Pastebėta, kad patys turtingiausi žmonės neretai būna itin taupūs, o patys laimingiausi – turi nedaug, tačiau viskuo dalijasi su kitais.

 

taupymasTaupymo psichologija

 

Taupumo ir išlaidumo bruožai išryškėja jau vaikystėje. Vos poros metų mažyliai su jiems priklausančiais daiktais jau elgiasi skirtingai. Vieni visus gautus saldainius suvalgo iš karto, o likusius išdalija draugams. Kiti juos taupo – valgo po truputį, pasideda juodai diena, labai gaili duoti kitiems. Pasirodo, toks ankstyvas elgesys gali rodyti, taupus ar išlaidus bus suaugęs žmogus. Anot psichoanalitikų, šias asmens savybes gali lemti vaikystės patirtys vadinamosios analinės stadijos metu, t. y. antrais vaiko gyvenimo metais, kai formuojasi sąmoningo tuštinimosi įgūdžiai. Čia lemiamą vaidmenį vaidina tėvai. Jeigu jie atžalą pratindami tuštintis ant puoduko elgiasi itin griežtai, baudžia, ji linkusi sulaikyti tuštinimąsi. Ši reakcija neretai pastebima ir kitose elgesio srityse. Vaikas tampa užsispyręs, siekiantis kontroliuoti ir šykštus (lengvai nepaleidžia jam priklausančio turto). Pastebima, kad suaugę tokie žmonės ne tik taupo turtą, bet ir yra emociškai šaltesni, t. y. nemoka rodyti švelnių jausmų, negeba aukoti savo interesų dėl kitų. Įdomu tai, kad šykštuoliai dažniau skundžiasi vidurių užkietėjimu, o išlaidautojai – laisvais viduriais.

 

Psichologai pastebi, kad asmens elgesį su pinigais bei turtu lemia ir daugiau neracionalių veiksnių. Tarkime, tie, kuriems vaikystėje teko avėti brolių ar seserų išaugtus batus ir varvinti seilę į naujus parduotuvių lentynose arba pavydėti klasės draugams, užaugę gali jausti nenumaldomą poreikį išlaidauti apavui. Tie, kuriems kadaise teko badauti, neretai daug pinigų išleidžia maistui ir yra linkę kaupti maisto produktus namie. Kaupti pinigus bei daiktus gali versti ir nesaugumo jausmas. Pastebėta, kad senesni žmonės linkę kaupti labiau nei jaunimas. Taupumo ar išlaidumo taip pat išmokstama iš tėvų. Nors kartais vaikai, paveikti tėvų šykštumo, pradeda elgtis atvirkščiai ir tampa švaistūnais.

 

Vyrai ar moterys – išlaidesni?

 

Žinoma, kad yra ir šykščių, ir išlaidžių abiejų lyčių atstovų. Tačiau, psichologų teigimu, vyrai yra šykštesni. O patys šykščiausi – labiausiai pasiturintys stipriosios lyties atstovai. Moterys su pinigais elgiasi racionaliau, tačiau daugiau išleidžia įvairioms smulkmenoms: apdarams, buities daiktams, dovanėlėms ir pan. Vyrai dažniau pasielgia nepagrįstai rizikingai ir stambias pinigų sumas iššvaisto. Tarkime, pralošia, įsigyja prabangų automobilį arba telefoną. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai rodo, kad šiuolaikiniai vyrai impulsyviems pirkiniams išleidžia daugiau nei moterys. Apklausų duomenimis, stipriosios lyties atstovai tokiems pirkiniams išleidžia maždaug 100 Didžiosios Britanijos svarų (apie 112 Eur) per mėnesį ir parduotuvėse sugaišta mažiau laiko nei moterys. Šios impulsyviems pirkiniams išleidžia apie 76 svarus (apie 85 Eur) ir dažniau ieško, kur prekes galėtų įsigyti pigiau. Nuolaidomis taip pat dažniau susigundo moterys – 6 iš 10 gražiosios lyties atstovių ir 4 iš 10 vyrų negali praeiti pro prekę su akcija.

