Rudens pradžia – tinkamas metas ne tik džiaugtis derliumi, bet ir pasirūpinti darbais, kurie padės sėkmingai pasitikti naują sezoną. Ruošiant šiltnamį, dezinfekuojant įrankius ar prižiūrint augalus gali praversti dvi gerai žinomos priemonės – kalio permanganatas ir jodas. Svarbiausia jas naudoti atsakingai, laikantis rekomenduojamų koncentracijų.


Kodėl verta prisiminti?Woman,Planting,Flower,Bulbs,In,Clay,Jugs,For,Growing,In

 

Nors sodo prekių parduotuvėse netrūksta modernių augalų priežiūros priemonių, kalio permanganatas ir jodas išlieka populiarūs dėl paprastumo ir plataus panaudojimo. Tinkamai naudojami jie gali padėti dezinfekuoti šiltnamio konstrukcijas, sodo įrankius, vazonus, svogūnėlius bei prisidėti prie kai kurių augalų profilaktinės priežiūros. Vis dėlto šios priemonės nėra universalus sprendimas – jas svarbu naudoti tik rekomenduojamomis koncentracijomis, kad nebūtų pakenkta augalams ar dirvožemiui.

 

Šiltnamio ir įrankių dezinfekcijai

 

Nuėmus derlių, šiltnamyje lieka augalų liekanų, drėgmės ir ne visada plika akimi matomų ligų sukėlėjų. Todėl prieš uždarant sezoną verta kruopščiai išvalyti šiltnamį, dezinfekuoti dažniausiai naudojamus paviršius ir įrankius. Šiems darbams gali praversti kalio permanganatas ir jodas – abi priemonės pasižymi dezinfekuojančiomis savybėmis, tačiau jas svarbu naudoti tik rekomenduojamomis koncentracijomis.

 

Šiltnamio konstrukcijų dezinfekcija kalio permanganatu

 

Kalio permanganato tirpalas tinka šiltnamio rėmams, lentynoms, durų rankenoms ir kitiems plaunamiems plastikiniams ar metaliniams paviršiams dezinfekuoti.

 

Receptas: 3–5 g kalio permanganato sumaišyti su 10 l šilto vandens. Tirpalu nuplauti šiltnamio konstrukcijas ir kitus plaunamus paviršius. Baigus darbus paviršius palikti natūraliai išdžiūti.

 

Pelėsio profilaktikai – jodo tirpalas

 

Jei ant šiltnamio konstrukcijų pastebėjote pelėsio požymių, problemines vietas galima nuvalyti silpnu jodo tirpalu.

 

Receptas: 10 lašų jodo sumaišyti su 10 l vandens. Tirpalu sudrėkinti šluostę arba kempinę ir nuvalyti pelėsio paveiktas vietas. Tirpalo dideliais kiekiais nepilti ant dirvos.

 

Vazonų ir daigyklų dezinfekcija

 

Daugkartinio naudojimo vazonuose ir daigyklose gali likti ligų sukėlėjų, todėl prieš sandėliuojant juos verta dezinfekuoti.

 

Receptas: 2–3 g kalio permanganato sumaišyti su 10 l šilto vandens. Tirpalas turi būti ryškiai rožinės (avietinės), bet ne tamsiai violetinės spalvos. Vazonus ir daigyklas pamirkyti tirpale 20–30 min. Paskui kruopščiai nuplauti švariu vandeniu ir palikti visiškai išdžiūti.

 

Sodo įrankių dezinfekcija

 

Švarūs sekatoriai, peiliai ir žirklės padeda sumažinti augalų ligų plitimo riziką.

 

Receptas: 5 g kalio permanganato sumaišyti su 1 l vandens. Įrankius panardinti į tirpalą 15–20 min. Nusausinti ir, jei reikia, metalines dalis lengvai patepti alyva.

 

Gėlių svogūnėlių paruošimas sodinti

 

Prieš sodinant tulpes, narcizus, hiacintus ar kitus dekoratyvinių gėlių svogūnėlius, juos verta dezinfekuoti. Tai padeda sumažinti grybelinių ligų ir puvinio riziką, ypač jei svogūnėliai buvo laikomi drėgnesnėje aplinkoje arba ant jų matyti nedidelių pažeidimų.

