Kaip gyvenamoji vieta veikia laimę ir sveikatą?

Ar kada pagalvojote, kad jaustumėtės laimingesnė, jei gyventumėte kitame rajone? Tokios mintys išties turi pagrindo. Mokslininkų tyrimai rodo, kad gyvenamoji vieta laimei ir sveikatai gali turėti net didesnę įtaką nei genetika.

Geras rajonas – ilgesnis gyvenimas

Jei augalą pasodinsime į netinkamą dirvožemį, jis neprigis. Netgi sugebėjęs prigyti atrodys prastai ir tikriausiai greitai nudžius. Šiuo požiūriu į augalus panašūs ir mes. Gyvenamosios aplinkos veiksniai gerovei daro svarbią įtaką, net jeigu jos nepastebime. Tad ekspertai pataria, jei tik įmanoma, atidžiai rinktis gyvenamąjį rajoną. Prašovę pro šalį rizikuojate depresija, fizinėmis ligomis, netgi trumpesniu gyvenimu. Įdomų tyrimą 2012 m. atliko amerikiečių tyrėjai – sudarė didžiulį JAV regionų gyventojų gyvenimo trukmės žemėlapį, taip pat nustatė amerikiečių, gyvenančių aplink greitkelius ir metro stotis, ilgaamžiškumą. Mokslininkus nustebino faktas, kad vos kelių mylių atstumu vienas nuo kito gimę kūdikiai jau stipriai skiriasi gyvenimo trukme. Štai Čikagoje žmonių, gyvenančių netoli metro stotelių, ji skyrėsi net 16 metų. Kas tai nulėmė?

Pasak mokslininkų, keli svarbiausi aplinkos veiksniai veikia psichinę ir fizinę sveikatą bei jaučiamą laimę tam tikrame rajone. Pirmiausia – estetika. Kitaip sakant, jei rajonas itin netvarkingas, kiemai maži ir užgrūsti automobiliais, o namai seniai nerenovuoti, gyventojai jausis blogiau. Ir atvirkščiai – gražiame, akiai patraukliame rajone ne tik labiau norisi gyventi, bet ir gerėja psichinė būklė. Tvarkingame rajone psichika nurimsta, dingsta visa emocinė įtampa. Chaotiška ir neestetiška aplinka provokuoja nerimą, stresą. Svarbūs ir pojūčiai, kuriuos suteikia gyvenamoji aplinka: kvapai, garsai, spalvų paletė, šviesa. Tai, ką aplink girdime, jaučiame ir užuodžiame, veikia nuotaiką ir streso lygį. Tarkime, kad arti namų stovi bendras šiukšlių konteineris, kurio tvaiką kartais galite užuosti pro langą. Tokia gyvenamosios vietos ypatybė ne tik klaikiai erzins, bet ir gali turėti rimtesnių pasekmių sveikatai bei gerai savijautai.

Laimės indeksą žemyn gali smukdyti ir triukšmingos gatvės, ilgus vakarėlius mėgstantys kaimynai ar kitas girdimas triukšmas. Ištirta, kad kuo rajone tyliau, tuo jo gyventojai jaučiasi geriau. Triukšmingoje gyvenvietėje įsikūrę žmonės patiria daugiau streso. O tai ilgainiui gali netgi sumažinti jų gyvenimo trukmę. Todėl patariama verčiau rinktis būstą užmiestyje nei miesto centre. Svarbu įvertinti ir tai, ar pateks užtektinai saulės šviesos. Galbūt priešais stovi kitas daugiabutis? Tamsūs namai, kuriuose saulė reta viešnia – dar vienas mažesnės laimės garantas. Tikriausiai žinote, kad saulė itin svarbi vitamino D ir laimės hormonų gamybai. O kai jos trūksta, gali netgi vystytis depresija. Jaučiamai laimei taip pat reikšminga ir kiemo bei rajono spalvų paletė. Jei ji labai tamsi, niūri, gerai savijautai pliusų tai tikrai nepridės. Dar vienas svarbus gyventojų gerovės rodiklis – aplinkos užterštumas. Moksliniai tyrimai rodo, kad užterštuose rajonuose gyvenantys žmonės nesijaučia tokie laimingi ir nėra tokie sveiki kaip apsistoję švaresnėse gyvenvietėse.

