Kai kurios paslaptys skatina jaustis pakiliai (pavyzdžiui, paaukštinimas arba romantiški santykiai su kolega), tačiau kai kurios slegia kaip sunki našta (pavyzdžiui, neištikimybė ir melas artimiausiems žmonėms).

 

paslaptys

2017 metais Kolumbijos verslo mokykloje buvo atliktas tyrimas, kuriame tyrėjai analizavo 13 tūkst. paslapčių dešimtyje skirtingų tyrimų, kad įvertintų, kokį poveikį jų saugojimas turi sveikatai. Įdomiausia, kad didžiausią stresą kelia ne pats paslapties saugojimas, bet nuolatinis galvojimas apie ją.

 

Dauguma tyrimo dalyvių slėpė apie 13 paslapčių ir per mėnesį turėjo jas nutylėti, kad nesužinotų kiti žmonės, 2,44 karto. Palyginimui: tiriamieji spontaniškai mąstė apie savo paslaptis niekieno neskatinami maždaug 4,82 karto per mėnesį.

 

Žmonės numato, kad ateityje turės atidžiai saugotis, kad neišplepėtų paslapčių ir mano, kad galės taip padaryti ir gyventi toliau. Tačiau žmonės nė nenumano, kad paslaptys apie save priminti gali tada, kai mažiausiai to tikimąsi (pavyzdžiui, kai užsiimamam visiškai su tuo nesusijusia veikla). Tai kelia labai didelį stresą.

 

Klajojančios mintys nebūtinai yra neigiamos. Galvojimas apie gerus asmeninių santykių aspektus gali sukurti pozityvius jausmus, o svajojimas, kai reikia atlikti nuobodžią užduotį, gali net būti tam tikra programa. Nuolatinis mąstymas apie atmetimą, neįgyvendintus tikslus ir pražangas gali būti priežastis, kodėl nuolat jaučiatės nelaimingi.

 

Įkyrių minčių atsikratyti gali būti labai sunku, bet tai nėra neįmanoma. Klinikinis psichologas dr. Sethas Meyersas rašo į „Psychology Today“, kad geriausias būdas įveikti problemą – tai būti sąmoningu. Kada pradeda lysti įkyrios mintys, rekomenduojama stabtelėti ir pagalvoti apie tai, kokia dabar oro temperatūra lauke, kokia jūsų dabartinė kūno temperatūra, kokie garsai aplinkui, kaip10 balų skalėje įvertintumėte savo alkio jausmą ir ką dabar norėtumėte suvalgyti. Ši psichologinė technika padeda atitraukti mintis nuo įkyrių dalykų, padės grįžti į akimirką „čia ir dabar“ ir leis sukoncentruoti dėmesį į sveikesnes mintis.

 

5 priežastys, kodėl turėti paslapčių kenksminga:

 
  • Paslaptys veda link depresijos. Tyrėjai iš Nyderlandų neseniai nustatė, kad jauni žmonės nuo 14 iki 19 metų, kurie turėjo asmeninių paslapčių, yra buvo labiau linkę laužyti taisykles, o jų nuotaika buvo prastesnė ir jie dažniau skundėsi galvos skausmai. Tyrimas taip pat parodė, kad paslaptingumas buvo susijęs su didesniu vienišumu. Norint išvengti izoliacijos ir didelės paslapties naštos, rekomenduojama ta paslaptimi pasidalyti su patikimu draugu ar suaugusiuoju.
 
  • Paslapčių turėjimas nepadeda susirasti draugų. Nyderlanduose atliktas tyrimas nustatė, kad paauglių, turinčių daugiau paslapčių, santykiai yra mažiau kokybiški ir tenkinantys negu tų, kurie yra mažiau paslaptingi. Žinoma, nebūtina atvirai džiaustyti nešvarių skalbinių, kad tik neturėtumėte paslapčių, tačiau nereikėtų slėpti svarbių dalykų nuo žmonių, kuriais pasitikite, nes tai gali pakenkti santykiams ir net nutraukti draugystes!
 
  • Paslapties saugojimas gali kelti labai didelį stresą. Kai kuriuos dalykus sunku pasilaikyti tik sau, kai reikia nuolatos saugotis, kad nesužinotų tėvai ar artimi draugai (nesvarbu, kokia tai paslaptis: ar santykiai, kuriems nepritartų artimieji, ar neišlaikytas anglų kalbos egzaminas). Mažos paslaptys gali nepastebimai virsti didelėmis. Be to, stresas, patiriamas meluojant pačios artimiausios aplinkos žmonėms, sukelia itin didelį nerimą, kurio galima išvengti nusprendus būti atviriems.
 
  • Paslaptys verčia daug meluoti. Didelės paslapties saugojimas įpainioja į daugybės melagysčių tinklą. Be to, nelengva slėpti kažką svarbaus nuo žmonių, kurie jums rūpi ir jiems meluoti (tegul ir nekaltai), kada kažką nuslėptumėte. Melas niekada nėra geriausia išeitis – geriausia būti sąžiningiems, kad ir kaip sunku tai būtų padaryti.
 
  • Žmonės yra patikimesni ir supratingesni negu daugelis galvoja. Jei kas nors įrodė, kad yra vertas jūsų pasitikėjimo, tada tas asmuo vertas patikėti paslaptį. Gali būti, kad nustebsite, kokį palengvėjimą suteiks išsipasakojimas, o ne laikymas visko savyje.