Kaip mus veikia metų laikai?  

Pavasaris – vienas laukiamiausių metų laikų, užbaigiantis ilgus mėnesius trukusią darganą ir melancholiją. Dar labiau laukiama vasara su saulėtomis dienomis, ilgais šiltais vakarais ir, žinoma, atostogomis. Besikeičiantys metų laikai skirtingai veikia emocinę ir fizinę sveikatą, nes atkeliauja su savo dovanomis ir iššūkiais. Sužinokime, kuo ypatingas kiekvienas jų.

 

PAVASARIS

   

Nuo seno žinomas posakis „kol nesusprogo medžiai – visko gali būti“. Ankstyvas pavasaris, kai medžiai dar tik krauna pumpurus, laikomas vienu mirtingiausių laikotarpių vyresnio amžiaus žmonėms. Šis prietaras turi mokslinį paaiškinimą: pavasarį dėl per žiemą išsekusių organizmo rezervų, vitaminų ir fizinės veiklos stygiaus paūmėja lėtinės ligos, tarp jų širdies bei kraujagyslių sistemos, pasižyminčios didžiausiu mirtingumu. Jei kritinį laikotarpį pavyksta išgyventi, dėl didesnio fizinio aktyvumo ir pirmųjų žalumynų sveikatos būklė pagerėja.

 

Dovanos

 

Viena didžiausių pavasario dovanų – ilgesnės ir šviesesnės dienos, galimybė gauti daugiau vitamino D, kuris gyvybiškai svarbus imuninei ir nervų sistemoms. Dėl saulės poveikio daugeliui sugrįžta geresnė nuotaika, taip pat pradedame būti fiziškai aktyvesni – judėti skatina ne tik artėjantis atostogų sezonas, bet ir šiltėjantis oras, kviečiantis vaikščioti, bėgioti, važinėtis dviračiu, eiti į žygius.

 

Visa gamta pavasarį atgyja, paukščiai ima poruotis, romantinės nuotaikos instinktyviai užvaldo ir žmones. Todėl didėja siekis susirasti antrąją pusę, įpūsti aistros ilgamečiams santykiams. Pavasarį mieste matyti daugiausia už rankų besilaikančių porų.

 

Daugeliui atbundanti gamta asocijuojasi su nauja pradžia. Žmonės linkę užsibrėžti ambicingus planus, pradėti ugdyti teigiamus įpročius. Šiuo metu turime daugiausia motyvacijos tinkama linkme pakeisti asmeninį ar profesinį gyvenimą.

 

Iššūkiai sveikatai

 

Specialistai tvirtina, kad pavasarinė saulė pavojingesnė nei vasaros dėl aštresnio spindulių kritimo kampo – ji šviečia ne iš viršaus, o įstrižai. Taip pat didesnė rizika patirti odos nudegimų, netgi giluminių, nes dėl gana vėsaus oro nejaučiame poreikio teptis apsauginiais kremais nuo saulės. Pavasarį atidengtas kūno vietas būtina tepti kremais, turinčiais apsaugą nuo kenksmingų UV spindulių.

 

Dėl permainingų orų peršalimo ligomis sergama net kelis kartus dažniau nei žiemą. Užkirsti tam kelią galima dviem būdais. Pirmiausia neskubėti į spintą padėti žieminių drabužių ir rengtis ne pagal kalendorinį metų laiką, bet realią oro temperatūrą lauke. Antra, stiprinti imunitetą.

 

Paūmėja alergijos. Tam įtakos turi besiskleidžiantys pumpurai, pražystantys žiedai ir padidėjęs dulkių bei kitų nešvarumų kiekis sausose miesto gatvėse. Tam, kad alergijos nepaūmėtų, vengti pasivaikščiojimų vidurdienį, kai žiedadulkių koncentracija ore didžiausia. Grįžus iš lauko kruopščiai nuplauti rankas ir veidą, praskalauti burną bei tekančiu vandeniu praplauti nosį. Vėdinti namus tik anksti rytais arba vėlai vakarais, kai rasa visas daleles priverčia nusėsti ant grindinio.

