Apie trečdalį gyvenimo praleidžiame miegodami. Kai kurie mano, kad tai – tai laiko švaistymas, tačiau be poilsio neišgyventume. Be to, miegui skirtas metas nėra toks nuobodus, kaip gali atrodyti. Įdomu, ką iš tiesų išduoda mūsų miegojimo įpročiai?

 

miegas

Vyturiai ir pelėdos

 

Pagal tai, kada einama miegoti ir kada keliamasi, žmonės skirstomi į vyturius ir pelėdas. Vyturiai anksti keliasi ir gulasi, o pelėdos atvirkščiai – vėlai keliasi ir gulasi. Pasirodo, nuo to priklauso ir gyvenimo sėkmė. Sautamptono universitete (Anglija) atlikus tyrimą su 674 žmonėmis (356 vyturių ir 318 pelėdų) paaiškėjo, kad vėlai besikeliantys (po 8 val.) ir vėlai einantys miegoti (po 23 val.) uždirba daugiau. Australų mokslininkai įrodė, kad pelėdų intelektas yra šiek tiek aukštesnis nei vyturių, todėl joms labiau sekasi finansų srityje. Vėlai besikeliančių ir vėlai miegoti einančių žmonių spartesnė smegenų veikla ir geresnė atmintis. Įdomu, kad vyturių ir pelėdų skiriasi ir asmeninis gyvenimas. Vokiečių tyrėjai teigia, kad pelėdos pasižymi didesniu libido, yra seksualesnės, per gyvenimą turi daugiau seksualinių partnerių ir yra labiau linkusios į neištikimybę. Teigiama, kad vyturiai turi mažiau žalingų įpročių, rečiau rūko ir piktnaudžiauja alkoholiu. Nieko keisto, nes juk visi vakarėliai, kur liejasi alkoholis ir smilksta cigarečių dūmai, vyksta vėlyvai vakare, kai vyturiai įprastai jau miega. Tyrimai rodo, kad pelėdos nevengia naujovių, dažniau priima rizikingų sprendimų, kliaujasi instinktais ir elgiasi impulsyviai. Vyturiai moka geriau bendradarbiauti, lengviau leidžiasi į kompromisus ir elgiasi sąmoningiau. Be to, būna labiau patenkinti gyvenimu. Manoma, kad taip yra dėl to, jog daugumai žmonių tenka anksti keltis į darbus ar mokslus. Pelėdoms tai daryti sunku, todėl patiria daugiau streso, kuris trunka visą dieną, gadina nuotaiką ir kelia nepasitenkinimą gyvenimu.

 

Ką išduoda poros miegojimo įpročiai?

 

Psichologiniai tyrimai rodo, kad poros miegojimo įpročiai gali išduoti intymiausias jų paslaptis ir tai, kaip iš tiesų partneriai jaučiasi būdami kartu. Miegant neįmanoma kontroliuoti kūno kalbos, tad ji išduoda visą tiesą. Didžiojoje Britanijoje atlikta apklausa, kurioje dalyvavo apie 2000 porų, atskleidė, kad daugiausia, apie 46 % partnerių, miega atsukę vienas kitam nugaras. Nors iš pirmo žvilgsnio tai gali atrodyti kaip šaltumo išraiška, iš tiesų tokia miego poza rodo, kad mylimieji labai pasitiki vienas kitu. Juk atsukę nugaras tampame pažeidžiamiausi! Dauguma taip miegančiųjų visiškai nesiglaudžia vienas prie kito, o kai kurie liečiasi nugaromis. Pastarasis variantas būdingesnis neseniai kartu esančioms poroms ir rodo didesnį prieraišumą bei priklausomybę vienam nuo kito.

 

Antra populiariausia miegojimo poza – šaukštelių, kai vyras apkabina moterį iš nugaros. Psichologai tokią miego pozą vadina atspindinčią tradicinius lyčių vaidmenis, kai vyras privalo saugoti savo moterį. Dažniausiai tokiuose santykiuose dominuoja vyras. Be to, tokia miegojimo poza būdingiausia pirmuosius kelerius partnerių pažinties metus. Ji taip pat rodo, kad mylimuosius sieja stiprus seksualinis ryšys, jie partnerystėje jaučiasi saugūs. Gerokai rečiau pasitaiko atvirkštinė šaukštelių poza, kai moteris apkabina vyrą iš nugaros. Toks miegojimo įprotis atskleidžia, kad santykiuose dominuoja moteris.

