Nuo mažens mokėmės tinkamai valytis dantis ir rūpintis burnos higiena. Puikiai suprantame, kad tai svarbu norint turėti sveikus dantis ir nepriekaištingą šypseną. Tačiau nedaugelis žino, kad dantų būklė glaudžiai susijusi su bendra organizmo sveikata. Tad ką apie ją gali išduoti mūsų burnos ertmė?

 

dantys

Nudilusios dantų viršūnėlės – psichinių problemų pranašės

 

Viršūnėlės gali nudilti dėl naktinio dantų griežimo. Su šiuo sutrikimu bent kartą gyvenime susiduria apie 85–90 % žmonių. Kartu gali pasireikšti rytinis kramtomųjų raumenų skausmas ar nuovargis, padidėjęs jų tonusas. Priežasčių, kodėl griežiama dantimis, gali būti įvairių, tačiau labai dažnai tai lemia patiriamas stresas, stiprios emocijos, baimė. Jeigu šis įprotis tampa lėtine problema, patartina susirūpinti savo psichika. Tyrimai rodo, kad šis simptomas kai kuriais atvejais susijęs su depresija, Parkinsono liga, kitais psichikos sutrikimais. Kartais griežiama dėl tam tikrų vaistų, pavyzdžiui, nuo epilepsijos, antidepresantų. Įtakos gali turėti ir įvairios priklausomybės, ypač rūkymas. Asmenys, turintys šį žalingą įprotį, naktimis dantimis griežia dvigubai dažniau nei nerūkantieji. Šis simptomas taip pat gali įspėti apie nevisavertę mitybą, B grupės vitaminų, kalcio, magnio stygių. Dėl šio įpročio gali būti kaltas ir netaisyklingas sąkandis, netinkamai suformuotos plombos, prasta burnos higiena. Beje, dantų eroziją (nudyla ne tik viršūnėlės, bet dantys apskritai) gali sukelti bulimija. Šiuo atveju dažnas vėmimas lemia, kad dantų emalį reguliariai veikia skrandžio rūgštis, dėl to jie plonėja. Tyrimai rodo, kad net 89 % bulimija sergančių žmonių dantys paveikti erozijos.

 

Trapūs dantys – osteoporozės grėsmė

 

Jeigu dantys lengvai skilinėja ir trupa, tai gali būti ženklas, kad paveldėjote jų silpnumą. Jie pamažu silpnėja ir senstant. Jeigu problema labai akivaizdi, ji gali įspėti apie kalcio stygių organizme, netgi osteoporozę. Pastarosios rizika ypač padidėja vyresnėms nei 50-ties moterims. Dėl to galima kaltinti menopauzės nulemtus hormoninius pokyčius organizme. Vadovaujantis statistikos duomenimis, kas 3-čia vyresnė nei minėto amžiaus dailioji lyties atstovė bent kartą gyvenime susiduria su dėl osteoporozės lūžusiu kaulu. Trapius dantis kartais gali padaryti gastroezofaginis refliuksas, dėl kurio skrandžio turinys bei rūgštys reguliariai patenka į stemplę, netgi burnos ertmę. Dažnai ją graužia kartu pažeisdamos dantų emalį. Įprastai graužia ir gerklę, užkimstama, gali varginti sausas kosulys, kąsnio jausmas gerklėje.

 

Paraudusios, kraujuojančios dantenos – uždegimo požymis

 

Paraudusios, paburkusios, netgi kraujuojančios dantenos, be abejo, rodo jų uždegimą. Vis dėlto tai gali būti daugiau nei tik burnos ertmės problema. T. y. uždegimas gali būti paveikęs ir kitas organizmo sistemas. Reaguodamas net į lokalizuotą organizmas patiria lėtinį stresą, o tai silpnina imuninę sistemą, gali trikdyti pagrindines gyvybines funkcijas. Įrodyta, kad dantenų uždegimas gali įspėti ir apie tokius pavojingus sveikatos sutrikimus, kaip cukrinį diabetą, širdies ir kraujagyslių ligas, osteoporozę, demenciją. Įdomu, kad šis simptomas turi sąsajų su priešlaikiniu gimdymu. Štai kodėl gydant dantenų uždegimą gerėja ir bendra savijauta. Beje, jos dažnai tampa jautresnės, gali imti kraujuoti laukiantis. Tai vyksta dėl natūralių hormoninių pokyčių organizme.