Kaimynai – draugai ar priešai?

Be abejonės, didelę įtaką laimei turi santykiai su kaimynais. Jei su jais sutariate gerai ir esate pasirengę prireikus vieni kitiems padėti, laimės lygis smarkiai kyla. Studijos rodo, kad draugiškus santykius su kaimynais palaikantys žmonės jaučiasi saugesni, labiau pasitiki aplinkiniais ir apskritai pasaulį mato kaip geresnę vietą gyventi. Be to, draugiškas bendravimas skatina jaustis svarbia bendruomenės dalimi. Su kaimynais nebendraujantys ir nesutariantys asmenys kasdienės laimės patiria kur kas mažiau. Prasti santykiai su kaimynais taip pat gali lemti atskirtumą, vienišumą, netgi depresiją. Pasak psichologų, ypač sudėtinga, jei artimų kaimynų vertybės ir interesai smarkiai skiriasi. Tarkime, jie priklauso skirtingoms kultūroms ir religijoms. Kitas variantas – vieni nori iki vėlumos garsiai žiūrėti televizorių ar rengti triukšmingus vakarėlius, o kiti trokšta ramybės. Jei kompromiso rasti nepavyksta, gali kilti daug konfliktų ir pykčių. O tai lems prastą mikroklimatą kaimynystėje. Jaučiamas stresas ir įtampa galiausiai paveiks tiek psichinę, tiek fizinę gyventojų sveikatą.

Prieš apsigyvendami naujame rajone, naujakuriai pirmiausia domisi jo patogumu ir saugumu. Ar nusikaltimai čia nėra dažni? Ar aplinkiniai draugiški? Kaip toli reikės važiuoti iki artimiausios parduotuvės, darbovietės, vaikų darželio ar mokyklos? Žinoma, visi šie aspektai smarkiai prisideda prie laimės. Jei iš gyvenamosios vietos nepatogu kasdien važiuoti į darbą ar šalia nėra reikiamos parduotuvės, jausitės mažiau laiminga. Ir atvirkščiai – jei rajonas labai patogus, laimės lygis kils. Kaip ir galima numanyti, nelaimingiausi jaučiasi nepatogią infrastruktūrą ir aukštą nusikaltimų lygį turinčių, skurdžių rajonų gyventojai. Įsikūrę prestižiniuose, patogios infrastruktūros rajonuose gali pasigirti geresne emocine būkle ir fizine sveikata.

2018 m. Jeilio universiteto (Konektikutas, JAV) atliktas tyrimas atskleidė įdomybių. Bandydami išsiaiškinti, kokios JAV gyvenvietės laimingiausios, tyrėjai apklausė daugiau nei 300 000 amerikiečių. Mokslininkus nustebino tai, kad net 90 % apklaustųjų jaučiamos laimės vienaip ar kitaip priklausė nuo gyvenamosios vietos ir jos patogumo. Dauguma dalyvių jautėsi (ne)laimingi, nes jų rajone (ne)buvo patogaus susisiekimo su darbu, mokykla, parduotuve, šeimos klinika. Nieko keisto – dėl prasto susisiekimo 3 val. anksčiau keltis turintis žmogus, be abejonės, bus mažiau laimingas, nei galintis gerai išsimiegoti. Tyrimas atskleidė ir netikėtų rezultatų. Paaiškėjo, kad laimingiausi jaučiasi tie apklausos dalyviai, kurie iki darbovietės ar kitos reikiamos vietos gali nuvažiuoti dviračiu. Mokslininkų teigimu, dažnas važinėjimas dviračiu pagerino šių apklaustųjų nuotaiką ir bendrą gerovę bei 30 % sumažino širdies smūgio riziką. Apklausos dalyviams taip pat buvo svarbu tai, kad, norint atlikti svarbius medicininius tyrimus, nereikėtų važiuoti toli nuo namų. Tad didelė dalis tyrimo dalyvių jaučiamos laimės susijusi su patogumu pasiekti reikiamas vietas.

