Vaikų laisvalaikis tėvams – nemenkas galvosūkis. Dažnas stengiasi užpildyti atžalų dienotvarkę kuo naudingesnėmis, smagesnėmis veiklomis, tačiau ar tikrai vaikas nuolat turi būti kažkuo užimtas? Pasak specialistų, pernelyg intensyvus laisvalaikis gali nuvarginti ir fiziškai, ir psichologiškai, todėl svarbu išlaikyti saiką.

 

Būreliai naudingi, kai jų ne per daugHappy,Children,Playing,In,The,Park,In,Summer.,Group,Of

 

Pedagogai ir vaiko raidos specialistai sutaria, kad vaikams būreliai reikalingi tam, jog galėtų save atrasti. Tai tarsi jėgų išbandymas, talentų atskleidimas, savęs pažinimas, kad užaugę žinotų, kokią gyvenimo kryptį nori rinktis. Būreliuose vaikai išbando skirtingas veiklas, atranda pomėgius, sužino, ko nemėgsta – taip atsiranda didesnė tikimybė, kad užaugę nepasirinks nedominančios profesijos ar studijų, sykiu įgaus žinių, kaip siekti tikslo.

 

Paskutiniu metu tapo savotiška norma, kad jau darželinukai lanko po kelis būrelius: mokosi kalbų, šokti, groti, dainuoti, piešti, o jei lieka laisva valandėlė – kodėl neišbandžius gimnastikos arba plaukimo. Tėvai turėtų įsidėmėti, kad kiekvienas būrelis atima ne tik nemažai laiko, tačiau ir apkrauna vaiką atsakomybe – atsiskaitymai, pasiruošimai, koncertai, parodėlės ar varžybos. Mažasis patiria fizinį krūvį, kai kada ir emocinę įtampą. Būreliai kartą ar du per savaitę nėra neįveikiama užduotis ir ikimokyklinukui, ir vyresniam vaikui, tačiau daugiau apkrauti nerekomenduojama.

 

Be to, vaikai ir taip visą dieną praleidžia klegesyje, mokydamiesi sudėtingų dalykų, sykiu ir socialinių įgūdžių, o grįžus į namus tenka paruošti namų darbus. Kaip suaugęs žmogus po darbo dienos, taip ir vaikas po darželio ar mokyklos nori atsipūsti, pabūti ramiai ir atsipalaiduoti, todėl nereikėtų kasdien vesti vis į kitą būrelį.

 

Išsirinkti tinkamą veiklą

 

Tam, kad būrelis vaikui nekeltų įtampos ir netaptų prievole, svarbu atsakingai parinkti. (Ne)mokamų būrelių pasirinkimas tikrai didelis, tad apsispręsti nelengva. Išmintingiausia atsižvelgti į atžalos gebėjimus ir troškimus, stebėti vaiką. Jei vos išgirdęs muziką ima dainuoti drauge su mėgstamu atlikėju, galbūt pagalvoti apie muzikos mokyklą. Jei namuose daugiausia laiko praleidžia piešdamas, verta pasidomėti dailės būreliais. Jei vaikas labai judrus, energingas, nuolat nenustygsta vietoje, greičiausiai jam reikia daugiau fizinio krūvio – puikiai tiks karatė, plaukimas, krepšinis ar kt. Padėti apsispręsti dėl būrelio gali ir ugdytojai, kurie su vaiku praleidžia nemažai laiko – darželio auklėtoja, mokytoja. Profesionalai daug pastabesni vos besiskleidžiančiam talentui.

 

Būreliai – saviraiškos būdas, kuris turi teikti malonumą. Jei vaikas laukia užsiėmimų, iš jų grįžta patenkintas, dalinasi įspūdžiais, didžiuojasi rezultatais – jis lanko tinkamą būrelį. Tačiau jei papildomos veiklos nelaukia ir nerodo entuziazmo, vaikui nuobodu ar sunku, verta pagalvoti apie alternatyvas, leisti pačiam nuspręsti, galbūt apsilankyti kituose būreliuose, kuriuos lanko draugai, bendraklasiai. Kai kurie specialistai pataria leisti į du būrelius, kur viename lavinamas intelektas arba kūryba, kitame – fiziniai gebėjimai.

 

Verta įsidėmėti, kad būreliai negali atimti iš vaiko viso laisvalaikio. Jei visas laikas bus suplanuotas ir užimtas, nuolat vykdys instrukcijas, gali nukentėti gebėjimas improvizuoti ir pačiam susikurti žaidimą ar kitą veiklą, nesugebės pats susirasti veiklos, nuolat nuobodžiaus. Tad specialistai pataria neužimti būreliais kiekvienos vaiko dienos.