 

Miegantys vienas į kitą atgręžtais veidais siekia fizinio ir emocinio artumo, intymumo, glaudaus ryšio ir atvirų pokalbių. Kai kurie partneriai, atsisukę vienas į kitą veidais, dar ir susipina kojomis. Jeigu tai daroma tik iki užmiegant, vadinasi, mylimieji yra vienas nuo kito nepriklausomi, nors tarp jų yra stiprus emocinis ir seksualinis ryšys. Jeigu partneriai susipynę kojomis taip miega visą naktį, vadinasi, yra labai romantiški ir tiesiog negali gyventi vienas be kito.

 

Rečiausia miegojimo poza, kai vienas partnerių miega padėjęs galvą kitam ant krūtinės. Dažniausiai taip daro moterys, nors pasitaiko ir vyrų. Įprastai taip ilsimasi iš karto po sekso arba pačioje santykių pradžioje. Toks miegojimo įprotis rodo itin stiprius jausmus ir norą jausti vienam kito artumą. Partneris, kuris ant mylimojo krūtinės būna padėjęs galvą, įprastai yra silpnesnis ir trokšta būti globojamas.

 

Miego poza atspindi asmenybę

 

Daugiausia žmonių, apie 41 %, miega vaisiaus pozoje. Kūnas suriestas į kamuoliuką, keliai pritraukti prie krūtinės, rankos šalia galvos arba apkabinusios kelius. Taip miegantys žmonės yra labai mieli ir šiltai bendrauja. Jie gana atsargūs, todėl naujas pažintis mezga pamažu. Dėl tokio charakterio bruožo dažnai laikomi perdėtai droviais ir nepasitikinčiais savimi, nors tikėjimo savimi jiems iš tiesų nestinga. Beje, šios asmenybės gana naivios, todėl jomis lengva pasinaudoti.

 

Antra pagal populiarumą – rąsto poza. Ją renkasi apie 15 % žmonių. Taip miegantys guli ant šono ištiesę kojas, rankos būna nuleistos prie šonų. Tai griežtos ir nepalenkiamos asmenybės. Nekontroliuodamos šios savybės gali tapti pernelyg valdingos. Nepaisant to, yra ramios, disciplinuotos ir racionaliai mąstančios. Su jomis niekada nebūna nuobodu. Nors ir tvirtai stovi ant žemės, kartais šie žmonės užsimano pabėgti nuo monotonijos ir ryžtasi ekstremalioms avantiūroms.

 

Maždaug 13 % žmonių ilsisi ieškotojo poza – guli ant šono, bet rankas laiko ištiestas į priekį, tarsi kažko lovoje ieškotų. Tai – optimistai iš prigimties, gana nerūpestingi, žaismingi ir į gyvenimą žvelgiantys tarsi į nuotykį. Tokioms asmenybėms mažai rūpi aplinkinių nuomonė, jos nebijo nei kritikos, nei klaidų, nes į jas žiūri kaip į gyvenimo pamoką. Dažnai kliaujasi ne protu, o jausmais, nors derėtų nepamiršti ir jo. Šie žmonės sunkiai patys priima sprendimus ir bijo atsakomybės. Nieko keisto, nes jie vargiai susivokia net savyje, ką jau kalbėti apie supančią aplinką.

 

Apie 8 % žmonių miega kario poza – guli ant nugaros, kūnas tiesus, rankos nuleistos prie šonų. Jie – itin disciplinuoti. Tokios asmenybės linkusios paklusti visuomenėje nusistovėjusioms normoms, nemėgsta būti dėmesio centre. Kartais dėl to atrodo nuobodžios. Retai atskleidžia savo jausmus, netgi aistroms tiesiog kunkuliuojant. Geriausiai sutaria su tokiais pat santūriais žmonėmis. Tai tikri kovotojai už teisybę. Pamatę, kad kažkas elgiasi netinkamai, negali to ignoruoti.