 

Tyrimai taip pat atskleidžia, kad abiejų lyčių atstovai tampa kur kas išlaidesni išsiskyrę su antrosiomis pusėmis. Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos rodo, kad šios šalies gyventojai, nutraukę santykius su partneriais, širdies skausmui malšinti išleidžia vidutiniškai 6752 eurus. Beje, vėlgi vyrai šiam tikslui negaili daugiau pinigų nei moterys, nes linkę save guosti stambiais pirkiniais, o moterys – smulkmenomis, pavyzdžiui, nauja šukuosena ar brangesne suknele. Daugiau nei trečdalis stipriosios lyties atstovų nutraukę santykius išleidžia stambias sumas, o daugeliui moterų užtenka iki 130 eurų.

 

O kas laimingesni?

 

Anot psichologų, nei saikingas išlaidumas, nei racionalus taupumas nėra neigiamos savybės. Blogiau tuomet, kai žmogus yra švaistūnas, linkęs išleisti daugiau, nei uždirba, kaip ir tuo atveju, kai taupoma dėl paties taupymo, gailint pinigų būtiniems savo ir artimųjų poreikiams. Abiem atvejais nei patys žmonės, nei jų artimieji nebūna laimingi. Tyrimai rodo, kad ypač nelaimingi šykštuoliai, nes negeba džiaugtis gyvenimu, neleidžia sau nieko, už ką reikia mokėti. O jei kažką ir nusiperka, išleisdami pinigus jaučiasi dar nelaimingesni. Pasirodo, apskritai laimingiausi žmonės būna tada, kai savo turtais dalijasi su kitais. Atliktas tyrimas, kurio metu dviem žmonių grupėms duota tam tikra pinigų suma. Viena jų turėjo išleisti pinigus sau, o kita – padovanoti dovanas kitiems. Paskui vertinta tiriamųjų emocinė būsena ir laimės pojūtis. Pasirodo, geriausiai jautėsi tie žmonės, kurie išleido pinigus dovanoms.

 

Europoje atliktos moterų apklausos rodo, kad jų nemėgstamiausia vyrų savybė – šykštumas. Ypač dailiosios lyties atstovėms nepatinka taupūs vyrai iki vestuvių. Kita vertus, jos taip pat labai nemėgsta išlaidžių sutuoktinių. Moterų teigimu, vyrams derėtų rasti aukso vidurį tarp šykštumo ir išlaidumo bei pinigus leisti išmintingai. Tačiau net 98 % moterų mano, kad vyrams to padaryti nepavyksta.

 

Vyrų apklausos atskleidžia, kad jie mažiau sureikšmina dailiosios lyties atstovių požiūrį į finansus. Stiprioji lytis nemato nieko blogo, jeigu moterys būna taupios. Be to, dauguma vyrų savo moterims nesunkiai atleidžia ir pernelyg didelį išlaidumą. Kur kas labiau nei ši savybė stipriosios lyties atstovus erzina antrųjų pusių pavydumas ir įtarumas. 30 % apklausose dalyvavusių vyrų teigia, kad viena blogiausių moterų savybių – pavydas. Tik labai nedaug jų manė, kad blogiausia gražiosios lyties atstovių savybė – išlaidumas.

 

Šiek tiek laimės įmanoma nusipirkti

 

Naujausi moksliniai tyrimai, atlikti JAV, Kanadoje, Danijoje ir Nyderlanduose, rodo, kad norintys jausti laimingesni turėtų šiek tiek išlaidauti, tačiau ne daiktams. Pasirodo, asmenys, kurie leidžia pinigus tam, kad sutaupytų laiko, jaučiasi geriau nei tie, kurie skiria daug savo laisvalaikio tam, jog sutaupytų pinigų. Taigi, pinigų leidimas laiko taupymo sumetimais, tarkime, į namus atvežamam maistui, taksi, namų tvarkytojai ar vejos prižiūrėtojui, gali padėti sumažinti streso lygį ir padidinti pasitenkinimo gyvenimu lygį itin užimtiems žmonėms. Apie 28 % apklaustųjų prisipažino leidžiantys pinigus tam, kad sutaupytų laiko. Paaiškėjo, kad jie jaučiasi 23 % laimingesni nei vidutinis apklaustasis. Tas pats tyrimas rodo, kad įsigyjant daiktų žmonių pasitenkinimas gyvenimu nesikeičia.