 

Leisti vaikams žaisti

 

Nemažai tėvų mano, kad grįžęs iš darželio ar mokyklos vaikas turi veikti ką nors naudinga. Jiems atrodo, kad žaisdamas namuose ar bėgiodamas po kiemą beprasmiškai švaisto laiką, todėl kone kasdien organizuoja lavinamąją veiklą. Tačiau tokiu atveju vaikui nėra kada pasidžiaugti žaislais ar kieme pasikarstyti, pasisupti. Anot edukologų, vaikui būtina pabūti tiesiog vaiku – kvailioti, lakstyti, nuobodžiauti, žaisti. Žaidimai tokie pat svarbūs, kaip ir organizuoti užsiėmimai su specialistais.

 

Žaisdami vaikai pažįsta pasaulį, mokosi užmegzti ir plėtoti santykius su kitais. Mažieji, žaisdami su bendraamžiais, kuria savo pasaulį su pačių sugalvotomis taisyklėmis, o tai lavina vaizduotę. Žaidimų eigą nustato tam tikros taisyklės, tad vaikai išmoksta laikytis socialinių normų. Laisvas kalbėjimasis su bendraamžiais ugdo komunikacinius įgūdžius, taip pat lavina leksiką ir dikciją.

 

Britų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 1–6 m. vaikai, kurie geba žaisti su išgalvotais daiktais (nematomais objektais), ateityje demonstruoja daug geresnius kalbinius gebėjimus. Jie ne tik geriau supranta, kas sakoma, bet ir aiškiau moka išreikšti mintis.

 

Delavero universiteto (JAV) mokslininkas Brianas Verdine’as nustatė, kad žaidimas su konstruktoriais ir kaladėlėmis lavina ne tik motorinius gebėjimus, bet ir vaizduotę, kūrybiškumą, gebėjimą spręsti problemas, matyti 3D objektus jų dar nepastačius.

 

Nepamiršti fizinio aktyvumo

 

Lietuvos sporto universitetas drauge su kolegomis iš Australijos universiteto atliko didelės apimties tyrimą, kuriame nagrinėjo Lietuvos vaikų ir paauglių fizinio pajėgumo bei kūno kompozicijos kaitą. Tyrimas buvo atliekamas keliais etapais: lyginamas vaikų fizinis aktyvumas ir pajėgumas 1992 m., 2002 m., 2012 m. ir 2022 m. Suskaičiavus duomenis padaryta išvada, kad šiuolaikiniai vaikai yra silpnesni ir fiziškai mažiau ištvermingesni, nei buvo jų tėvai. Be to, Lietuvos higienos instituto duomenimis, mūsų šalyje nutukę daugiau kaip penktadalis moksleivių, todėl aktyvi fizinė veikla būtina laisvalaikiu.

 

Vaikai turi būti fiziškai aktyvūs bent pusvalandį kiekvieną dieną, įskaitant ir savaitgalius. Jei savaitė pasyvesnė, daugiau judėti laisvomis dienomis.

 

Mokslinis tyrimas, kurio metu fotografuotos vaikų smegenys po 20 min. sėdėjimo ir 20 min. pasivaikščiojimo, parodė, kad pasivaikščiojus smegenys buvo gerokai aktyvesnės. Vadinasi, jei mokykloje per pertrauką vaikas juda, jis geriau pasiruošęs įsiminti matematikos formules, naujus užsienio kalbos žodžius ir kitą informaciją. Harvardo universiteto atlikti tyrimai parodė, kad fiziškai aktyvūs vaikai jaučia didesnę socialinę paramą, pasižymi geresne psichine sveikata, efektyviau susidoroja su stresu, turi mažesnę riziką susirgti depresija. Fizine veikla kartu naudinga užsiimti visai šeimai, nes tai kuria gražų tarpusavio santykį, diegia sveikos gyvensenos principus. Tad eikite pasivaikščioti, važinėkite dviračiais, žaiskite komandinius žaidimus, plaukiokite baseine.

