Džiaugsmingi optimistai dažnai laikomi sėkmės lydimais žmonėmis. Štai pesimistai matomi kaip viskuo nepatenkinti niurgzliai. Vis dėlto abu požiūriai į gyvenimą turi savų privalumų ir trūkumų. Tad kurios grupės atstovai iš tikrųjų gyvena geriau? O gal šioje kovoje laimi realistai?

 

Optimistai – tikri ilgaamžiaiOne,Person,Saying,Yes,Is,Worth,More,Than,Many,People

 
Šiuolaikiniame pasaulyje optimizmas ir pozityvus mąstymas laikomi svarbiais raktais į laimę. Tikime, kad visur įžvelgdami teigiamą pusę būsime labiau sėkmės lydimi ir patenkinti gyvenimu. Iš tikrųjų ne viena studija parodė, kad optimistai gyvena ilgiau, pasižymi stipresne sveikata, jaučiasi laimingesni. Pavyzdžiui, 2010 m. Kentukio universiteto (JAV) vykdytas tyrimas atskleidė, kad optimistiškos mintys stiprina imunitetą. Be to, net susirgę optimistai greičiau pasveiksta už pesimistus. Harvardo universiteto (JAV) tyrėjai įrodė, kad optimistai mažiau kenčia nuo širdies ir kraujagyslių ligų, ne taip stipriai linkę į nerimą, depresiją. Viskas dėl to, kad optimistai lengviau tvarkosi su emocijomis, yra atsparesni stresui. 2019 m. Bostono universiteto mokslininkai atliko įdomią studiją naudodamiesi duomenų bankais, kuriuose sukaupta informacija apie beveik 70 000 medicinos seserų ir 1 429 karo veteranų sveikatos būklę bei gyvenimo būdą. Tirti asmenys suskirstyti į kelias grupes – nuo visiškų pesimistų iki didelių optimistų. Paaiškėjo, kad didelės optimistės moterys gyveno net 15 metų ilgiau už pesimistes. Optimistų vyrų grupėje šansai sulaukti daugiau nei 85 metų buvo net 70 % didesni nei pesimistų. Tai ne vienintelė studija, įrodžiusi, kad optimistai gyvena ilgiau, yra sveikesni.

 
Optimistams taip pat lengviau išlaikyti santykius, spręsti konfliktus. Mat į kilusias problemas žvelgia kaip į galimybes, o ne neišsprendžiamas situacijas. Pozityvūs žmonės mažiau bijo rizikuoti, drąsiai imasi naujų projektų. Tad būna sėkmingesni, sparčiau kyla karjeros laiptais. Pesimistai gali nesiryžti išeiti net iš visiškai netenkinančio darbo. Tiesiog bijo, kad kitame darbe gali būti dar blogiau. Pesimistiškai nusiteikę žmonės vengia prašyti pakelti algą, svarbesnių pareigų. Jų nuomone, neverta to daryti, nes vis tiek greičiausiai nepasiseks. Pesimistai labiau linkę į nerimą ir depresiją, nes sunkiau susidoroja su stresu. Be to, jų jaučiamas didelis stresas gali sukelti ne tik psichines ligas. Jis atsakingas ir už širdies bei virškinimo trakto negalavimus, didesnę vėžio riziką.

 
Pesimistai turi mažiau draugų, rečiau linksminasi. Juk nusiteikus neigiamai nesinorės megzti pažinčių, spontaniškai eiti į vakarėlį ar keliauti į svetimą šalį. Puikiu pesimisto pavyzdžiu galėtų tapti asiliukas iš „Mikės Pūkuotuko“. Į pasaulį jis žvelgia nedrąsiai ir iš jo nesitiki nieko gero. Galiausiai asiliuko požiūris ir elgesys tampa save išpildančia pranašyste. Visur įžvelgdamas tik rizikas ir pavojus asiliukas taip nieko linksmo ir nepatiria. Tad viskas kaip ir aišku – vienareikšmiškai geriau gyvena optimistai. Pasak mokslininkų, taip teigti tikrai negalima. Išvardinti optimistų privalumai yra tik nedidelė bendro paveikslo dalis.

