Jaunyste ir grožiu norime džiaugtis kuo ilgiau, tačiau nuolat patiriamas aplinkos poveikis spartina senėjimo procesus. Apsisaugoti gali padėti antioksidantai. Šios medžiagos sėkmingai kovoja su laisvaisiais radikalais, mažina ląstelių pažeidimo riziką bei atitolina senėjimą. Sužinokime daugiau.

 

Oksidacinis stresasWoman,,Portrait,And,Drinking,Orange,Fruit,In,Studio,,Juice,And

 

Daugelis apie laisvuosius radikalus, kurie gali pažeisti kūno ląsteles, įskaitant odos, plaukų, nagų. Laisvieji radikalai – nestabilūs atomai, kurie susidaro ir vykstant natūraliems organizmo procesams. Pavyzdžiui, kovojant su infekcinėmis ar lėtinėmis ligomis. Tačiau daugiau kenksmingų laisvųjų radikalų atsiradimą lemia aplinkos veiksniai: tarša, tabako dūmai ir ypač saulės spinduliai. Žalingą poveikį ląstelėms sukelia ir netinkami gyvenimo būdo pasirinkimai: rūkymas, alkoholis, judėjimo stoka, griežtos dietos, nepakankamas miegas, nesaikingas deginimasis, taip pat stresas ir kai kurių vaistų vartojimas. Laisvųjų radikalų perteklius sukuria oksidacinį stresą – chemines reakcijas, kurios pažeidžia organizmo ląsteles. Šis procesas ilgą laiką organizme vyksta nepastebimai, be jokių nerimą keliančių simptomų, todėl svarbu ne laukti, kol pasirodys pirmieji akivaizdūs pokyčiai, bet imtis prevencijos, t. y. užtikrinti, kad nuolat gautumėte užtektinai antioksidantų, kurie kovoja su laisvaisiais radikalais, apsaugodami ląsteles nuo pažeidimų.

 

Kaip veikia?

 

Antioksidantai gali „pataisyti“ pažeistus genus ir stimuliuoti tuos genus, kurie atsakingi už natūralios organizmo apsaugos sistemos stiprinimą. Kai kurie antioksidantai kaip magnetai pritraukia sunkiuosius metalus ir paverčia juos nekenksmingais junginiais, kurie vėliau pašalinami iš organizmo. Kiti antioksidantai, pavyzdžiui, flavonoidai, tarsi skydas apsaugo ląstelių DNR nuo laisvųjų radikalų atakų.

 

Antioksidantai būtini visiems gyviems organizmams išlikti. Mūsų organizmas pats gamina antioksidantus, pavyzdžiui, ląstelių antioksidantą glutationą. Augalai ir gyvūnai bei visos kitos gyvybės formos turi savo gynybines priemones, saugančias nuo laisvųjų radikalų žalos, todėl antioksidantų yra visuose sveikuose augaliniuose ir gyvūniniuose maisto produktuose.

 

Neigiamas poveikis odai

 

Oksidacinis stresas itin stipriai veikia odą, pažeisdamas skirtingus jos sluoksnius. Dėl laisvųjų radikalų žalos formuojasi raukšlės, odos atspalvis tampa netolygus, atsiranda patamsėjimų, oda suglemba, praranda elastingumą. Trumpai tariant, išryškėja senėjimo požymiai. Svarbu įsidėmėti, kad pažeidimai yra ne tik išoriniai: tai, ką matome odos paviršiuje, yra gilesnių pažeidimų rezultatas, juk raukšlės sparčiau formuojasi, kai oda praranda drėgmę, sutrinka kolageno gamyba.

 

Oda gali ne tik prasčiau atrodyti, bet tapti jautri, šerpetoti, atsirasti nemalonus tempimo jausmas. Pablogėjusi odos būklė, ypač jei tai nutiko per trumpą laiką, rodo, kad organizmą atakuoja laisvieji radikalai ir jam reikalinga pagalba – būtina papildyti antioksidantų atsargas. Tai galima padaryti net keliais būdais, nes antioksidantai slypi ir kosmetikos priemonėse, ir maisto produktuose.