 

Anot medikų, pavasarį organizme vyksta sezoninės pertvarkos, kurių metu riebalų liaukos nebesusidoroja su savo funkcijomis, todėl įvairūs bėrimai ir net spuogai gali labiau varginti ne tik paauglius, bet ir suaugusias moteris.

 

VASARA

 

Daugeliui šilčiausias metų laikas asocijuojasi su gražiausiomis akimirkomis, ir iš tiesų daugiausia asmeninių švenčių vyksta būtent vasarą – tai populiariausias metų laikas vestuvėms bei krikštynoms. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, daugiausia gimtadienių taip pat švenčiama vidurvasarį – liepos mėnuo Lietuvoje pasižymi didžiausiu gimstamumu.

 

Dovanos

 

Vasaros dovanų sąrašas netrumpas – pradedant daržovėmis, uogomis, baigiant saulės voniomis, vandens pramogomis, atostogomis ir kt. Daugeliui vasara dovanoja galimybę gyventi lengvesniu tempu, nes nereikia rūpintis vaikų logistika, keliaujama savo malonumui. Emocine prasme, vasara suteikia daug gražių akimirkų, įspūdžių, atradimų, nuotykių. Daugiau laiko leidžiame su artimiausiais žmonėmis ne įprastoje rutinoje, bet maloniomis aplinkybėmis, pvz., iškylaujant. Todėl būname geriausios nuotaikos, jaučiame artimesnį ryšį, pageriname santykius. Sveikata taip pat geresnė dėl saulės įtakos, kokybiškų sezoninių daržovių bei uogų, fizinio aktyvumo, ramesnės dvasinės būklės.

 

Daugiau laiko galime skirti asmeniniam tobulėjimui, knygų skaitymui, hobiams, nes dienos ilgesnės, o darbų ir pareigų krūvis sumažėjęs.

 

Iššūkiai sveikatai

 

Pasak medikų, vienas didžiausių – vis dažesnės ir ilgesnės karščio bangos, kurios itin pavojingos senyviems žmonėms, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis bei kūdikiams, kurių organizmas dar nėra atsparus aplinkos veiksniams. Svarbu neužsiimti fizine veikla karščiausiu dienos metu, gerti užtektinai vandens, jei gausiai prakaituojama – geriau rinktis mineralinį, papildytą svarbiais elektrolitais.

 

Dar vienas iššūkis – kenksmingi UV spinduliai. Verta įsidėmėti, kad net 80 % UV spindulių prasiskverbia pro debesis, tad ir apniukusiomis dienomis reikalinga apsauga nuo saulės.

 

Dažniau nei kitu metų laiku vargina virškinimo sutrikimai, apsinuodijimai, nes valgoma daugiau keptos mėsos (dažnai vėlyvomis valandomis), kaitroje ne visada pavyksta išlaikyti produktus šviežius, gamtoje ruošiant maistą kyla sunkumų užtikrinti reikiamą higieną ir kt.

 

Medikai atkreipia dėmesį, kad vasarą dažnesnės alerginės reakcijos įgėlus vabzdžiams, sykiu dėl aktyvesnio gyvenimo būdo didėja įvairių traumų tikimybė, į viršų šokteli ir skendimo kreivė. Deja, Lietuvoje per vasarą nuskęstančių žmonių itin daug. Statistikos departamento duomenimis, kiekvieną vasarą nuskęsta bent kelios dešimtys tautiečių. Gelbėtojai pataria nepervertinti savo jėgų, nelipti (ypač nenerti) į nežinomus vandenis, nesimaudyti neblaiviems ar prastai jaučiantis, saugoti vaikus.

 

RUDUO

 

Ruduo – pereinamasis laikotarpis nuo nerūpestingos vasaros iki ilgojo, pilkojo periodo, kai niūrūs orai ir tamsa tęsiasi kelis mėnesius. Tik nuo požiūrio ir pastangų priklauso, kaip šį laikotarpį išnaudosime. Pagal „Facebook“ tyrimą, rudenį įvyksta daugiausia sužadėtuvių. Liepos gimstamumas rodo, kad būtent rudenį lietuviai linkę užmegzti naują gyvybę. Veikiausiai norą romantiškai leisti laiką kartu lemia vėstantis oras, ilgėjantys vakarai, jaukus apšvietimas.

