Dar 2010 m. Pasaulio sveikatos organizacija užsimojo iki 2025-ųjų pagerinti širdies ir kraujagyslių ligų rodiklius. Tokiam tikslui pasiekti sukurtos profilaktinių patikrinimų programos, papildomai apmokyti šeimos gydytojai ir išleista milijardai lankstinukų, šviečiančių žmones apie tai, kaip jie savarankiškai gali rūpintis širdies ir kraujagyslių sveikata. Tokios žinios ir sistemingas jų taikymas kasdienybėje, medikų teigimu, – bene efektyviausia sunkių bei neretai mirtinų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos priemonių.

 

Bauginanti statistikaOrganic,Healthy,Food,fruits,vegetables,In,Wooden,Bowl,stethoscope,red,green,Heart,Shape,And,Leave

 

Dabar jau akivaizdu, kad ambicingi PSO tikslai širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos srityje nebus pasiekti. Štai besiskundžiančių aukštu kraujospūdžiu turėjo sumažėti kone ketvirtadaliu. Deja, statistika parodė, kad tokių pacientų skaičius susitraukė vos 3,4 %. Turinčių antsvorio, kuris reikšmingas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, skaičius padėjo net 32 %. Pasiryžus dar aktyviau kovoti su šiomis sveikatos problemomis, pasaulį ištiko pandemija. Žmonės dėl karantino ne tik laiku negavo sveikatos priežiūros paslaugų, tačiau, kaip paaiškėjo, persirgę COVID-19 patyrė dar daugiau rizikų susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tad nenuostabu, kad šie susirgimai – bene dažniausia vyrų ir moterų mirties priežastis ne tik Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio šalių. Tiesa, lietuviai šioje liūdnoje statistikoje vis dar lyderiai. 2021 m. iš visų mirčių Lietuvoje (47 746) net 23 037 nulėmė širdies ir kraujagyslių ligos. Statistika rodo, kad per pandemiją mirčių nuo širdies ir kraujagyslių ligų skaičius išaugo 10 %. Medikai pastebėjo, kad baimindamiesi užsikrėsti žmonės vengė kviesti greitąją pagalbą sustreikavus širdžiai. Taip pat stipriai pakito gyvenimo būdas ir įpročiai. Olandų mokslininkai suskaičiavo, kad sergančių išemine širdies liga laikas, kasdien praleidžiamas sėdint, pailgėjo net 42 min. Tai atrodo kaip nedidelis ar net nereikšmingas pokytis, bet per dvejus metus padarė stiprią įtaką savijautai ir sveikatai. JAV pastebėta, kad po pandemijos žmonės dažniausiai į šeimos gydytojus kreipėsi dėl padidėjusio kraujospūdžio, didelio cholesterolio ir pakilusio cukraus kiekio kraujyje. Be to, žmones kamavo įvairūs skausmai ir nemiga. Taip nutiko, nes buvo mažiau fiziškai aktyvūs, valgė daugiau ir užkandžiavo ne itin sveikatai palankiais produktais, patyrė didžiulę nervinę įtampą. Visa tai – labai svarbūs ir neabejotinai pavojingi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, su kuriais žmonės vis dar nemoka susidoroti.

 

Ką dėl savo širdies gali padaryti kiekvienas?

 

Mokslininkai ilgus dešimtmečius nagrinėja širdies ir kraujagyslių ligų priežastis. Dabar žinoma kiek daugiau nei 40 svarbių rizikos veiksnių. Specialistų teigimu, daugelį jų galima kontroliuoti koreguojant mitybą ir gyvenimo būdą. Apie sveiką mitybą, fizinį aktyvumą, rūkymo ir alkoholio atsisakymą žino visi. Apie kitus reikšmingus veiksnius dar kalbama nedaug. Vos prieš dvejus metus mokslininkai tyrimais įrodė, kad širdies ir kraujagyslių sveikatai labai svarbus miegas, triukšmas, oro kokybė bei daug kitų aspektų, apie kuriuos turėtų žinoti kiekvienas, norintis išsaugoti savo širdį sveiką.

 

Išsimiegoti. 2021 m. paskelbti tyrimo duomenys rodo, kad širdžiai palankiausia, kai miegoti einama 22–23 val. Nustatyta, kad asmenims, ėjusiems miegoti vidurnaktį arba vėliau, kilo 25 % didesnė širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo rizika. Svarbi ir miego kokybė. Nuolat prabundantys naktimis arba patiriantys sunkumų užmiegant patiria 12 % didesnę širdies ir kraujagyslių ligų išsivystymo grėsmę. Medikai primena, kad suaugęs žmogus per naktį turėtų nepertraukiamai išmiegoti 7–8 val. Ryte jaustis žvalus ir pailsėjęs. Jeigu taip nėra, derėtų sistemingai paisyti miego higienos ir sureguliuoti poilsio ritmą.