   

Pesimistai – labiau pasiruošę realybei

 
Pesimistas – žmogus, kuris įsitikinęs, kad yra didesnė tikimybė įvykti blogam nei geram scenarijui. Gali skambėti keistai, bet iš tikrųjų šis bruožas mums itin reikalingas. Būtent jis protėviams padėjo išgyventi ir pratęsti giminę. Jei senovės žmonės būtų buvę dideli optimistai, greičiausiai juos greitai būtų sudraskę laukiniai žvėrys. Tad pesimizmas, kaip ir optimizmas, yra svarbi psichikos dalis. Svarbiausia užduotis – išlaikyti šių dviejų dalių pusiausvyrą ir nenukrypti į vieną pusę. Visiškas pesimistas gali susirgti depresija, išsivystyti nerimo sutrikimas. Jam bus sunku gyventi, nes visko bijos ir visur įžvelgs tik grėsmes. Tačiau pernelyg didelis polinkis į optimizmą taip pat pavojingas. Nė kruopelės pesimizmo neturintis asmuo gali pavirsti realybės nematančiu svajokliu. Įtikėjęs, kad negali nutikti nieko blogo, toks žmogus bus pasmerktas nuolat nusivilti. Jis sunkiai priims gyvenimo iššūkius, nes nebus jiems pasiruošęs.

 
Mokslininkai ne vienus metus šneka apie vadinamojo gynybinio pesimizmo naudą. Tai kognityvinė strategija, kai žemų lūkesčių žmogus apsvarsto blogiausius ateities įvykių scenarijus. Tada jam tampa lengviau pasiekti tikslus ir neišsigąsti pirmo kilusio iššūkio. Įsivaizduokime, kad optimistas ir pesimistas ruošiasi į darbo pokalbį. Optimistas kruopščiai pokalbiui nesiruoš, nes manys, kad jį lydės sėkmė. Štai pesimistas apgalvos viską, kas gali nutikti blogo, ir bus tam pasiruošęs. Tad greičiausiai pokalbyje pesimistas pasirodys geriau. Studijos rodo, kad pesimistai neretai tampa kruopštesniais ir efektyvesniais darbuotojais. Į darbą įdeda daugiau pastangų, kad išvengtų bet kokių galimų neigiamų pasekmių. Optimistai linkę pervertinti savo jėgas. Pernelyg pozityviems žmonėms sunku laiku atlikti užduotis, įvykdyti įsipareigojimus, įtilpti į terminus. Nemoka tiksliai apskaičiuoti, kiek laiko prireiks atlikti užduotims, neapgalvoja galimai iškilsiančių iššūkių. Tyrimai taip pat rodo, kad tam tikrose situacijose optimistai gali patirti daugiau streso. Įtikėję, kad viskas puikiai seksis, optimistai sunkiai priima kitokią realybę. Štai pesimistai pasiruošia visiems galimiems iššūkiams. Tad nors labiau linkę į stresą, neretai jo patiria mažiau.

 
Santykiuose su draugais ir artimaisiais optimistai turi nemažai privalumų. Jie skleidžia gerą nuotaiką, yra pozityvūs. Tad aplinkiniai labiau nori su jais bendrauti. Visgi draugystė su dideliu optimistu gali atnešti ir problemų. Optimistų gyvenimo partneriams neretai tenka vieniems susidurti su iššūkiais ir juos spręsti. Štai optimistams atrodo, kad viskas bus gerai ir aktyvių veiksmų imtis nereikia. Su visišku optimistu gali būti sunku spręsti darbinius klausimus. Įsivaizduokime, kad darbe iškyla rimta problema. Optimistams atrodys, kad kolegos tiesiog be reikalo panikuoja. Tad ieškant problemos sprendimo būdų optimistai bus menki pagalbininkai. Studijos rodo, kad pozityviai mąstantys žmonės gerokai dažniau įsivelia į rizikingus projektus, lošia, neatsideda pinigų juodai dienai. Įgimtas optimizmas skatina pervertinti galimybes. Todėl optimistai save ir artimuosius gali pastatyti į pavojingas situacijas. Tyrimas netgi parodė, kad optimistai dažniau vairuodami rašo žinutes telefone.