 

Blogas burnos kvapas – netinkama higiena

 

90 % atvejų iš burnos sklinda prastas kvapas dėl tam tikrų maisto produktų arba prastos burnos higienos. Antru atveju jis atsiranda, kai burnos ertmėje ima nevaldomai daugintis anaerobinės sierą išskiriančios bakterijos. Natūralu, kad su nekokiu burnos kvapu dažniau susiduria ir rūkantys asmenys. Tabake yra daugiau nei 60 aromatinių hidrokarbonatų, kurie palieka specifinį kvapą. Retesniais atvejais dėl to kaltos rimtos sisteminės organizmo ligos. Pavyzdžiui, jeigu iš burnos sklinda salsvas kvapas, gali būti, kad žmogus serga cukriniu diabetu. Amoniako kvapas gali išduoti inkstų veiklos sutrikimus, o pelėsių arba gvazdikėlių – kepenų.

 

Maždaug 3 % atvejų iš burnos nekvepia dėl kvėpavimo sistemos ligų, dažniausiai pūlingų nosiaryklės arba plaučių uždegimų (šiuo atveju būdingas cinamono kvapas). Retais atvejais tai gali pranašauti net apie kvėpavimo sistemos onkologinius susirgimus.

 

Be abejo, blogą burnos kvapą gali sukelti ir virškinimo sistemos ligos, tarkime, gastritas, gastroezofaginis refliuksas, bakterijų Helicobacter pylori sukelta infekcija, užterštas žarnynas. Nemalonų kvapą gali lemti ir tam tikri vaistai, pavyzdžiui, diuretikai, antihistamininiai preparatai, raminamieji.

 

Dantų ėduonis – prasti valgymo įpročiai

 

Dantų ėduonis – labiausiai paplitusi burnos ertmės problema, kurią sukelia netinkama higiena, prasti mitybos įpročiai. Vaikystėje ne veltui dažnai girdėjome, kad norint turėti sveikus dantis, nevalia valgyti daug saldainių. Įrodyta, kad maisto produktai, kuriuose gausu cukraus, iš tiesų vieni žalingiausių dantims. Burnoje natūraliai esančios bakterijos jį skaido sudarydamos rūgštis, dėl kurių formuojasi dantų ėduonis. Britų mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad 60–90 % mokyklinio amžiaus vakariečių vaikų ir 92 % suaugusiųjų susidūrė (ar susidurs bent kartą gyvenime) su dantų ėduonimi. Nigerijoje, kur cukrus mityboje yra retenybė, situacija kitokia – tokių vos 2 %. Jeigu kamuoja ši problema, gali būti, kad valgote pernelyg daug paprastųjų angliavandenių.

 

Liežuvio apnašos ir pakitusi spalva – nuo virškinimo iki kvėpavimo sistemos sutrikimų

 