 

Dovanos

 

Ruduo atkeliauja su įvairiausiomis gėrybėmis – vaisiais, šakninėmis daržovėmis, moliūgais, grybais, kai kuriomis uogomis. Toliau galime kokybiškai maitintis ir stiprinti imunitetą prieš šaltąjį sezoną. Pasak meteorologų, šiltėjantis klimatas lėmė, kad vasara prasideda keliomis savaitėmis vėliau, todėl rugsėjis išlieka nepaprastai šiltas – vis dar galima stovyklauti, maudytis vandens telkiniuose, sportuoti ir pramogauti gryname ore, tarsi vasarą. Tik spalį atvėsta, kas daliai žmonių suteikia palengvėjimą – lengviau būti darbingiems, kokybiškai išsimiegoti.

 

Daugelį pradžiugina ir sugrįžtanti kasdienė rutina, dovanojanti stabilumą, ramybę. Lengviau paisyti darbo ir poilsio režimo, reguliariai sportuoti, tinkamu laiku ir saikingai valgyti.

 

Moksliniai tyrimai rodo, kad rudenį padidėja tiek vyrų, tiek moterų libido. Įdomu tai, kad spermos kiekis nuo rugpjūčio iki spalio yra mažiausias dėl vis dar veikiančio vasaros karščio ir jam atsistatyti gali prireikti kelių savaičių. Todėl antroje rudens pusėje spermatozoidų būna daugiausia. Tai palankiausias metas bandyti pastoti.

 

Iššūkiai

 

Pasibaigus vasaros linksmybėms dalį žmonių aplanko melancholija, liūdesys. Dažniau neigiamas emocijas patiria vienišiai. Daliai iššūkiu tampa vaikų grįžimas į mokyklas, jų vežiojimas į būrelius, įsisukama rutinoje, kuri kartais kelia įtampą ar beprasmybės jausmą.

 

Dėl miškuose subrendusių gėrybių padaugėja ligų, susijusių su erkių įkandimais. Būtent rugsėjį fiksuojama daugiausia susirgimų erkiniu encefalitu. Visuomenės sveikatos specialistai kasmet pabrėžia vakcinacijos nuo šios sunkios ligos svarbą, nes vaistų nuo jos nėra, gydoma tik simptomatiškai.

 

Dažniau pasireiškia alergijos, kurias sukelia namų dulkių erkutės. Patariama dažniau keisti patalynę, geriau vėdinti patalpas, kasdien valyti paviršius ir grindis drėgnu skudurėliu.

 

Peršalimo ligos dažniausiai ima pulti tada, kai temperatūros stulpelis krinta vis žemiau. Nors dieną būna gana šilta, tačiau rytai ir vakarai tampa žvarbūs, todėl ima perštėti gerklę, atsiranda sloga, kosulys. Geriau apsivilkti daugiau ir prireikus nusirengti, nei tirtėti saulei pasislėpus už debesies.

 

Saulei tiesiogiai neveikiant odos, padažnėja atopinio dermatito, seborėjos, rožinės ir kitų odos ligų atvejų. Svarbu naudoti pagal odos tipą ir ligą tinkamus gydomuosius kremus, vengti dirginančių, sintetinių drabužių ar galvos apdangalų.

 

ŽIEMA

 

Jos daugelis laukiame dėl didžiųjų metų švenčių ir tų retų akimirkų, kai iškritus sniegui galime mėgautis žiemos pramogomis. Gruodis daugeliui asocijuojasi su skubėjimu užbaigti metų projektus, dovanų paieškomis, rūpesčiu, kad viskam pakaktų lėšų, o sausis jau dovanoja tam tikrą emocinį atoslūgį – jaučiame pakylėjimą dėl naujos pradžios ir naujų galimybių, pamažu pradedame laukti pavasario.