   

Gynybinio pesimizmo nauda sveikatai

 
Tikra tiesa, kad visiški pesimistai patiria daugiau streso, rizikuoja susirgti depresija ir širdies ligomis. Visgi lengvas polinkis į pesimizmą kaip tik gali lemti geresnę sveikatą. Amerikiečių psichologė Julie Norem jau beveik keturis dešimtmečius tyrinėja gynybinio pesimizmo fenomeną. Ji pastebėjo, kad sveiku pesimizmo lygiu pasižymintys žmonės labiau rūpinasi savimi, dažniau tikrinasi sveikatą, sportuoja, tinkamai maitinasi, nes supranta, kad nesirūpindami sveikata didina įvairių ligų ir ankstyvos senatvės riziką. Tad savo veiksmais stengiasi tam užkirsti kelią. Štai optimistai neretai į visas rizikas tiesiog numoja ranka, nes yra įsitikinę, kad nieko nenutiks. J. Norem 2020 m. tyrė, kaip COVID-19 pandemijos akivaizdoje elgėsi į gynybinį pesimizmą linkę žmonės. Pastebėta, kad jie dažniau plovė rankas, atsakingai dėvėjo kaukes ir laikėsi rekomenduojamų atstumų nuo aplinkinių. Pesimistai taip pat karantino metu rečiau susitikdavo su draugais, nesilankydavo pogrindiniuose vakarėliuose. Tad dauguma tirtų žmonių išvengė užsikrėtimo virusu. Pasak J. Norem, pesimistai patiria daugiau nerimo, sykiu aktyviai veikia siekdami sumažinti galima rizikas. Todėl ilgoje perspektyvoje neretai išlošia daugiau už optimistus.

   

Kas gyvena laimingiau?

 
Psichologės teigimu, užkietėję pesimistai labiau rizikuoja susirgti depresija. Tačiau gynybiniai pesimistai ja serga ne dažniau nei optimistai. Anot jos, depresiją sukelia neigiamų minčių, beviltiškumo ir kontrolės praradimo jausmo mišinys. Gynybiniai pesimistai kaip tik jaučiasi turintys didelę kontrolę. Jie apgalvoja blogiausius scenarijus ir imasi aktyvių veiksmų situacijai pakeisti. Tad depresijos pavyksta išvengti. Paruošę save visiems įmanomiems scenarijams, pesimistai jaučiasi užtikrintai. Tad darbe ir kitose srityse rodo gerus rezultatus. O pozityvūs optimistai neretai elgiasi neatsakingai. Jiems atrodo, kad sėkmė aplankys bet kokiu atveju. Tad per pandemiją optimistai mažiau saugojo savo ir aplinkinių sveikatą. Darbe optimistai gali nebūti tokie kruopštūs ir atidūs, neįvertinti visų galimų scenarijų. Pasak J. Norem, į gynybinį pesimizmą linkę žmonės taip pat geriau moka tvarkytis su emocijomis. Štai nuliūdę optimistai stengiasi kuo greičiau atsikratyti neigiamų jausmų. Todėl jų užspaustas nerimas, liūdesys ir pyktis vėliau gali tiesiog sprogti it tiksinti bomba.

 
Psichologė griauna mitą, kad optimistai laimingesni už pesimistus. Žinoma, šimtaprocentiniai pesimistai laimės tikrai turės mažiau. Tačiau gynybiniai pesimistai gali būti net labai laimingi. Tikra tiesa, kad svajokliai optimistai dažnai jaučiasi džiaugsmingi ir pakylėti. Visgi ar tai juos paverčia laimingesniais? Nejaugi norėdami būti laimingi nuolat turime jausti neapsakomą džiaugsmą? Pasak J. Norem, laimė – daug sudėtingesnis reiškinys nei įsivaizduojame. Todėl atsargūs, nerimą jaučiantys pesimistai gali būti tokie pat laimingi, kaip ir optimistai. Visai nesvarbu, kad į gyvenimą žvelgia su didesniu atsargumu. Laimę pesimistams vis tiek teiks mėgstamas darbas, artimi žmonės, draugai, pomėgiai.

