Skyrybos – vienas skaudžiausių gyvenimo įvykių, kuriam nelengva pasiryžti, sunku išgyventi ir prireikia daug laiko atsitiesti. Psichologė Vaida Platkevičiūtė dalinasi mintimis, kaip galima spręsti šeimoje iškilusius nesutarimus, kaip elgtis nusprendus skirtis ir kas padeda atsigauti po šio sunkaus žingsnio.

 

Kokios dažniausios skyrybų priežastys?

Priežasčių gali būti įvairių. Dažniausiai nurodomos – charakterių nesutapimas, pagaliau sutikta tikroji antroji pusė, atšalę jausmai, išdavystė ir panašiai. Visgi susitikimai su poromis leidžia daryti prielaidą, jog dažniausiai ryžtasi skyryboms tos poros, kurios tuokiasi turėdamos nuostatą, kad jei nepavyks, išsiskirs. Dar viena priežastis – tikėjimas, jog gera santuoka turi klostytis savaime ir jei taip nėra, reikia ieškoti kito žmogaus. Pasiduodama klaidingai iliuzijai, jog kažkur yra „tas“ žmogus, su kuriuo gyvenant nereikės stengtis, viskas puikiai klostysis savaime. Jeigu asmens artimoje aplinkoje būta skyrybų, arba tai laikoma priimtinu dalyku, taip pat gali pastūmėti ryžtis šiam žingsniui.

 

Kiekvienais metais skyrybų vis daugėja. Kas lemia tokią neigiamą statistiką?

Išsaugoti santuoką yra labai nelengva. Ir prieš 50 metų, ir dabar šeimoje vyksta panašūs procesai, tiesiog šiandien visuomenėje santuoka nelaikoma vertybe. Žmonės vis rečiau sulaukia palaikymo ją išsaugoti. Anksčiau skatinimas išlaikyti šeimą buvo kur kas stipresnis, santuoka buvo laikoma didele vertybe. To nebelikus, skyryboms ryžtamasi vis dažniau ir lengviau. Du žmonės tiesiog negali išlaikyti santykių. Santuoka – tai „mechanizmas“, kuriam reikalingas nuolatinis palaikymas. Žmonės, kurie tai atranda savo aplinkoje, grupėse, bendruomenėse, šeimų klubuose ir pan., sugeba ilgiau išsaugoti santuoką arba turi didesnių galimybių nugyventi kartu visą gyvenimą.

 

Ištikus krizei ar atsiradus nesutarimams, dažnai sukama lengviausiu keliu – skiriamasi arba senieji partneriai keičiami naujais. Kaip poros turėtų spręsti nesutarimus bei krizes, kad būtų išvengta skyrybų?

Poros problemas šeimoje sprendžia atsižvelgdamos į turimus psichologinius, dvasinius, sveikatos resursus. Jei visgi sprendimo rasti nepavyksta ir linkstama link skyrybų labai svarbu ieškoti pagalbos išorėje. Sunkumai aplanko kiekvieną šeimą. Tai yra natūralu. Čia svarbu pasirinkimas : juos spręsti ar pasitraukti iš esamos situacijos. Šiuo metu, ypatingai didesniuose Lietuvos miestuose, yra nemažai šeimos konsultantų ar organizacijų, kuriose galima gauti minėtą pagalbą.

 

Kokios partnerio/ės neigiamos savybės neturėtų būti toleruojamos šeimoje?

Yra daugybė savybių (polinkis smurtauti, priklausomybės, neištikimybė, perdėtas atsidavimas darbui, emocinis žeminimas, emocinis šaltumas ir t.t.), kurių nederėtų palaikyti šeimoje, tačiau jos nebūtinai turi tapti skyrybų priežastimi. Tokiu atveju  arba padėti jas išspręsti, ar pasiryžti atsiskirti nuo partnerio, kol šis imsis realių veiksmų savo problemai spręsti. Žinoma, galimybė vėl gyventi kartu atsiranda tik tuomet, kai abu sutuoktiniai ieško išeities. Visgi įdomu tai, jog žmonės, kurie santuokoje susiduria dideliais sunkumais, pvz., smurtu, priklausomybėmis, skiriasi gana retai ir po ilgų svarstymų. Nutraukus santuoką problemos ne visada išnyksta. Vertėtų suvokti, kokios priežastys lėmė santykių baigtį.

 

Kokie požymiai rodo, kad laikas nutraukti santykius?

Pavojus asmens arba vaikų saugumui yra svari priežastis pasitraukimui iš santykio. Santuoka vargiai gali gyvuoti ir tuomet, jei vienas iš sutuoktinių fiziškai arba emociškai iš jos išeina. Visgi esant emociniam atšalimui tikrai verta galvoti ir apie savo veiksmus. Ar aš dar ką nors darau, kad šie santykiai mane džiugintų, ar noriu gyventi vienas, o gal bandyti dar kartą su kitu partneriu? Santykiai yra painus dalykas: vieniems ta pati būsena gali būti kažko pradžia, kitiems – pabaiga.

 

Kaip pasakyti savo partneriui, jog skyrybos neišvengiamos? Kaip išvengti didelių pykčių ir išsiskirti taikiai?

Skyrybos yra sudėtingas procesas, kurį lydi skausmas, pyktis, liūdesys, nusivylimas. Šių jausmų nerekomenduojama laikyti savyje. Slopinami jausmai gali turėti įtaką įvairioms ligoms, neigiamai paveikti būsimus santykius ir pan. Lengvos skyrybos būna tik tuomet, kai pora nugyvena ne vienus metus drauge, tačiau jaučiasi atitolę ir minėtus jausmus išgyvena pamažu. Tuomet skyrybos dažniausiai tampa tiesiog formalumas.