 

Režimo svarba

   

Fizinei ir psichoemocinei sveikatai palankiausia, kai para skirstoma į tris aštuonetukus: 8 val. miegui, 8 val. darbui / mokyklai / namų darbams ir 8 val. poilsiui, būreliui, maloniai veiklai. Derėtų paisyti šių gairių, ypač kalbant apie miegą, kuris augančiam organizmui itin reikšmingas. Tam, kad vaiko fizinė ir psichoemocinė savijauta būtų gera, turi miegoti kokybiškai, o to pagrindinė sąlyga – režimas. Geriausia užmigti ir keltis tuo pačiu laiku kiekvieną dieną. Savaitgaliais ar per atostogas galima nukrypti valandėlę, bet ne daugiau, kitaip išsibalansuoja miego ritmas.

 

Režimas svarbus ir kalbant apie mitybą – kasdien stengtis valgyti panašiu metu. Organizmas įpranta prie kartojamų dalykų, todėl tam tikru metu jaučiame alkį, mieguistumą, energijos antplūdį. Jei vaikas sportuoja, dera užtikrinti, kad jis tai darytų reguliariai, tuo pat metu, turėtų nekintantį būrelių grafiką, žinotų, kada metas ruošti pamokas, o kada gali pažaisti vaizdo žaidimus. Dienotvarkė vaikams padeda jaustis ramiau, užtikrinčiau ir sėkmingiau susitvarkyti su kasdienėmis užduotimis.

 

Dažniau būti gamtoje

 

Buvimas gamtoje efektyviausiai ramina nervų sistemą, padeda pamiršti kasdienius rūpesčius, žadina pažinimo jausmą. Vaikams buvimas lauke ypač svarbus, nes didžiąją dienos dalį jie praleidžia žiūrėdami iš arti (į konstruktorius, dėliones, knygas, sąsiuvinius, kompiuterio ar telefono ekranus), o tai vargina akis. Laiką leidžiant lauke žiūrima į tolimus objektus. Be to, akys, kaip ir visas organizmas, gauna daugiau deguonies. Kasdien naudinga bent valandą pasivaikščioti ar pažaisti gryname ore, ypač gerai tai daryti po vakarienės – skatinamas virškinimas, deginamos kalorijos. Tėvai turėtų įsidėmėti, kad prasto oro nėra, gali būti tik netinkama apranga. Pavyzdys – Skandinavijos šalys, kur net lopšelinukai kasdien po kelias valandas leidžia lauke.

 

Per atostogas vaikai lauke gali leisti ištisas dienas, tik, jei karšta, užtikrinti apsaugą nuo saulės, suteikti galimybę reguliariai atsigerti vandens, nepalikti vienų prie vandens telkinių.Jei darbo dienomis pritrūko laiko išeiti į gryną orą, bent vieną savaitgalio dieną paskirkite žygiui, iškylai, pasivaikščiojimui po mišką ar parką, kopimui į piliakalnius. Įdomių ir prasmingų veiklų lauke apstu.

 

Įsiklausyti į vaiko poreikius

 

Už vaikų laisvalaikį iki tam tikro amžiaus atsakingi tėvai, tačiau sprendžiant, ką veikti, reikėtų pasitarti. Pavyzdžiui, šeštadienio rytą norite pasivaikščioti, bet vaikas susitaręs žaisti žaidimus internetu su draugais, nes darbo dienomis neturėjo laiko. Verčiau neatplėšti vaiko nuo smagios veiklos, bet susitarti, kiek laiko žais, ir vėliau visiems kartu išeiti pasivaikščioti.

 

Normalu savaitgaliais nenuveikti nieko reikšminga. Jei vaikas sako, kad jaučiasi pavargęs ir tiesiog nori patinginiauti namuose, tai rodo, kad pavargęs nuo įvairių veiklų ir organizmas siunčia signalus pailsėti, atkurti vidinius resursus. Gal, patinginiavęs iki pietų, vakare jau norės nuveikti ką nors aktyvaus, jei ne, puiki veikla – stalo žaidimai ar filmas visiems sukritus ant lovos.

 

Vaikams reikia pabūti ir vieniems, pažaisti su žaislais, piešti, rašyti dienoraštį, pagroti, paskaityti, net ir panaršyti internete. Jei vaikas užsidaro kambario duris, tai reiškia, kad jam šiuo metu nereikia bendravimo, leiskite pabūti ramiai, o po kurio laiko pasiūlykite ką nors nuveikti.Jei sako, kad dviejų ar trijų būrelių per daug, kad nespėja pailsėti, po savaitės jaučiasi išsekęs, reikėtų tai išgirsti, nes ilgainiui apie pervargimą praneš rimtesni signalai.