 

Dovanos

 

Ko gero, didžiausia žiemos dovana yra laikas, kurį skiriame artimiausiems žmonėms ne tik didžiųjų švenčių, bet ir eilinių savaitgalių dienomis. Kai šilta, visi kažkur keliauja, turi įvairių reikalų, o žiemos ramybė skatina būti kartu artimiausiųjų rate – dažniau lankomi tėvai ir seneliai, šeimose vyksta stalo žaidimų vakarai, vykstama drauge važinėti rogėmis, slidinėti ir pan.

 

Žiemą palankiausia skristi atostogauti į egzotiškas šalis, kuriose vasaros laikotarpiu pernelyg karšta. Net trumpi pabėgimai į šiltuosius kraštus suteikia malonių emocijų, didesnį vitamino D kiekį, vertingų medžiagų iš šviežių vaisių, daržovių bei jūrų gėrybių.

 

Pasaulinė knygų skaitymo statistika rodo, kad žiemą perskaitoma daugiausia knygų, nes kitų pramogų skaičius itin sumažėja, ypač gyvenantiems taupiau. Atsiranda daugiau laiko sportui. Be to, iki vasaros dar yra laiko, kad pasiektume akivaizdžių rezultatų.

 

Iššūkiai

 

Vienas didžiausių iššūkių – fizinė sveikata, t. y. dažnos peršalimo, kvėpavimo takų ligos. Taip pat nuo vėlyvo rudens iki pat pavasario vidurio tęsiasi gripo sezonas, kasmet vien Lietuvoje pareikalaujantis kelių gyvybių. Nuo sezoninio gripo rekomenduojama skiepytis, sykiu svarbu paisyti asmeninės čiaudėjimo ir kosėjimo higienos.

 

Dėl nusilpusio imuniteto gali suaktyvėti imuninės bei lėtinės ligos, kai kurie virusiniai susirgimai, pvz., pūslelinė. Svarbu užtikrinti subalansuotą mitybą, vartoti vitamino D bei kitus pagal kraujo tyrimus reikalingus papildus. Imunitetui itin svarbūs fizinis krūvis bei miego kokybė. Galima išbandyti įvairias nusiraminimo, kvėpavimo praktikas, miego meditacijas.

 

Didėja rizika priaugti papildomų kilogramų, nes dėl žemesnės temperatūros norisi kaloringesnio maisto. Dažniau kyla emocinis valgymas, nes turime mažiau progų gauti laimės hormonų iš įvairių pramogų, atrakcijų. Rekomenduojama atidžiau sekti mitybą, valgyti saikingai, neperalkti ir nepersivalgyti bei įsidėmėti, kad didelę laimės hormonų dozę dovanoja fizinis aktyvumas.

 

SPECIALISTO KOMENTARAS

 

Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytojas Vilius Rajeckas

   

Žiemą išsekina šviesos stygius

 

Tyrimų duomenimis, net iki 90 % tiriamųjų šaltuoju metų laiku pajunta savijautos, ypač emocinės, pokyčius.

 

Šaltuoju metų laiku, kai aplinkos temperatūra žema, didesnę paros dalį tamsu, keičiasi ir gyvenimo ritmas. Neretai norisi daugiau ir sotesnio, kaloringesnio maisto, sumažėja fizinis aktyvumas, daugiau laiko praleidžiama uždarose, dirbtinai apšviestose patalpose ir mažiau gryname ore. Rudens ir žiemos laikotarpiu padažnėjančios peršalimo ir kitos virusinės ligos veikia imuninę sistemą. Visa tai iš tiesų gali ir paveikia bendrą fizinę ir emocinę savijautą.

 

Manoma, kad tam įtakos turi smarkus natūralios šviesos sumažėjimas. Remiantis įvairių studijų duomenimis, stebimos tendencijos, kad žiemą ilgas tamsusis paros metas turi įtakos nuovargiui, apetito didėjimui, apatijai.

 

Kad pavasarį netaptume ligos maišeliais

 

Per žiemą organizmas išeikvoja šiltuoju metų laiku kauptas vitaminų atsargas, būna pasilpęs imunitetas, todėl reikėtų skirti didesnį dėmesį sveikai gyvensenai.