 

Antioksidantų rūšys

 

Antioksidantai skirstomi į tris grupes. Vandenyje tirpius, kurie veikia ląstelės viduje. Tai vitaminas C, selenas, aminorūgštys, cisteinas, metioninas, glutationas. Riebaluose tirpius, veikiančius ląstelės išorėje (vitaminai E ir A, karotenoidai, kofermentas Q10, likopenas), bei mišrius, kurie rūpinasi visa ląstele (polifenoliai, flavonoidai, lipo rūgštis ir melatoninas).

 

Grožiui svarbiausi antioksidantai:

 
  •  Vitaminas A mažina raukšles ir hiperpigmentaciją, skaistina odą, padeda kovoti su akne ir kitomis odos ligomis, skatina kolageno gamybą.
  •  Vitaminas E saugo riebalus, kitus vitaminus, hormonus ir fermentus nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Maitina odą ir jos gleivinę, saugo nuo išsausėjimo, gerina plaukų ir nagų būklę, skatina detoksikaciją ir bendrą organizmo atjaunėjimą.
  •  Vitaminas C stiprina imunitetą ir suteikia energijos, stimuliuoja jungiamojo audinio, kaulų ir dantų formavimąsi, padeda išsaugoti lygią odą.
  •  Selenas, stimuliuodamas kolageno sintezę, padeda išlaikyti sveiką odą, nes suteikia elastingumo odai bei kraujagyslių sienelėms. Stiprina imunitetą ir atitolina senatvę.
  •  Polifenoliai dalyvauja riebalų deginimo procesuose, lėtina senėjimo procesus, sumažina burnos ir dantenų uždegimų tikimybę, gerina kraujotaką.
  •  Resveratrolis jaunina organizmą, stiprina imunitetą, valo šlakus, saugo nuo uždegimų ir priešlaikinio odos ląstelių senėjimo.
  •  Karotenoidai saugo ląsteles nuo laisvųjų radikalų poveikio, gerina regėjimą, stiprina širdį ir kraujagysles, turi teigiamą poveikį vyrų reprodukcinei sistemai ir t. t.
 

Gauti su maistu

 

Antioksidantų galite gauti vartodami konkrečius maisto papildus. Tačiau rekomenduojama atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti, kurio mikroelemento trūksta, kad jo nebūtų per daug. Palaikyti optimalų antioksidantų kiekį organizme galite valgydami atitinkamus maisto produktus. Vitamino A gausite iš jautienos kepenų, lašišų, lapinių daržovių ir kitų žalios, oranžinės bei geltonos spalvos daržovių, pvz., brokolių, morkų, moliūgų. Vitamino A gausu vaisiuose (melionuose, abrikosuose, manguose), taip pat pieno produktuose. Vitamino E yra daržovėse (salotose, morkose, kopūstuose, petražolėse, špinatuose, avokaduose), grūduose (kviečiuose, rugiuose, miežiuose, avižose, grikiuose), riešutuose ir jų aliejuose bei ankštiniuose augaluose (žirniuose, pupose, sojose). Vitamino E gausite valgydami lašišų. Žinoma, geriau rinktis laukines.

 

Vitaminas C slypi daugumoje vaisių ir uogų. Valgykite greipfrutų, apelsinų, citrinų, kivių, braškių, ananasų, erškėtuogių, spanguolių, juodųjų serbentų, obuolių, kriaušių. Taip pat nepamirškite daržovių ir žalumynų (įprastų ir žiedinių kopūstų, geltonųjų paprikų, špinatų, petražolių, krapų). Tikras vitamino C užtaisas slypi ir raugintuose kopūstuose.

 

Seleno yra žuvyse bei jūrų gėrybėse (krevetėse, tunuose, otuose, sardinėse), bertoletijose, vištienoje bei kalakutienoje, kiaušiniuose, varškėje, ruduosiuose ryžiuose, virtose pupelėse.

 

Polifenolio randama vaisiuose, daržovėse, žolelėse ir prieskoniuose, juodojoje ir žaliojoje arbatose, juodajame šokolade, raudonajame vyne.

 

Resveratrolio gausite skanaudami raudonųjų vynuogių, žemės riešutų, spanguolių, mėlynių. Jų taip pat yra meškauogių, eukaliptų, šilkmedžių, japoninių plačialapių augaluose.