Sveikas liežuvis turėtų būti lygus ir rausvas. Bet kokie spalvos pokyčiai ar apnašos gali įspėti apie sveikatos sutrikimus. Baltos, liežuvį dengiančios apnašos dažniausiai susijusios su virškinimo sistemos problemomis. Jei apnašų sluoksnis itin storas, jų konsistencija primena varškę, tai gali būti pienligės požymis. Ją sukelia nevaldomai daugintis pradėję Candida albicans grybeliai. Burnos ertmės pienligė gali įspėti apie nusilpusį imunitetą, sutrikusią hormonų pusiausvyrą. Geltonos apnašos būdingos sergant kepenų ir tulžies pūslės ligomis. Jeigu ragavimo organas be apnašų, bet išblyškęs ir sausas, gali būti, kad organizmui trūksta skysčių,geležies. Jei liežuvis neįprastai ryškus, gali būti, kad organizme yra infekcija, stinga vitaminų, ypač B grupės. Melsvas būna, kai organizmo audiniuose trūksta deguonies, sergama širdies ir kraujagyslių bei kvėpavimo takų ligomis. Jeigu liežuvis netolygios spalvos, vietomis tarsi nuplikęs – nunykę jo speneliai, gali būti, kad trūksta geležies, folio rūgšties, vitamino B12. Kartais tai sukelia burnos grybelis, celiakija.

 

Specialistės komentaras

Eglė Jankaitytė, burnos higienistė

 

Dantų priežiūra pirmiausia prasideda nuo taisyklingo, kokybiško dantų valymo. Tai reikėtų daryti 2 kartus per dieną – po pusryčių ryte ir prieš einant miegoti vakare. Dantis valyti 2–3 min., nepamiršti liežuvio, nes ant jo kaupiasi milijonai bakterijų, didinančių riziką sirgti įvairiomis infekcinėmis ligomis. Labai svarbu kiekvieną vakarą išsivalyti tarpdančius dantų siūlu ar šepetėliais. Kas 6 mėn. rekomenduojama apsilankyti pas burnos higienistą, kuris patars, kaip taisyklingiau ir kokybiškiau prižiūrėti dantis, pastebės, ką darote neteisingai rūpindamiesi savo burnos higiena, patikrins, ar nėra ėduonies pažeistų dantų. Jei reikės, nusiųs pas odontologą, tokiu būdu išvengsite rimtesnių problemų. Tinkamai prižiūrėti dantis būtina norint, kad jie būtų sveiki, siekiant išvengti periodonto ligų. Jos glaudžiai susijusios su bendra organizmo sveikata. Sergant diabetu burnos uždegimas lėtina insulino įsisavinimą. Dėl širdies ligų daugeliui pacientų išsivysto periodonto problemos. Negydomas dantenų uždegimas sukelia uždegimą kraujagyslėse. Taigi burnos higiena svarbi visam organizmui ir visaverčiam gyvenimui. Jeigu pastebite tam tikrų neraminančių ženklų burnos ertmėje, verčiau nedelsiant apsilankykite pas specialistą. Pagrindinis ir lengviausiai atpažįstamas pažeistos burnos gleivinės simptomas – dantenų kraujavimas. Susikaupusios apnašos sukelia dantenų uždegimą, kuris pasireiškia kraujavimu, gali tapti blogo burnos kvapo priežastimi. Apie sveikatos problemas įspėja ir liežuvio apnašos, mat sveikas turėtų būti lygus, rausvas. Jos įspėja apie virškinimo sutrikimus, pienligę, kepenų ar inkstų ligas, cukrinį diabetą.

 

Įdomu

 

  • Tyrimai rodo, kad esant 55-erių arba vyresniems, sergant periodonto ligomis, rizika mirti per artimiausius 7-erius metus dėl bet kokios priežasties yra 12 % didesnė, nei neturint šios problemos.
  • Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad net 40 % tautiečių burnos higienos įpročiai netinkami.
  • Pirmieji dantys išauga kūdikiui esant maždaug 6 mėn. Jie pradeda formuotis dar motinos įsčiose.
  • Dantų emalis – kiečiausia žmogaus kūne esanti medžiaga.
  • Dantų apnašose yra net 300 skirtingų bakterijų rūšių.
  • Per gyvenimą žmogus valydamasis dantis praleidžia apie 38 dienas.
  • Nerekomenduojama valyti dantų iš karto pavalgius, nes tuomet seilėse yra didelė rūgščių koncentracija. Įtrinant jas į dantis galima pažeisti emalį. Pavalgius geriausiai palaukti 5–10 min.