Ką reikia žinoti apie vėžio žymenis?

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas penktas Žemės gyventojas susiduria su vėžiu. Deja, vienam iš devynių vyrų ir vienai iš dvylikos moterų ši diagnozė baigiasi mirtimi. Sėkmingam ligos gydymui labai svarbus ankstyvas jos aptikimas, o čia reikšmingą vaidmenį atlieka vėžio žymenys. Ką apie juos naudinga žinoti?

Kas tai?

Vėžio žymenys yra medžiagos (daugiausia baltymai), kurias gamina vėžinės ląstelės arba organizmas, reaguodamas į vėžį. Šie žymenys gali būti randami kraujyje, šlapime ar kituose kūno skysčiuose bei audiniuose. Nedidelį kiekį vėžio žymenų gali turėti ir visiškai sveiki žmonės, bet sergant onkologinėmis ligomis rodikliai smarkiai išauga (tiesa, ne visais atvejais). Svarbu žinoti, kad vėžio žymenų lygis kraujyje gali padidėti sergant ne tik onkologinėmis, bet ir kitomis ligomis, todėl vėžio diagnozei nustatyti nepakanka fakto, jog paciento kraujyje padidėjęs vieno ar kito vėžio žymens kiekis. Tai įspėjimas, kad reikalingi išsamesni tyrimai diagnozei patvirtinti arba atmesti.

Skirtingi tipai

Kai kurie vėžio žymenys yra specifiniai ir įspėja apie konkrečią vėžio rūšį, kiti būdingi kelioms ligos rūšims. Aptarkime keletą reikšmingiausių.

Onkofetaliniai antigenai. Šie žymenys įprastai randami vaisiaus audiniuose, o suaugusiesiems nebūdingi. Visgi sergant tam tikrų rūšių vėžiu jų gali atsirasti žmogaus organizme. Žinomiausi onkofetaliniai antigenai yra alfa fetoproteinas (AFP) ir karcinoembrioninis antigenas (CEA). Pirmasis dažniausiai siejamas su kepenų vėžiu ir lytinių ląstelių navikais, o antrasis gali padidėti sergant gaubtinės žarnos, kasos, krūties ir plaučių vėžiu.

Prostatos specifinis antigenas (PSA). Tai fermentas, kurį gamina prostatos liauka. Padidėjęs jo kiekis gali rodyti prostatos vėžį.

Laktato dehidrogenazė (LDH). Didelis LDH kiekis gali būti stebimas sergant limfoma ar leukemija.
Žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG). Šis hormonas, kurį gamina vaisiaus audiniai pradinėje nėštumo stadijoje, įprastai leidžia patvirtinti nėštumą. Tačiau jo kiekis organizme gali padidėti ir sergant onkologinėmis ligomis, pvz., kiaušidžių ar kiaušintakių vėžiu.

Kalcitoninas. Šis hormonas – medulinio skydliaukės vėžio žymuo.

Genetiniai žymenys. Tai DNR pokyčiai arba mutacijos, galintys rodyti polinkį į vėžį bei naudojami konkretiems vėžio tipams nustatyti. BRCA1 ir BRCA2 genų mutacijos susijusios su didesne krūties ir kiaušidžių vėžio rizika. KRAS, NRAS ir BRAF mutacijos dažnai aptinkamos sergant gaubtinės ir tiesiosios žarnos vėžiu bei melanoma.

Kam ir kaip atliekamas tyrimas?

Vėžio žymenų tyrimas – pagrindinis metodas, leidžiantis onkologines ligas aptikti ankstyvosiose stadijose, kai dar nėra jokių apie ligą įspėjančių simptomų. Todėl šį tyrimą rekomenduojama atlikti ne tik įtariant onkologinius susirgimus, bet ir profilaktiškai. Šis metodas gana tikslus, todėl juo galima nustatyti praktiškai visus dažniausius vėžinius susirgimus. Pats tyrimas paprastas ir niekuo nesiskiria nuo eilinio kraujo tyrimo, nereikia jokio specifinio pasiruošimo. Dar kartą svarbu pabrėžti, kad padidėjusi vėžio žymenų koncentracija kraujyje dar nereiškia, jog sergama onkologine liga. Esant tokiai situacijai, būtinas išsamesnis paciento ištyrimas. Kai kuriais atvejais tai rodo padidėjusią riziką susirgti tam tikros rūšies vėžiu arba įspėja apie kitas ligas, uždegimus.

Vertingi ne tik diagnostikai

Vėžio žymenų tyrimas pirmiausiai itin svarbus onkologinių ligų diagnostikai, nes padeda identifikuoti ne tik patį vėžį, bet ir jo tipą. Visgi diagnozei nustatyti reikalingi platesni diagnostiniai procesai, apimantys echoskopiją, kompiuterinę tomografiją, biopsiją ir kitus tyrimus. Tam tikri vėžio žymenys suteikia informacijos apie vėžio agresyvumą ir tikėtiną progresavimą. Štai didelis vėžio žymenų AFP kiekis gali rodyti, kad liga jau išsivysčiusi. Vėžio žymenys neįkainojami personalizuotoje medicinoje, padeda parinkti veiksmingiausius gydymo būdus pagal specifines naviko ypatybes.  Be to, vėžio žymenys tiriami norint stebėti, kaip organizmas reaguoja į gydymą: sumažėjęs žymenų kiekis rodo, kad gydymas veiksmingas, o stabilus ar didėjantis įspėja, kad vėžys gydymui atsparus. Po sėkmingo gydymo vėžio žymenų lygio stebėjimas leidžia tikrinti, ar liga neatsinaujina, o taip nutikus – ją aptikti ankstyvojoje stadijoje.

Autorius Jūratė Survilė