Kaimas nugali miestą

Mokslininkai taip pat lygino miesto ir kaimo gyventojų jaučiamą laimę. Paaiškėjo, kad būtent pastarieji laimingesni. Mat miestiečiai turi net 40 % didesnę riziką susirgti depresija ir kenčia nuo 20 % didesnio nerimo. Jiems taip pat dvigubai labiau gresia vienatvė ir atskirtis, netgi šizofrenija. Tai gali būti susiję su faktu, kad kaimuose žmonės daugiau bendrauja su kaimynais, labiau linkę jiems padėti. Taigi patiria mažiau vienišumo, nors fiziškai labiau nutolę nuo kaimynų nei miestiečiai. Pasak tyrėjų, gerą kaimo gyventojų savijautą lemia ir privatumas. Miestiečiai neretai gyvena didžiuliuose daugiabučiuose. Tad natūraliai gali kilti nesutarimų ir konfliktų su kaimynais, kai vienas nori miegoti, o kitas už sienos garsiai žiūri televizorių. Kaimiečiai turi privatų kiemą, kurio neprivalo dalintis su niekuo. Tikras paradoksas – fiziškai nuo kaimynų atsiskyrę kaimo gyventojai su jais tampa artimesni. O bendra siena su kaimynais besidalinantys miestiečiai su jais galiausiai nė nesisveikina. Be abejonės, geresnę kaimo ir užmiesčio gyventojų savijautą lemia ir mažesnis oro užterštumas. Kai aplink nėra judrių gatvių, į orą patenka mažiau kietųjų dalelių.

Svarbu ir tai, kad kaimo gyventojai turi galimybę būti arčiau gamtos ir džiaugtis didesne ramybe. Pasak mokslininkų, būtent gyvenamąją vietą supanti gamta svarbi laimės indeksui. Laimingiausi jaučiasi šalia parkų įsikūrę didmiesčių gyventojai – patiria kur kas mažiau streso ir įtampos nei gyvenantys betoninėse daugiabučių džiunglėse. Apklausos rodo, kad nelaimingiausi dažnai jaučiasi viršutiniuose aukštuose įsikūrę daugiabučių gyventojai. Taip yra todėl, kad jie labiausiai atskirti nuo gamtos ir medžių. Tačiau tai nėra taisyklė be išimties. Jei aplink kiemą apskritai nėra daug gamtos, viršutinio aukšto gyventojai jaus panašų laimės lygį, kaip ir pirmo aukšto kaimynai. Kas kita, jei aplink želia vešli žolė ir auga daug medžių. Tuomet pirmų aukštų gyventojai jausis arčiau gamtos ir patirs daugiau teigiamų emocijų.

Pietiečiai – laimingesni? 

Kaip ir galima numanyti, laimei įtakos turi ne tik gyvenamasis rajonas, bet ir valstybė. Ne vienas tyrimas įrodė, kad tam tikrų šalių gyventojai išties laimingesni. Tikriausiai girdėjote posakį, kad pietiečiai patiria daugiau laimės už šiauriečius. Išties, ryški saulės šviesa skatina organizmą gaminti nuotaiką gerinantį vitaminą D ir laimės hormonus. Tad amžinos vasaros šalių gyventojams sezoninė depresija negresia. Vis dėlto šimtu procentu teigti, kad pietiečiai laimingesni, negalima. Jungtinių Tautų kasmet renkamo laimingiausių tautų sąrašo viršūnėje jau seniai įsitvirtinę suomiai, danai ir norvegai. O juk šiose šalyse saulės dar mažiau nei Lietuvoje. Pasak mokslininkų, už saulės šviesą laimės indeksui daug svarbesnė demokratija šalyje, saugumas ir piliečiams suteikiamos galimybės. Būtent šiais aspektais Šiaurės Europos šalys pirmauja pasaulyje.