Apie skyrybas reiktų pradėti kalbėti pajutus, kad atsiranda minčių apie gyvenimą atskirai ar su kitu partneriu. Tai neturėtų nuskambėti kaip pareiškimas, jog rytoj išeinu. Teisinga pasidalinti savo mintimis tada, kol antroji pusė dar gali turėti įtakos pasirinkimui. Jei priimtas tvirtas sprendimas, jokiu būdu nederėtų delsti jį pasakyti bijant kito žmogaus reakcijos. Vargu ar įmanoma kaip nors paruošti partnerį tokiai žiniai ar sušvelninti jo reakciją. Sprendimas skirtis neišvengiamai turi savo pasekmes, įskaudintas sutuoktinis – viena iš jų.

 

Ko turėtų tikėtis poros, gyvenančios tik dėl vaikų, dėl turto ar tiesiog iš gailesčio?

Minėtos poros neretai susiduria su vidine ir santykių tuštuma, nepasitenkinimu ne tik partneriu, bet ir savimi. Neraginu skirtis supratus, jog pagrindinė jungtis yra vaikai ar gailestis sutuoktiniui, tačiau toks pasirinkimas turėtų būti labai sudėtingas. Paradoksalu, bet priimdami tokį sprendimą žmonės labiausiai skaudina būtent tuos, dėl kurių pasiryžta gyventi drauge – sutuoktinį arba vaikus. Taip pat ši priežastis neretai yra tik tariama. Tikrasis pasilikimo santuokoje motyvas yra asmeninis. Gyvenimas dėl turto bei pinigų – prioritetų ir vertybių klausimas. Ką pasirinkti – santykius ar gerbūvį?

 

Į kokius klausimus reiktų atsakyti prieš skiriantis, kad šis žingsnis nebūtų skubotas?

Vienas pagrindinių klausimų: ar tai, ką išgyvenu, yra santykių ar labiau mano vidinių žaizdų ir sunkumų padarinys? Santuoka, ryšys su kitu žmogumi tarsi mano vidinių išgyvenimų atspindys. Net ir pradėjęs naujus santykius, žmogus „atsineša“ visą save, todėl labai svarbu suprasti, kiek skyrybos yra susiję su paties vidiniais konfliktais, nepasitenkinimu, o kiek su partnerio problemomis. Svarbu atsakyti į klausimą, ko iš tiesų norima: pabėgti nuo santuokos ar nuo esamos situacijos? Tai yra skirtingi dalykai.

 

Ką patartumėte jaunoms poroms, kurios po trumpos, aistringos pažinties skuba tuoktis?

Manyčiau verta palaukti. Santuokos pradžioje labai svarbu suprasti, kad ne tik jausmai padeda ją išsaugoti. Manau, jog neskubėjimas tuoktis leidžia geriau pažinti žmogų ir pažvelgti į jį kitomis akimis. Labai dažnai apakinti jausmų negalime pamatyti realesnio savo partnerio, o kartu ir savęs šalia jo vaizdo. Neraginu išbandyti santykių gyvenant kartu. Tai nėra išmėginamas dalykas. Bet naudinga palaukti bent jau  pirmųjų nesutarimų.

 

Po skyrybų dažnai atrodo, jog nepavyks rasti tinkamo žmogaus ir bus sunku vėl pasinerti į romantiškus jausmus. Kaip susigyventi su skyrybomis ir atversti naują gyvenimo lapą?

Priėmus sprendimą skirtis reikia suprasti, jog tai yra sunkus procesas, kuriam išgyventi reikės nemažai laiko ir energijos. Svarbu neskubėti kurti naujų santykių, nes jie gali tapti pakaitalu pirmiesiems. Šeimos konsultantai ir psichoterapeutai netgi skatina naujus santykius pradėti ne anksčiau kaip praėjus 2 metams po skyrybų. Gali prireikti 2–5 metų, kol žmogus išgedės nutrūkusius santykius ir patirtus jausmus. Todėl natūralu, kad po skyrybų praėjus pusmečiui, asmuo sunkiai įsivaizduoja, kad galės mylėti, pasitikėti ir įsipareigoti dar kartą.

 

Kiek laiko turi praeiti po skyrybų, kad emocijos nurimtų?

Viskas priklauso nuo žmogaus ir nuo to, kaip jis renkasi išgyventi šį procesą. Jei jis kalbasi su kitais, lanko psichologines konsultacijas ar bendrauja su dvasininkais, tuomet „atleidžiama ir paleidžiama“ anksčiau. Tačiau jei žmogus užsisklendžia savyje, jo stiprūs jausmai bėgant laikui nuslūgs, bet sutikus naują žmogų neišgyventi potyriai gali vėl iškilti. Po skyrybų ne laikas gydo žaizdas. Svarbu, kaip žmogus tą laiką išbūna.

 

Kaip sumažinti skyrybų sukeltą širdies skausmą?

Skyrybos visada širdyje palieka skausmą. Jei liūdima ne dėl kito žmogaus, tai dėl paties savęs, gyvenimo, netinkamų pasirinkimų. Neigiamus jausmus galima užgniaužti, tačiau jie vis tiek niekur nedingsta. Skyrybų sukelti išgyvenimai niekada nebus lengvais ar saldžiais. Norint juos sumažinti, svarbu turėti bent vieną žmogų, su kuriuo galėtumėte dalintis emocijomis, kuris nepavargtų kad ir 100-ąjį kartą išklausyti tos pačios istorijos, kurią papasakojus pagaliau aplanko ramybė.

 

Aistė Sakalauskienė