–4 kartus per dieną, o nuo stalo pakilkite, kai dar šiek tiek norisi valgyti. Tarp valgymų gerkite vandens – tyro, mineralinio, su citrina.
  •  Kepenims kenkia gausus pieno produktų vartojimas: sukelia virškinimo trakto problemų, vidurių užkietėjimą, skatina uždegimines reakcijas.
  •  Visiškai atsisakyti saldiklių, dažiklių, sunkiųjų metalų turinčių produktų. Riboti cukrų, kuris veikia toksiškai ir tyliai žudo kepenis. Beje, toksinų gresia gauti ne tik su maistu, bet ir įkvepiant buityje netinkamai naudojamų cheminių medžiagų, automobilių išmetamųjų dujų, tabako dūmais užteršto oro detalių.
  •  Vengti neigiamai kepenis veikiančio glitimo, kurio yra grūdiniuose augaluose ir greitajame maiste.
  •  Iš meniu išbraukti hidrintus riebalus – neigiamai veikia cholesterolio apykaitą. Vartoti daugiau gerųjų riebalų turinčio maisto, kuris sergsti nuo uždegimų, o jame esančios omega-3 ir omega-6 riebalų rūgštys gerina kepenų darbą.
 

Naudingi patarimai

 
  •  Reguliariai vartoti šviežių vaisių ir daržovių. Jei tik įmanoma, rinktis pagal sezoniškumą.
  •  Vengti valyti organizmą neaiškios kilmės rytietiškomis žolelėmis ar kitais iš tolimų kraštų atvežtais bei nelicencijuotais preparatais, nes gresia sau stipriai pakenkti. Pavasarį daugelis suskumba valyti kepenis ir prisiperka įvairių papildų. Pasitarkite su gydytoju, kas jums geriausiai tinka, nes vartodami netinkančius preparatus galite pakenkti kepenims.
  •  Kepenų funkcijai svarbus lecitinas, saugantis jas nuo suriebėjimo.
  •  Ankstyvą pavasarį tris savaites rekomenduojama gerti pelynų (karčiųjų kiečių) arbatos, kuri puikiai valo organizmą, padeda kepenims atsigauti po ilgos žiemos.
  •  Veiksminga kiaulpienių arbata. Ją natūraliosios medicinos specialistai dažnai skiria kepenų ligoms gydyti. Irgi gerti tris savaites.
  •  Kepenų apsaugai itin naudingi margainiai. Jų sėklų riebalai padeda atkurti kepenų ląsteles, jų membranas.
  •  Įvairius patiekalus gardinti ciberžole. Joje esantis kurkuminas gerina kepenų veiklą.
  •  Kasdien valgyti kuo įvairesnių daržovių, nes jų skaidulos padeda kepenims perdirbti baltymus – statybinę organizmo medžiagą. Jei žmogus nevartoja daržovių, jo mityboje apstu baltymų, suprastėja kepenų detoksikacinė funkcija.
  •  Į kasdienį meniu įtraukti kokybiško nerafinuoto sėmenų ir kanapių aliejaus, daugiau vartoti pirmo spaudimo alyvuogių aliejaus.
  •  Svarbu reguliariai judėti, daugiau laiko leisti gryname ore. Per dieną aktyviai pajudėti bent valandą. Tik nepersistengti, nes jei kūnas patirs didelį diskomfortą, į kraują išsiskirs streso hormonų, o tai nepatiks kepenims. Užtenka kasdien po 30–60 min. aktyviai pasivaikščioti. Gerai sveikatai palaikyti svarbus kokybiškas miegas. Turintys problemų su kepenimis gerai žino, kad net viena nemiegota naktis iškart apie save praneš – pykins, skaudės galvą, bus silpna. Tad stenkitės užmigti iki 23 val.
  •  Jei į galvą lenda įkyrios mintys, dažnai užvaldo pyktis, išmokite medituoti arba kvėpavimo pratimų – padės įveikti įtūžį, nuvys piktas mintis. Jei patiems susitvarkyti per sunku, nesidrovėkite kreiptis į specialistą.