 

Pervargimą išduoda savijauta

 

Jei vaikui per daug veiklų (tiek rimtų, tiek pramoginių), išduoda jo fizinė ir psichoemocinė savijauta. Pavyzdžiui, jei persisportuoja, gali stipriai skaudėti raumenis ar sąnarius, jei per daug laiko leidžia prie knygų ar kompiuterio – rausti ir perštėti akys. Svarbus signalas – pakitęs apetitas: praranda norą valgyti, nes jaučiasi pernelyg pavargęs, arba kaip tik nejaučia saiko, nes organizmas desperatiškai bando gauti daugiau energijos. Pervargimo signalas – ir nusilpęs imunitetas, o to pasekmės – įvairios infekcijos, prastėjanti odos, nagų, plaukų būklė. Žinoma, sveikatos sutrikimus sukelia ne vienadienis, bet ilgalaikis pervargimas.

 

Tiek darželinukams, tiek paaugliams dėl nuovargio sunku susitvarkyti su emocijomis: atsiranda irzlumas, pyktis, liūdesys arba kaip tik apatija, nemiga. Pastebėję šiuos ženklus, nepykite ant vaiko, kad „jam niekas neįdomu“, kad „sudėtingas charakteris“, kad „nesimėgauja atostogomis“, o stenkitės sumažinti tiek įsipareigojimų, tiek pramogų, leiskite gerai išsimiegoti, pailsėti ir nieko neveikti. Po tokio poilsio vaikas vėl bus pasiruošęs šokti į kasdienių veiklų ar pramogų sūkurį.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

VšĮ Psichologinės sveikatos centro vadovė, klinikinė psichologė Milda Lukašonokienė

 

Ar daug pramogų gali psichologiškai ir fiziškai išvarginti vaikus?

 

Žinoma. Intensyvi veikla visada vargina, ypač jeigu ja nepertraukiamai užsiimame ilgą laiką. Tuomet ne taip ir svarbu, ar kalbame apie gausias pramogas vaikų žaidimų kambaryje, ar apie įtemptą dieną mokykloje. Tiek vienu, tiek kitu atveju būtina neperspausti. Pramogos, lygiai taip pat, kaip ir kitos intensyvios veiklos, turėtų būti planuojamos ir dozuojamos, o kuo vaikas mažesnis, tuo tą daryti reikėtų atidžiau.

 

Kodėl svarbu, kad vaikai turėtų laiko nuobodžiauti?

 

Nuobodžiavimas – absoliučiai natūrali emocinė būsena, tačiau nėra tokia maloni kaip mėgavimasis kažkuo, tad natūralu, kad tiek vaikams, tiek suaugusiesiems norisi kuo greičiau ištrūkti iš to nuobodulio gniaužtų. O visai be reikalo. Nuobodulys irgi turi tam tikras funkcijas. Juk tik tada, kai nėra ką veikti, galime atrasti kažką naujo, o gal prisiminti, kuo būdavo įdomu užsiimti anksčiau? Vaikai, kuriems leidžiama nuobodžiauti, neretai būna kūrybingesni, labiau prisitaiko, taip pat greičiau patys sugalvoja, kaip išvaikyti tą nuobodulį.

 

Kodėl nereikia kiekvienai akimirkai sugalvoti veiklos, stengtis išnaudoti atostogų?

 

Tėveliai dažnai nuogąstauja, kad vaikai nepailsės tinkamai, jeigu atostogos nebus sustyguotos nuo pradžios iki pabaigos. Bet tai nebūtinai tiesa. Per atostogas galima ir nieko neveikti. Kartais juk taip gera tiesiog būti namie be jokio plano. Kai kasdienybėje tiek daug skubėjimo, planų ir dienotvarkių, atostogaujant verta bent dieną ar dvi pagyventi be plano.

 

Kaip subalansuoti vaiko laisvalaikį?

 

Geriausia, kai vaikas turi galimybę tiek ramiai užsiimti mėgstama veikla, tiek fiziškai pajudėti. Tad dermės turbūt ir turėtume ieškoti derindami aktyvią ir pasyvią veiklą, o jau kiek ko turėti, priklauso ir nuo vaiko būdo, ir jo pomėgių. Jeigu darbo dienomis mažiau juda, kodėl savaitgalio neišnaudojus aktyvesnei fizinei veiklai? Ir, priešingai, jeigu sportas įprastai užima nemenką popamokinės dienos dalį, tėveliai neturėtų jausti graužaties, jeigu vaikas savaitgalį nori tiesiog praleisti ramiai namie.

 

Autorė Laima Samulė