 

Atsisakyti energinių gėrimų ir riboti kavos vartojimą. Apie energinių gėrimų, kuriuose daug kofeino, taurino, cukraus ir kitų stimuliantų, neigiamą poveikį sveikatai kalbama jau seniai. Tad tokio produkto verčiau išvis atsisakyti ir pritrūkus energijos geriau skirti 15 min. miegui. Kavą mokslininkai vertina nevienareikšmiškai. Sveikam žmogui šis gėrimas, vartojant saikingai (2 puodeliai per dieną), nepavojingas. Vengrijos mokslininkai net įrodė, kad išgeriantys iki 3 puodelių kavos per dieną turi mažesnę insulto bei miokardo infarkto riziką. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad didelis (5 puodeliai ir daugiau) kasdienis nefiltruotos kavos vartojimas didina blogojo cholesterolio koncentraciją ir su tuo susijusių širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.

 

Užtikrinti tinkamą skysčių suvartojimą. Deramas kasdienis skysčių kiekis užkerta kelią širdies ligų išsivystymui – dėmesį naujais tyrimais atkreipia JAV mokslininkai. Moterims rekomenduojama suvartoti 1,6–2 l, o vyrams nuo 2 iki 3 l skysčių per parą. Visgi šie kiekiai gali skirtis, atsižvelgiant į sveikatos būklę ir gyvenimo būdą. Tad medikai ragina išsitirti natrio kiekį kraujyje. Tai gana tikslus skysčių organizme matas. Natrio padaugėja, kai trūksta skysčių. Išliekant padidėjusiai natrio koncentracijai kraujyje dėl mažo skysčių kiekio, vidutiniškai per 25 m. itin padidėja širdies raumens sustorėjimo ir širdies nepakankamumo  rizika.

 

Nesusigundyti rūkymo alternatyvomis. Medikai visiems be išimties rekomenduoja visiškai atsisakyti tabako gaminių. Mat jie – itin svarbus širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Ir žmonės vis dažniau šio patarimo paiso. Deja, ne visiškai. Sparčiai daugėja rūkančių kaitinamojo tabako gaminius arba elektronines cigaretės, kuriose garinami nikotino ir kitų priedų turintys skysčiai. Kol kas šie gaminiai nėra visiškai ištirti. Tačiau medikai jau dabar perspėja, kad per artimiausią dešimtmetį gali pasireikšti stiprus tokių rūkymo alternatyvų poveikis širdžiai ir kraujagyslėms. Dažniausiai juos renkasi jauni žmonės, todėl baiminamasi, kad nė 30 metų nesulaukę asmenys patirs kone dvigubai didesnę širdies infarkto riziką.

 

Domėtis oro kokybe. Kasmet Europos Sąjungoje užregistruojama 48 000 naujų ūminio miokardo infarkto atvejų, susijusių su aplinkos užterštumu. Itin didelį poveikį širdžiai ir kraujagyslėms daro užterštumas kietosiomis dalelėmis. Jų daugiausia ten, kur deginamas kietasis kuras, vyksta intensyvus automobilių eismas ar veikia netinkamai orą filtruojančios pramonės įmonės. Tad svarbu domėtis, koks yra aplinkos užterštumo lygis. Aplinkos užterštumą kietosiomis dalelėmis fiksuoja oro kokybės tyrimų stotys visoje Lietuvoje, o duomenis skelbia Aplinkos apsaugos agentūra. Padidėjus oro užterštumui, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis raginami vengti pavojingų zonų, rekomenduojama dėvėti veidą ir nosį dengiančias apsaugines kaukes. Palankiomis sąlygomis daugiau laiko praleisti žaliosiose erdvėse.

 

Pasirūpinti natūraliais antioksidantais. Antioksidantai mažina laisvųjų radikalų susidarymo riziką ir padeda organizmo antioksidacinei sistemai: neutralizuoja jau susidariusius laisvuosius radikalus ir atitaiso jų sukeltus pažeidimus. Jeigu antioksidantų trūksta, gresia oksidacinis stresas, sukeliantis audinių ir organų pažeidimus, tarp jų – širdies ir kraujagyslių. Antioksidantų galima gauti su maistu. Gerai žinomi – vitaminai A, C, E bei kiti kiek sudėtingesni junginiai. Antioksidantų gausu žaliojoje arbatoje ir lietuviams puikiai pažįstamose gudobelėse. Šis augalas taip pat mažina kraujospūdį, veikia raminamai, gelbsti patiriantiems sunkumų užmiegant.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė