Manoma, kad apie 32 % pasaulio žmonių kankina baimė tuštintis ne savo namuose. Ilgainiui ši fobija gali sukelti psichosomatinių problemų arba net vėžį. „Jeigu šios baimės nesistengiama įveikti, galiausiai tampama atsiskyrėliais“, – įspėja psichologė Oksana Čekavičienė. 

 

tualetas

Ar iš tiesų egzistuoja baimė tuštintis viešose vietose? 

 

Taip ir tai priskiriama socialinėms baimėms bei fobijoms. Tai būdinga tiek vaikams, tiek paaugliams, tiek ir suaugusiesiems. Kodėl ši baimė atsiranda, vienareikšmio atsakymo nėra. Priežasčių gali būti įvairių, panašios tik jų pasekmės.

 

Tai gali būti susiję su bakterijų ir nešvaros fobija?

 

Ne visai. Tačiau tai glaudžiai susiję su obsesiniais-kompulsiniais sutrikimais, pavyzdžiui, noru nuolatos viską aplinkui dezinfekuoti, valyti, pedantiškai tvarkyti. Esant šiems sutrikimams žmogus jaus baimę valgyti viešose vietose tam, kad nereikėtų eiti į svetimą tualetą. Baimė užsikrėsti tykoja visoje aplinkoje. Ką jau kalbėti apie svetimą tualetą. Juk ten dar daugiau mikrobų ir galimybių užsikrėsti bakterijomis. Pasireiškus stipriam nerimui žmogus gali susirgti hipochondrija, nuolatos tikrinti savo sveikatos būklę, reikalauti medikus atlikti laboratorinius tyrimus dėl užkrečiamųjų ligų. Be to, gali kamuoti psichosomatiniai simptomai: galvos, skrandžio, širdies ploto skausmai ir kt. Toks asmuo supranta savo veiksmų ir baimės nepagrįstumą ir tai, kad jo veiksmai nenormalūs, bet negali elgtis kitaip.

 

Kaip tuomet susergama?

 

Visų žmogaus baimių ir fobijų pradžia paprastai glūdi vaikystėje. Jeigu žmogus vaikystėje sulaukė daug kritikos, perdėtų lūkesčių, buvo auklėjamas autoritariškai bei ribojamas jo savarankiškumas, valia, iniciatyvumas, tai gali tapti fobijų atsiradimo pagrindu. Nemažai šios socialinės fobijos atmainos atvejų išsivysto dėl itin globėjiško auklėjimo, pedantiškos aplinkos ir suvaržymų augant. Toks žmogus tampa perdėtai tvarkingas, nepasitiki savimi arba turi narciziškos asmenybės bruožų. Taip pat ši baimė gali išsivystyti, kai mažylis patiria pernelyg didelį kaltės ir gėdos jausmą dėl tuštinimosi ir šlapinimosi bei su tuo susijusį nešvaros jausmą. Taip kyla poreikis nuolatos sulaikyti išmatas, nesituštinti net savaitę. Be to, gali varginti psichosomatiniai pilvo skausmai ir pykinimas.

 

Ar tam daro įtaką aplinkos pakeitimas?

 

Mokslininkai nustatė, kad socialinės fobijos gali išsivystyti dėl menkų socialinių įgūdžių arba žmonėms, kurie yra jautrūs aplinkos ir gyvenimo aplinkybių pasikeitimams. Tėveliai šį sutrikimą gali pastebėti ir jautriam vaikui pakeitę mokyklą ar darželį.

 

Kokiems žmonėms šis sutrikimas pasireiškia dažniausiai?

 

Dažniausiai tai būna suvaržytos asmenybės, kurios turi itin savotišką požiūrį į visus gyvenime vykstančius įvykius. Jos ilgai svarsto prieš priimdamos net nesvarbius sprendimus, pavyzdžiui, dėl drabužių pirkimo, maisto gaminimo, kelionės, vykimo į svečius arba stiliaus. Didžiausią nerimą ir net fizinių kančių tokiems žmonėms kelia mintys apie tai, ar pavyks nueiti į tualetą užsimanius, ar ten bus daug nepažįstamų asmenų. Juk nepatogu tiesiog pakilti nuo stalo ir nueiti į tualetą. Tuomet kuriamos įvairios (ne)galimos istorijos. Žmogus gali galvoti, kas būtų, jeigu užsitrenktų tualeto durys, ir pan. Galiausiai nusprendžiama niekur nevažiuoti ir išvengti, nors ir laikino, aplinkos pakeitimo. Tokia nežinomybė kelia daug psichosomatinių negalavimų, tampa ne vieno fizinio susirgimo priežastimi.

 

Minėjote ir narciziškos asmenybės bruožus. Kaip jie susiję su baime tuštintis?