Šiais metais laimingiausia pasaulio šalimi išrinktoje Suomijoje itin geros sąlygos jauniems tėvams. Pirmuosius kelis mėnesius visais reikalingais daiktais tėvus aprūpina valstybė. Taip pat šioje šalyje gana ilgos tėvystės atostogos. Suomija pasižymi ir nemokamu išsilavinimu bei sveikatos apsauga. Žinodami, kad savo šalyje yra saugūs, gerbiami ir gali save realizuoti, suomiai jaučiasi laimingesni. Ilgus metus laimingiausių sąrašo viršūnėje karaliauja ir Norvegija. Apklausos parodė, kad šios šalies gyventojai jaučia didelę asmeninę valstybės jiems suteikiamą laisvę. Norvegai gali tiek laisvai rinktis gyvenimą, kokio nori, tiek aktyviai įsitraukti į valstybės valdymą. Prie laimingiausių pasaulio šalių taip pat priskiriamos Šveicarija, Islandija, Nyderlandai, Švedija, Liuksemburgas, Austrija, Naujoji Zelandija. Lietuva šiame sąraše yra 37-oje vietoje – aukščiau už Latviją, Estiją, Lenkiją, netgi saulėtąją Portugaliją.

Liūdniausiomis pasaulio šalimis įvardijamos Afganistanas, Pietų Sudanas, Zimbabvė, Ruanda, Tanzanija, Sirija, Centrinės Afrikos Respublika, Botsvana. Visos šios šalys yra skurdžios, korupcijos lygis jose labai aukštas. Čia beveik nėra žmogaus teisių apsaugos,  o galimybės save realizuoti, įgyti išsilavinimą ir gauti kokybišką sveikatos priežiūrą – visai menkos. Be abejonės, negalėdami jaustis saugiai, tokių valstybių gyventojai jaučiasi mažiau laimingi.

Maži žingsniai laimės link

Tad ką gi daryti, norint gyventi laimingiau? Nejaugi teks ieškoti geresnės kaimynystės ar netgi kraustytis į Skandinaviją? Pasak ekspertų, net jei esate nepatenkinta savo gyvenviete, galima ją patobulinti ir paversti geresne vieta gyventi. Tarkime, laimei trukdo triukšminga kaimynystė. Kodėl neįsigijus baltojo triukšmo prietaiso? Jo skleidžiamas garsas nuslopins kitus pašalinius garsus ir leis geriau išsimiegoti. Namuose trūksta saulės šviesos? Stenkitės save apsupti kuo daugiau šviesos šaltinių, kurie primintų natūralią dienos šviesą. Venkite melsvos ir gelsvos šviesos, nes tik išvargins. O galbūt didžiausia problema – netvarkingas, apleistas kiemas? Gera idėja parodyti aplinkiniams pavyzdį ir aptvarkyti bendrą aplinką. Galite netgi sukviesti talką ir sutvirtinti ryšius su kaimynais. Kieme verta pasodinti gėlių ar kitų augalų. Taip išspręsite gamtos trūkumo problemą, jei tokia kamuoja.

Kaimynų nesutarimai – dar viena dažna bėda. Tačiau dažniausiai išsprendžiama. Stenkitės būti draugiškesnė, pakvieskite kaimynus kartu pavakaroti. Galbūt pasirodys, kad jūsų skirtumai nėra tokie jau dideli? Gera idėja kieme surengti bendrą šventę, kuri leis geriau pažinti vieniems kitus. Moksliškai įrodyta, kad tokie susibūrimai mažina įtampą ir vienišumo jausmą, leidžia pasijausti svarbia bendruomenės dalimi. O gal erzina faktas, kad iki artimiausios parduotuvės reikia nemažai paėjėti? Tokiu atveju kodėl neįsigijus dviračio? Su juo tikslą pasieksite greičiau. Be to, dviračio mynimas leis kūnui sutvirtėti, gerins širdies darbą ir organizmą skatins gaminti laimės hormonus. Tad nauda bus visapusė.