 

Įdomu

 
  • Tyrimų duomenimis, milijonieriai pasižymi taupumu. Apklausus 800 Nyderlandų milijonierius paaiškėjo, kad tik apie pusė jų leidžia pinigus tam, jog sutaupytų laiko.
  • Amerikiečiai geba sutaupyti vidutiniškai 4,5 % nuo savo pajamų, europiečiai – apie 8 %, australai – daugiau nei 11 %.
  • 61 % lietuvių teigia savo finansus planuojantys nuolat.
  • „Swedbank“ duomenimis, pastaruoju metu pinigų kasdienėms gyvenimo išlaidoms pritrūko apie 41 % lietuvių.
  • „Swedbank“ duomenys rodo, kad visiškai santaupų neturi 12 % Lietuvos namų ūkių. Dešimtadalis netekę reguliarių pajamų neišgyventų net mėnesio, 17 % padengtų būtinas išlaidas tik vieną mėnesį. Dar po 13 % turi santaupų dviem ir trims mėnesiams.
  • Lietuvos finansų ekspertų duomenimis, pastaraisiais metais lietuvių vartojimo išlaidos auga sparčiau nei darbo užmokestis ir pensijos.
  • Tyrimai rodo, kad net 75 % lietuvių savo namuose stengiasi taupyti elektrą. Ekspertai apskaičiavo, kad vien išjungiant nenaudojamas šviesas ir prietaisus įmanoma sutaupyti iki 20 % išeikvojamos elektros energijos.
 

Specialistės komentaras

Psichologė Asta Budvytienė

 

Kodėl vieni žmonės yra taupūs, o kiti – išlaidūs? Kada šios savybės virsta problema?

 

Žmonės skirtingi įvairiais aspektais. Taip pat ir požiūriu į pinigus. Daugiausia lemia asmens įgimtas temperamentas ir auklėjimas, tėvų finansinio modelio kopijavimas. Taupumas ar išlaidumas tampa problema tada, kai šios savybės virsta kraštutinumais.

 

Kas laimingesni – išlaidieji ar taupieji?

 

Posakyje „pinigai laimės neatneša, bet be jų laimės irgi nėra“ slypi daug tiesos. Turbūt nenustebinsiu sakydama, kad laimingiausi yra randantys pusiausvyrą, aukso vidurį tarp šių dviejų kraštutinumų. Laimės jausmas – labai subjektyvi būsena. Vieniems šį jausmą didina saugumo jausmas, žinojimas, kad turi santaupų, kiti teikia pirmenybę dabartiniam malonumo pojūčiui. Tai kiekvieno asmeninis reikalas ir abu variantai savaip geri. Esmė yra ne kiek išleidžiama ar sutaupoma, bet kokia intencija tai daroma – pozityvia, su meile ar kupina kančios, baimių. Psichologijos sritis – neurolingvistinis programavimas – parodo, kaip žmonės įkvepia save ar savo vaikus elgtis vienaip arba kitaip. Pagal šį modelį, pinigus leisti reikia su meile, mokesčius mokėti – su dėkingumu, kad gaunama paslauga (vandentiekis, šildymas ar internetas). Taip pat ir atidėti tam tikrą sumą ne juodai dienai (nes tokia ir ateis) ar laidotuvėms (įdomu, kas bus, kai susitaupysite užtektinai?), bet nuostabiai ateičiai arba kažkam konkretesniam, pavyzdžiui, kelionei. Taip netgi galima lemti savo ateitį. Čia nėra jokios mistikos – kaip mąstoma, tas ir gaunama. Ko laukiama, to ir sulaukiama.