 

Tai reiškia vidinį įsitikinimą, kad žmogus yra bevertis ir neįdomus bei norėdamas įsitvirtinti visuomenėje naudojasi aplinkinių dėmesiu. Toks asmuo nevengia demonstruoti esamo arba menamo savo pranašumo ir siekia aplinkinių pritarimo. Jis turi būti geriausias ir šauniausias, tik tuomet jaučiasi laimingas. Ilgainiui toks siekis pasirodyti sukelia įvairių baimių ir nerimą atsidūrus įvairiose socialinėse aplinkose. Ypač pažeidžiamos sritys: valgymas, tuštinimasis, šlapinimasis, fizinis grožis, prabangos prekės ir kt. Kyla baimė blogai pasirodyti kitiems, o tai itin kenkia savivertei. Kalbant apie tuštinimąsi, bijoma, kad kas nors jį išgirs tuštinantis, pasijuoks, nors dažniausiai toks nerimas būna nepagrįstas.

 

Ar ši baimė gali tapti kokio nors kito sutrikimo pradžia?

 

Prabėgus 1–5 m. tai gali tapti ir asmenybės dalis. Tačiau sutrikimu galima vadinti viską, kas trukdo žmogui nevaržomai ir socialiai jaustis visuomenėje, būti visaverčiu jos nariu. Tai trukdo mokytis, studijuoti, bendrauti, užmegzti artimus santykius, viešai kalbėti, mylėtis ar tiesiog gyventi. Jeigu šios baimės nesistengiama įveikti, galiausiai tampama atsiskyrėliais.

 

Ar įmanoma visiškai pasveikti?

 

Vaikams tuštinimosi svetimoje vietoje fobija neretai praeina savaime, kol jie prisitaiko prie pokyčių, o suaugusiems žmonėms gydymas gali užtrukti ir prireikti ne vieno psichoterapijos seanso.

 

Kuo tai gresia netaikant gydymo? 

 

Nesiimant jokių priemonių pasekmės gali labai neigiamai paveikti jauseną, sukelti stresą, atsiskyrimą, vienišumą, padidėjusį cinizmą, net stiprių psichosomatinių organizmo reakcijų, tarkime, dusulį, virškinimo trakto skausmus, nevalingą prakaitavimą, taip pat kraujagyslių ir širdies ligų, virškinimo sutrikimų ir net onkologinių bei neurologinių ligų.

 

Kokie psichoterapijos metodai gali padėti? 

 

Geštalto terapijos tikslas – pažvelgti į save kaip į visumą, išanalizuoti savo mintis, jausmus, pojūčius, potyrius bei padėti sau išspręsti asmenines problemas. Šios visumos sutrikdymas sukelia ir kitas elgesio bei fizinės sveikatos problemas. Psichoterapija gali padėti suvokti, kaip žmogus sąveikauja su pasauliu, įprasmina save, kokius elgesio ir reakcijų metodus renkasi kasdieniame gyvenime, kaip auga, keičiasi jo asmenybė. Humanistinės krypties terapeuto besąlygiškas teigiamas nusiteikimas, be jokių išankstinių nuomonių ar vertinimų, skatina potencialą, savęs pažinimą ir pagarbą tiek kitiems, tiek ir sau. Tai padeda objektyviai suvokti savo patirtis, kurios anksčiau buvo iškreipiamos savo ar kitų žmonių nuomonių bei vertinimų. Kognityvinė elgesio terapija padeda pažinti klaidingas mintis, kurios verčia save vertinti negatyviai. Taip pat ši terapija padeda neigiamus potyrius pakeisti teigiamais. Nors visos šios terapijos skirtingos, visų jų tikslas – susilpninti su baime susijusį nerimą socialinėse situacijose iki toleruojamo lygio.

 

Asmuo supranta savo veiksmų ir baimės nepagrįstumą ir tai, kad jo veiksmai nenormalūs, bet negali elgtis kitaip.

 

Mokslininkai nustatė, kad socialinės fobijos gali išsivystyti dėl menkų socialinių įgūdžių arba žmonėms, kurie yra jautrūs aplinkos ir gyvenimo aplinkybių pasikeitimams.

 

Įdomu

 
  • Pasak Amerikos mokslininkų, dėl sudėtingų smegenyse vykstančių procesų dukart dažniau baimę tuštintis jaučia moterys negu vyrai.
  • Apie 35 % Didžiosios Britanijos vaikų turi tuštinimosi arba šlapinimosi sutrikimų.
  • Manoma, kad daugiau nei 85 % tuštinimosi sutrikimų sukelia ne fiziniai, o psichosomatiniai sutrikimai.
  • Fekalijų baimė, arba koprofobija, kankina kas aštuntą pasaulio gyventoją. Tačiau, pasak Amerikos psichologų asociacijos, ši statistika mažėja dėl vis dažniau taikomos psichoterapijos.
  • Daugiausia psichikos sutrikimų, susijusių su tuštinimusi, turinčių žmonių gyvena Amerikoje ir Vakarų Europos šalyse.