 

7 % žmonių renkasi laisvės pozą – miega ant pilvo, kūnas tiesus, rankos sulenktos ir padėtos ant pagalvės arba ją apglėbusios. Taip besiilsintiems gyvenime labai stinga aiškumo, jie daug ko bijo, yra pasimetę. Jie negeba susidėlioti prioritetų. Šios asmenybės stengiasi viską nuveikti vienu metu ir galiausiai nieko nebaigia. Dėl to jaučia įtampą, nepasitiki savimi. Šalia tokių žmonių turi būti labai stiprūs partneriai, galintys uos nukreipti tinkamu keliu. Yra komunikabilūs, todėl geba rasti tinkamas antrąsias puses.

 

Viena nepopuliariausių – žvaigždės poza. Ją renkasi apie 5 % asmenų. Miega gulėdami ant nugaros, kojos šiek tiek praskėstos, rankos atmestos į šalis arba sulenktos per alkūnes ir padėtos ant pagalvės. Tai rodo pasitikėjimą savimi, norą dominuoti. Tai drąsūs, rizikuoti linkę žmonės, trokštantys išbandyti daug naujų dalykų. Jeigu kas nors nepasiseka, nenusimena ir toliau eina pirmyn. Tokios asmenybės dėl smagaus būdo lengvai randa draugų ir geba juos išsaugoti visą gyvenimą. Taip miegantys žmonės nėra įkyrūs, bet būtinai ištiesia pagalbos ranką jos prašantiems.

 

Dažni košmarai – kūrybiškumo ženklas

 

Monrealio universiteto (Kanada) psichologė Michelle Carr ne vienus metus studijuoja sapnus ir teigia, kad egzistuoja dvi pagrindinės teorijos, pagrindžiančios sapnuojamus košmarus. Anot vienos jų, tai – reakcija į neigiamą patirtį esant budrumo būsenos, o, pasak kitos, tai – pasąmoningas pasiruošimas būsimiems realybėms išbandymams, kurie kelia nerimą, tarkime, egzaminui. Esą sapnuojant košmarus realūs įvykiai neatrodo tokie baisūs. Nors juos sapnuojame visi, kai kuriuos slogūs sapnai lanko gerokai dažniau. Be to, polinkis sapnuoti košmarus gali būti paveldimas. Kad ir kaip ten būtų, tyrimai rodo, kad košmarus dažnai sapnuojantys asmenys pasižymi didesniu emociniu jautrumu, yra labiau empatiški, geriau nuspėja pašnekovo mintis ir ketinimus. M. Carr taip pat tikina, kad sapnuojantys slogius sapnus yra kūrybiškesni, mąsto laisviau, todėl standartinėse situacijose geba rasti naujų ir netikėtų sprendimų.

 

Egzistuoja ir tamsioji košmarų pusė. Švedų mokslininkai išsiaiškino, kad sapnuojantiems baisius sapnus kyla didesnė rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Tie, kurie sapnuodami košmarus linkę blaškytis, rėkti, turi didesnę grėsmę susirgti Parkinsono ir kitomis neurodegeneracinėmis ligomis. Jomis sergančių pacientų kūnai REM miego fazėje, kai sapnuojama, negeba kaip įprasta paralyžiuoti raumenų, todėl miegodami labiau juda. Jeigu košmarus dažnai sapnuoja vaikai, suaugę gali būti labiau linkę į psichinius sutrikimus. Tiesa, 3–6 m. amžiaus mažyliams normalu sapnuoti daugiau baisių sapnų nei suaugusiesiems, nes šiame gyvenimo etape dažniausiai formuojasi baimės ir itin aktyviai veikia vaizduotė.

 

Miegant nuolat prabundama? Verta sunerimti!

 

