Šaltuoju metų laiku tik ir girdime raginimus stiprinti imunitetą, nes virusai nesnaudžia. Visgi ar tikrai žinome, kaip jis veikia ir kas jį labiausiai griauna? Norint nepasiklysti tarp gausybės informacijos apie imuninę sistemą, svarbu žinoti didžiausius mitus ir svarbiausias tiesas.

 

Organizmas turi dvejopą apsaugąVisual,Concept,Of,Immune,System,And,Defense,-,3d,Illustration

 

Žiniasklaidos priemonėse, socialiniuose tinkluose tiek daug informacijos apie sveikatą, imuniteto stiprinimą, kad sunku susigaudyti, kas iš tiesų veiksminga. Be to, dažnai vieni faktai prieštarauja kitiems. Netrūksta žinovų, kurie naudojasi situacija, kai žiemą siaučia daugybė virusų ir puola siūlyti produktų ar paslaugų teigdami, kad jie geriausiai padės imuninei sistemai. Visgi dažnas net nežino, kad mūsų imuninė sistema veikia kitaip nei visos kitos sistemos. Organizmas turi dvejopą apsaugą nuo ligas sukeliančių mikroorganizmų – išorinę ir vidinę. Iš išorės jį saugo oda, dengianti didžiąją dalį kūno paviršiaus, ir gleivinės. Jeigu bakterijos įveikia šį barjerą ir patenka į gilesnius audinius, ima veikti vidinis apsaugos mechanizmas. Svarbiausi jame – baltieji kraujo kūneliai, kurie laisvai judėdami po organizmo audinius randa ir sunaikina bloguosius mikrobus, t. y. virusus ir bakterijas.

 

Svarbus gyvenimo būdas

 

Daugelis specialistų sutaria, kad sveikata ir imunitetas itin priklauso nuo gyvenimo būdo. Tam, kad būtume sveiki, svarbūs du dalykai – reguliarus organizmo šarminimas ir imuninės sistemos stiprinimas. Kodėl reikia šarminti organizmą? Nes virusams šarminė aplinka nepatinka. Kuo labiau organizmą šarminame, tuo terpė nedraugiškesnė virusams, grybeliams, vėžiui, lėtinėms ligoms.

 

Šiam procesui ypač svarbus maistas, vanduo ir mintys. Netinkamai maitinantis, be saiko valgant saldumynus, mėsą, geriant kavą ir alkoholį, organizmas rūgštėja. Šviežios daržovės ir kai kurie vaisiai šarmina. Vanduo irgi gali būti paprastas arba šarminantis. Jeigu turite galimybę, jonizuokite vandenį. Jei neturite, įberkite į jį sodos. Ryte sveika išgerti šilto vandens, pagardinto citrinos sultimis – tokiu būdu stipriai nušarminsite organizmą. Jis atsigaus ir jums padėkos.

 

Imunitetą stiprina pozityvios mintys

 

Svarbu suprasti, kad nei tinkama šarminanti mityba, nei vanduo nepadės, jei nuolat nerimausime ar pyksime. Neigiamos mintys organizmą rūgština ne mažiau nei alkoholis. Viena negatyvi mintis gali paversti niekais visos dienos pastangas tinkamai maitintis. Pyktis, pagieža, nuoskaudos, baimė ypač greitai užrūgština organizmą. Pozityvios ir džiugios mintys – tikras sveikatos šaltinis. Yra daugybė sukurtų metodikų, kaip valdyti mintis.

 

Medikai neseniai atskleidė įdomų faktą – pasirodo, net 80 % mūsų imuninės sistemos yra virškinimo trakte. Be to, virškinimo traktas ir plaučiai tarpusavyje glaudžiai susiję. Tam, kad kvėpavimo sistema būtų sveika, pirmiausia nerūkyti. Sveika kvėpavimo sistema taip veikia, kad gali susidoroti su visais įsibrovėliais, net koronavirusu. Todėl be galo naudingos kvėpavimo praktikos. Įpraskite sekti kvėpavimą – jis turi būti ramus, lėtas, tolygus. Kvėpuokite pilvu.

 

Imunitetas sensta?

 

Retas girdėjęs apie imuninį senėjimą. Su metais imuninėje sistemoje vyksta pokyčiai, kaupiasi neefektyvių imuninių ląstelių, kurios negali deramai apsaugoti organizmo. Norint išsaugoti efektyvią imuninę sistemą, reikia reguliariai išprovokuoti tokias organizmo reakcijas, užtikrinančias imuninės sistemos atsinaujinimą. Be jaunų imuninių ląstelių, gaminančių reikiamus antikūnus, imuninė sistema yra nevisavertė. Natūralus klausimas – kaip galima išprovokuoti šį procesą? Yra trys visiems prieinami būdai imuninei sistemai jauninti. Vienas jų – sportas. Nepainiokite jo su joga ar ramiu pasivaikščiojimu. Sportas nėra lygu judėjimui. Sportuojant fizinis kūnas turi patirti tokį krūvį, kaip laikais, kai žmonės bėgdavo nuo laukinių žvėrių. Deja, toks sportavimas tinka retam, todėl rinktis sportą reikia atsargiai. Kai kurie žmonės mėgsta bėgioti, bet bėgiojant galima stipriai pakenkti sąnariams, stuburui. Kineziterapeutai šiais laikais dirba išsijuosę, nes žmonių, kurie sportuodami susitraumuoja, vis daugėja. Todėl sportavimo būdas kiekvienam – individualus. Reikėtų ieškoti profesionalių ekspertų, kurie patartų, koks sportas geriausiai tinka.