 

Kiekvieno mityba turėtų būti visavertė ir subalansuota. Šiais laikais, kai didelis pasirinkimas rafinuotų, daug pridėtinio cukraus turinčių produktų, tai gali atrodyti ne taip paprasta. Visgi kiekvienas galime pasirūpinti, kad lėkštėje visada būtų daržovių: pomidorų, agurkų, salotų, nesvarbu, šviežių, virtų ar keptų. Beje, jos turėtų užimti pusę lėkštės.

 

Fizinis aktyvumas svarbus visoms organizmo sistemoms, tiek jauniems, tiek vyresniems. Tai neprivalo būti sudėtingi, alinantys pratimai, intensyvios treniruotės. Pakanka vien to, jog kasdien bent pusvalandį pasivaikščiotumėte gryname ore, ypač šviesiuoju paros metu. Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja fiziniam aktyvumui skirti bent 4 val. per savaitę.

 

Itin svarbus subalansuotas darbo ir poilsio režimas. Norint kokybiškai pailsėti, reikėtų nesinaudoti ekranais bent vieną valandą iki miego. Tai svarbu ne tik dėl vadinamosios mėlynos šviesos, bet ir dėl to, kad per juos gaunama informacija, tiek teigiama, tiek neigiama. Ji aktyviai stimuliuoja nervų sistemą, emocijas, o tai tampa kliūtimi kokybiškam miegui – sunkiau užmigti, trumpėja gilaus miego laikas: rytą prabundame nepailsėję, dieną trūksta energijos, sunku susikaupti.

 

Noriu pabrėžti, kad jei energijos trūkumas, nuovargis, galvos svaigimas, prasta bendra savijauta užsitęsia, reikėtų pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Jis padės išsiaiškinti tikslias priežastis ir prireikus skirs tinkamą gydymą.

 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Geštalto terapeutė ir lektorė, biblioterapeutė, psichologinių knygų autorė Daiva Žukauskienė

 

Rudeniui ir žiemai būdingos prastesnės nuotaikos

 

Šaltuoju metų laiku dažniau aplanko niūresnės mintys, jaučiamas liūdesys, bet jis visiškai normalus, nes visa gamta eina poilsio ir atsisveikina su nuotaikingu pavasario ir vasaros etapu. Dažnai šį sulėtėjusį tempą išgyvename ne kaip ramybės ar poilsio, o kaip liūdesio periodą. Šiuolaikinė visuomenė atprato nuo rimties ir ramybės, todėl tai išgyvena ne kaip lengvo ir ramaus gyvenimo dalį, o kaip priverstinio liūdesio etapą. Dažnai nuobodulį, nieko neveikimą painiojame su liūdesiu, o dar blogiau, kad sau klijuojame depresijos etiketę. Liūdėti normalu, kartais net sveika.

 

Atskirti depresiją nuo liūdesio

 

Liūdesį patiria visi. Tai natūralus jausmas, kaip ir kiti žmogiški jausmai. Liūdime, kai ko nors netenkame, atsisveikiname, paliekame, kai kas nors nevyksta pagal mūsų planą, kai ko nors negauname iš kitų ar aplinkos. Liūdesys gali būti įvairaus stiprumo – nuo mažo liūdesėlio iki gilaus, slegiančio ir ilgalaikio jausmo. Dažnai liūdesiu reaguojame į nuobodulį, blogą orą, rutiną ar nemėgstamą darbą. Liūdėti normalu, kai aiški ar numanoma jo priežastis. Pasikeitus aplinkybėms, šį jausmą pakeičia kiti jausmai.

 

Depresija – liguisto, bepriežastinio liūdesio būsena, kuri užsitęsia iki kelių mėnesių, netgi metų. Tai liūdesys, kuris nepaleidžia net pasikeitus aplinkybėms, kamuoja bet kokiu paros metu, švenčių proga. Kai liūdime engzistenciniu nerimu, jis apima visą žmogaus jausminę sferą. Susirgus depresija dažnai nelieka pozityvių jausmų, vyrauja tik liūdesys, nerimas, kaltė, savivertės sumažėjimas, beviltiškumas, savigrauža. Jei jaučiate, kad užstrigote nors viename šių neigiamų jausmų ir niekas nepadeda, galite įtarti ligos pradžią.

 

Autorius Laima Samulė