 

Kartenoidai – natūralūs pigmentai, augalams suteikiantys ryškias spalvas, tad jų yra visose ryškiaspalvėse daržovėse, vaisiuose. Pavyzdžiui, pomidoruose randamas likopenas, o morkose – beta karotenas, kurį organizmas paverčia vitaminu A.

 

Kruopščiai rinktis kosmetiką

 

Naudokite kosmetikos priemones, papildytas antioksidantais. Verta įsidėmėti, kad odos priežiūra prasideda nuo prausiklio, todėl jį rinkitės ypač atsakingai. Žiūrėkite, kad jo sudėtyje nebūtų kenksmingų priedų, bet būtų odos drėkinimą skatinančių komponentų, pavyzdžiui, hialurono rūgšties, seleno ar vitamino E. Geriau tinka gelinis, o ne skystas. Niekada neplaukite veido įprastu muilu, nes jis sausina odą.

 

Kiekvieną rytą ir vakarą veidą tepkite pagal amžių ir odos tipą tinkančiais kremais, kurie pamaitina ir sudrėkina odą, taip pat sprendžia aktualias problemas, pavyzdžiui, mažina pigmentaciją ar lygina raukšles. Rinkitės tokius kremus, kurie papildyti bent keliais antioksidantais.

 

Dekoratyvinė kosmetika taip pat gali būti su vitaminais, turinti drėkinamųjų komponentų. Ypač didelį dėmesį skirkite makiažo pagrindui, jei tokį naudojate, nes dalis susigeria į odą, tad būtų naudinga, jei ne tik maskuotų odos nelygumus, bet ir juos efektyviai mažintų, tad rinkitės su vitaminu A.

 

Nepamirškite rūpintis lūpų oda: maitinkite ir drėkinkite balzamu, lūpdažius ar blizgius rinkitės tuos, kurie pasižymi drėkinamosiomis bei saugančiomis savybėmis, turi vitaminų A arba E.

 

Greitoji antioksidantų pagalba

 

Kartais odos patiriamas neigiamas laisvųjų radikalų poveikis išryškėja staiga, pavyzdžiui, po atostogų saulėtame krašte oda išsausėja, praranda elastingumą, gali pasimatyti pigmentinių dėmelių, smulkių raukšlių. Tokiu atveju greitoji pagalba yra veido kaukės su antioksidantais. Itin stipriu poveikiu pasižymi lakštinės. Rinkitės sudėtyje turinčias hialurono rūgšties, kolageno, vitaminų A ir E. Jau po vienos procedūros oda jaučiasi ir atrodo geriau. Kaukes naudokite reguliariai 1–2 sykius per savaitę, jei oda vis tiek sausa arba kasdien veikiama saulės bei jūros vandens, galima ir kas vakarą. Tepkite ant kruopščiai nuvalyto, švaraus veido.

 

Drėkinamąją kaukę patartina pirkti vaistinėje arba kosmetikos parduotuvėje. Svarbiausia – atkreipti dėmesį į jos sudėtį, vengti odą sausinančių, dirginančių sudėtinių dalių, galinčių pabloginti odos būklę. Verčiau neeksperimentuoti su naminėmis veido kaukėmis.

 

Rekomenduojama išbandyti mezoterapiją – įvairių veikliųjų medžiagų, tokių kaip hialurono rūgšties, aminorūgščių, peptidų, vitaminų, kofermentų bei augimo faktorių įšvirkštimas į paviršinį odos sluoksnį. Ji skirta odai pridrėkinti, stangrinti, paviršinėms raukšlelėms mažinti. 4–6 procedūrų kursas atliekamas dukart per metus.

 

Įdomu

 
  •  Mūsų organizmas gamina kelis antioksidantus: gliutationą, alfa liporūgštį, kofermentą Q10.
  •  Egzistuoja apie 700 skirtingų karotenoidų. Žmogaus kraujyje vienu metu yra bent 10 tokių skirtingų medžiagų.
  •  Sportas skatina oksidacijos procesus ir didina antioksidantų aktyvumą.
  •  Laisvuosius radikalus 1954 m. atrado amerikiečių gerantologas Denhamas Harmanas, ieškojęs paaiškinimo, kodėl žmonės sensta.
 

Autorius Laima Samulė