 

Imuninę sistemą atjaunins šaltis ir badavimas

 

Antras būdas, padedantis imuninei sistemai jaunėti, – šaltas vanduo. Galima reguliariai maudytis lediniame vandenyje natūraliame telkinyje arba tiesiog įprasti kasdien apsipilti šaltu vandeniu. Stresas šalčiu puikiai stimuliuoja jaunų imuninių ląstelių padavimą į darbinę imuninės sistemos dalį, o šių ląstelių kaip tik ir reikia kovojant su naujuoju virusu. Jei kasdien apsipilti šaltu vandeniu atrodo pernelyg ekstremalu, galima pratintis nuo dienos ar kelių per savaitę.

 

Trečias būdas – badavimas. Jo nereikėtų painioti su pasninku, kai atsisakoma tik kai kurių maisto produktų. Jeigu badauti visą dieną atrodo per sudėtinga, iš pradžių pabandykite protarpinį badavimą, pavyzdžiui, suvalgę vakarienę atsisakykite pusryčių. Nebadaukite, jeigu jaučiatės silpnai. Pradėję jausti kūną suprasite, kas jam geriausia. Patys galite atsirinkti, kuris iš trijų imuniteto stiprinimo būdų asmeniškai patraukliausias. Jeigu netinka aktyviai sportuoti, gal tiks šaltis ar badavimas. Idealu, jei tiks visi trys – jų laikydamiesi galėsite džiaugtis neįtikėtinai stipriu imunitetu ir jokios peršalimo ligos prie jūsų nekibs.

 

Papildai, stiprinantys imunitetą

 

Įdomu tai, kad badaujant dauginasi naudingos gerosios bakterijos, kurios kovoja su blogosiomis bakterijomis. Jeigu dažnai norite pyragėlio, šokolado ar miltinių patiekalų, vadinasi, jūsų organizme sutrikusi pusiausvyra tarp gerųjų ir blogųjų bakterijų. Tam, kad pastarųjų kiekis sumažėtų, reikėtų padidinti gerųjų bakterijų kiekį. Imuninei sistemai itin padeda probiotikai. Jų mažėja su amžiumi, taip pat vartojant alkoholį, medikamentus, veikiant stresui. Jeigu silpna nervų sistema, greitai susinervinate, papildomai rekomenduojama vartoti probiotikų. Taip pat nepamiršti išgerti užtektinai vandens. Tik ne distiliuoto, nes iš jo pašalinti visi organizmui reikalingi mikroelementai. Geriausia jonizuotas ar šarminis.

 

Dažnas, ypač šaltuoju metu, vartoja nemažai maisto papildų. Jie išties padeda stiprinti imunitetą. Žiemą ir ankstyvą pavasarį daugeliui tinka gerti organinio cinko kapsules. Imuninę sistemą taip pat stiprina papildai su daugeliui negirdėta medžiaga – arabinogalaktanu.

 

Imuninei sistemai įtakos turi ir adaptogenai. Jie leidžia lengviau adaptuotis prie nuolat kintančių išorinių sąlygų. Adaptogenų yra dviejų rūšių: vieni energizuoja (žalioji arbata, ženšenis, šafranas, kardamonas), kiti mažina stresą (melisos, levandos, ramunėlės, mėtos, valerijonai). Vieniems reikia tik energizuojančių, kitiems – stresą slopinančių, o tretiems – abiejų.

 

Mitai ir tiesos

 

Vienas didžiausių mitų apie imunitetą ir maisto papildus – didelės gryno C vitamino dozės peršalus ar pasigavus virusą yra itin veiksmingas būdas sau padėti. Bet tai nereiškia, kad šio vitamino mums nereikia, tiesiog vartojamas vienas jis neveikia. Svarbu, kad vitaminas C būtų vartojamas su vitaminais E ir A tam tikromis proporcijomis ir dar sudėtyje turėtų bioflavonoidų. Kuo papildo sudėtinės dalys artimesnės gamtos sukurto vaisiaus dalių kombinacijai, tuo geriau.

 

Vitaminas D irgi reikšmingas imuninės sistemos ramstis. Vis dar daug diskutuojama, kaip ir kokiu tiksliai būdu jis veikia imunitetą, bet įrodyta, kad imuninės ląstelės turi vitamino D receptorius. Dėl to galima daryti išvadą, kad šis vitaminas imuninę sistemą veikia teigiamai.

 

Verta žinoti!

 
  •  Manoma, kad stipresnį imunitetą turi tie vaikai, kurie ilgiau buvo mamų žindyti. Tačiau kai jie paauga, imuninė sistema labiausiai priklauso nuo gyvenimo būdo. Kuo sveikiau vaikai maitinasi, kuo daugiau juda ir grūdinasi, tuo mažiau serga.
  •  Norint, kad imuninė sistema veiktų visu pajėgumu, maiste turėtų nestigti baltymų, angliavandenių, riebalų, taip pat vitaminų, mikroelementų, kitų biologiškai aktyvių medžiagų.
  •  Medikai ir sveikatos specialistai įspėja, kad antibiotikus reikėtų vartoti atsakingai, tik paskyrus gydytojui, nes kovodami su ligas sukeliančiais mikroorganizmais, antibiotikai naikina ir organizmui reikalingas bakterijas.
 

Autorius Jūratė Bratikienė