 

Receptas: 1–2 g kalio permanganato sumaišyti su 10 l vandens. Paruoštame tirpale svogūnėlius pamirkyti 20–30 min. Išėmus nusausinti ir palikti visiškai išdžiūti pavėsyje. Sodinti tik gerai nudžiūvusius svogūnėlius.

 

Svarbu! Kalio permanganato tirpalas tinka tik sveikiems arba nežymiai pažeistiems svogūnėliams. Jei jie stipriai supuvę, suminkštėję ar gausiai padengti pelėsiu, tokius geriau išmesti, kad liga neplistų ant kitų augalų.

 

Svogūnų ir česnakų laikymo dėžių dezinfekcija

 

Prieš sandėliuojant svogūnus ir česnakus verta pasirūpinti ne tik derliumi, bet ir švariomis laikymo dėžėmis. Ant jų paviršių gali būti likę pelėsio sporų, bakterijų ar kitų mikroorganizmų, kurie laikant didina puvinio riziką.

 

Receptas: 2–3 g kalio permanganato sumaišyti su 10 l šilto vandens. Tirpalu kruopščiai nuplauti medines, plastikines ar metalines laikymo dėžes. Leisti joms visiškai išdžiūti gerai vėdinamoje vietoje, tik tada dėti svogūnus ir česnakus.

 

Patarimas: prieš dezinfekuojant dėžes pašalinti senų lukštų likučius, dulkes ir kitus nešvarumus – taip dezinfekcija bus veiksmingesnė.

 

Vis dar naudinga augalams

 

Nors jodas nėra augalams būtina trąša, nedideliais kiekiais jis kartais naudojamas kaip profilaktinė priemonė. Svarbu nepersistengti – per didelė koncentracija gali pažeisti augalus, todėl jodo tirpalus reikėtų naudoti tik retkarčiais ir griežtai laikantis rekomenduojamų proporcijų.

 

Pomidorų priežiūra

 

Rudens pradžioje, kai orai tampa vėsesni ir drėgnesni, pomidorams padidėja grybelinių ligų rizika. Kai kurie sodininkai profilaktiškai naudoja silpną jodo tirpalą.

 

Receptas: 3–4 lašus jodo sumaišyti su 10 l vandens. Tirpalu laistyti tik prie augalo šaknų, stengiantis nesušlapinti lapų. Naudoti ne dažniau kaip kartą per 2–3 savaites.

 

Agurkų profilaktinis purškimas

 

Tradicinėje sodininkystėje populiarus pieno ir jodo mišinys naudojamas profilaktiškai, siekiant sumažinti kai kurių grybelinių ligų riziką. Tai ypač svarbu rudenėjant, kai aplinkoje daugiau drėgmės, palankios infekcijoms plisti.

 

Receptas: 1 l pieno sumaišyti su 9 l vandens ir 10 lašų jodo. Augalus purkšti debesuotą dieną arba vakare, kad ant lapų neatsirastų nudegimų. Naudoti tik sveikiems augalams profilaktiškai, o ne kaip gydymo priemonę.

 

Pasirūpinti savimi

 

Darbas darže ir sode – vienas geriausių būdų atsipalaiduoti, tačiau nemenkas išbandymas rankų odai. Nuolatinis sąlytis su žeme, vandeniu, augalų sultimis, dezinfekcinėmis priemonėmis ir sodo įrankiais sausina odą, todėl ji gali tapti šiurkšti, suskeldėjusi ar sudirgusi.

 

Todėl baigus darbus svarbu kruopščiai nusiplauti rankas švelniu prausikliu ir nepamiršti pasirūpinti jų priežiūra. Reguliariai naudoti specialias minkštinamąsias, drėkinamąsias ir maitinamąsias rankų priežiūros priemones, kurios padeda atkurti apsauginį odos barjerą, mažina sausumą, leidžia išlaikyti rankas švelnias net intensyviausiu sodo darbų sezonu. Jei tenka dirbti ilgiau, verta mūvėti apsaugines pirštines – jos mažina odos dirginimą ir saugo nuo smulkių įbrėžimų. Tai ypač aktualu rudenėjant ir vėstant orams, kai sode ir darže daugiau drėgmės.

 

Autorė Jūratė Survilė