   

Svarbiausia – pusiausvyra

 
Tad kuo būti geriau – optimistu ar pesimistu? O gal šioje kovoje nugali realistai? Pasak mokslininkų, sveikiausia būtų suderinti abu požiūrius. Optimistiškas mąstymas skatina nebijoti eiti į priekį, plėsti horizontus. Visgi dėl jo galime imti ignoruoti esamą riziką ir pervertinti galimybes. Štai pesimizmas priverčia į pasaulį žvelgti pro tamsius akinius. Kita vertus, pesimistai lengviau įveikia iššūkius, tvirčiau stovi ant žemės, yra patikimesni ir efektyvesni darbuotojai. Tad jei jaučiate, kad gyvenime trūksta optimizmo, stenkitės mąstyti pozityviau. O visiškai padangėse skrajojantiems optimistams verta pasimokyti gynybinio pesimizmo. Žinoma, tai pasakyti lengviau nei padaryti. Ne vienas tyrimas parodė, kad žmonės gimsta su polinkiu į optimizmą ar pesimizmą. Tad pesimistų ir optimistų smegenys netgi veikia skirtingai. Dėl to galime kaltinti tam tikrus genus. Studijos parodė, kad pesimizmas gali būti ne įgimtas, o suformuotas ankstyvoje vaikystėje. Pesimizmą vaikams neretai išugdo pernelyg globėjiški tėvai. Nuo visko saugodami vaiką, jie atžalą įtikina, kad pasaulis yra baisi ir grėsmių kupina vieta. Tad toks žmogus užauga baikštus, jaučia nerimą.

 
Nesvarbu, jūsų požiūris į gyvenimą yra įgimtas ar suformuotas, jį galima koreguoti. Tai nebus lengva, tačiau verta išbandyti kelis pratimus. Pesimistams siūloma ramiai atsisėsti ir įsivaizduoti geriausią įmanomą save. Šią viziją galima susikurti mintyse arba užrašyti, nupiešti. Visgi aprašomas ar įsivaizduojamas vaizdinys turi būti realus, įmanomas pasiekti tikrovėje. Šį pratimą atlikdami reguliariai, įprasite prie optimistiškesnio mąstymo. Vėliau jis pasireikš įvairiose srityse. Smegenis treniruokite ir kitais būdais. Pavyzdžiui, vakarais prisėskite ir apgalvokite arba užrašykite bent kelis teigiamus aspektus, nutikusius tą dieną. Kitas pratimas – įvykus blogam įvykiui stenkitės atrasti ir teigiamą jo pusę. Tarkime, darbe padarėte rimtą klaidą, todėl projekto laiku baigti nepavyko. Tačiau galbūt dėl šios klaidos išmokote svarbių dalykų? Be abejo, neprivalote džiaugtis kiekviena nelaime ar blogu įvykiu. Tačiau daugiau pozityvo padės atsikratyti nerimo ir į gyvenimą žvelgti drąsiau.

 
Dideliems optimistams patariama truputį sumažinti lūkesčius. Tarkime, darbe gavote užduotį, kurią turite atlikti per savaitę. Apgalvokite, kokių iššūkių ją atliekant gali kilti. Nepamirškite, kad užduotis gali pasirodyti sudėtingesnė ir reikalaujanti daugiau laiko nei atrodė iš pradžių. Tad darbus planuokite atsižvelgdami į šias tikimybes. Savo jėgomis viską atlikti per dieną ar dvi aklai nepasitikėkite. Nepamirškite visur įžvelgti ir neigiamą pusę. Tarkime, ruošiatės darbo pokalbiui. Skirkite laiko apmąstyti galimus iššūkius ir trikdžius, jiems pasiruoškite. Dideli optimistai neretai galvoja esantys geresni už kitus, tiki neabejotina savo sėkme. Todėl mažiau stengiasi, neugdo asmenybės, darbinių įgūdžių. Tad ilgainiui sulaukia mažiau sėkmės už kitus. Nepakliūkite į šiuos smegenų paspęstus spąstus. Įpraskite kruopščiau planuoti, būti atidesni. Užuot aklai pasitikėję sėkme, įdėkite daugiau pastangų. Pozityvumas – neabejotinai teigiama savybė, tačiau kartais virsta toksišku ir neleidžia pamatyti tikrosios realybės. Svarbu mokėti kritiškai pažvelgti į pasaulį ir pasiruošti galimiems iššūkiams.

   

Autorius Gintarė Vasiliauskaitė