Miegas sudarytas iš kelių ciklų, todėl normalu, kad jiems keičiantis prabundama. Sąmoningai tokių prabudimų nepamename ir jie netrukdo kokybiškai ilsėtis. Kas kita, jeigu naktį dažnai prabundate ir pradedate vartytis, negalėdami vėl užmigti. Čikagos universitete atlikti tyrimai atskleidžia, kad toks neramus miegas gali perspėti, jog esate vieniši, jums trūksta socialinio saugumo, ryšio su kitais žmonėmis. Todėl kyla grėsmė susirgti psichinėmis ir fizinėmis ligomis. Mokslininkai vienatvę įvardija kaip vieną iš streso apraiškų. Taigi natūralu, kad ji kelia nerimą ir trikdo normalų miegą. Atlikus eksperimentą su 95 savanoriais paaiškėjo, kad kuo žmogus jaučiasi vienišesnis (taip gali būti netgi turint šeimą, bet stingant artumo ir supratimo), tuo jo miegas fragmentiškesnis. Išeina užburtas ratas, mat tinkamai nepailsėję jaučiamės irzlesni, emociškai pažeidžiamesni ir per dieną patiriame daugiau įtampos. Ši vėlgi skatina miego sutrikimus, ir taip kasdien jaučiamės vis prasčiau. Todėl miego trikdžių nevalia ignoruoti, būtina ieškoti jų priežasčių ir jas šalinti. Nesprendžiant problemos gali užklupti fizinės problemos: sutrikti kraujospūdis, širdies, nervų sistemos veikla, didėti cukrinio diabeto rizika, prastėti kognityvinės funkcijos, silpnėti imunitetas ir kt.

 

Klestinčių žmonių miegojimo įpročiai

 

Teigiama, kad aktorius Tomas Cruiseʼas miegodamas siaubingai knarkia, todėl savo namuose yra įsirengęs specialų miegamąjį, kurio sienos visiškai nepraleidžia garsų.

 

Politikas Winstonas Churchillis kasdien 17 val. porai valandų nusnūsdavo. Prieš tai visada išlenkdavo taurelę viskio su gazuotu gėrimu.

   

Dainininkės Mariah Carey miegamajame stovi 20 oro drėkintuvų. Ji miega apie 15 val. Esą miegant trumpiau kenčia jos dainavimo kokybė.

   

XIX a. rašytoją Emily Bronte kamavo nemiga, todėl ji kas vakarą vaikščiodavo aplink valgomojo stalą, kol iš nuovargio užmigdavo.

   

Išradėjas Nikola Tesla per parą miegodavo ne ilgiau negu 2 valandas. Kartą savo laboratorijoje be poilsio dirbo 84 valandas.

 

Menininkas ir išradėjas Leonardo da Vinci miegojo po 20 min. kas keturias valandas. Tai jam suteikė daugiau laiko kurti.

 

Rašytojas Charlesas Dickensas visada miegodavo galvą atgręžęs į šiaurę, mat buvo įsitikinęs, kad tai skatina kūrybiškumą.

 

Specialistės komentaras 

Astrologė Rasa Baliutavičiūtė-Kungienė

 

Sapnai – pasąmonės siunčiama informacija, pateikiama simbolių kalba. Ji tiesiogiai susijusi su asmens išgyvenimais, patirtimis. Sapnas tiesiogiai nurodo sapnuojančiojo fizinę ir emocinę būseną. Tai tarsi informacijos šaltinis, įspėjantis apie galimus nemalonumus, parodantis, kas šiuo metu gyvenime yra negerai. Sapnuojame kas naktį, net jeigu to ir neatsimename. Dažniausiai prisimenami ypač ryškūs sapnai, kurie suteikia svarbios informacijos. Dažnai sapnuojami košmarai atskleidžia, kad žmogus išgyvena sudėtingą vidinį virsmą. Tai gali rodyti vidinę destrukciją, disharmoniją. Gražūs sapnai atskleidžia asmenybės harmoningumą. Visų sapnų sureikšminti nereikėtų. Dažniausiai būna reikšmingiausi besikartojantys sapnų siužetai. Juos būtina išanalizuoti, nes gali suteikti svarbios informacijos. Taip pat reikšmingi emocinį atspalvį paliekantys sapnai, kai net pabudus ryte jaučiamos sapne lydėjusios emocijos. Svarbiausia aiškinantis tokius sapnus atminti, kad universalūs sapnininkai yra beverčiai. Mat sapnas yra simbolika, o kiekvieno žmogaus gyvenime tie patys simboliai gali rodyti skirtingus dalykus. Norint suprasti savo sapnų simboliką reikia tik paklausti savęs, ką jums iš tiesų reiškia vienas ar kitas simbolis, kokių minčių ir jausmų jie kelia. Atėję atsakymai ir bus raktai į asmeninę sapnų analizę.

 

Įdomu

 
  • Daug laiko natūralioje saulės šviesoje praleidžiantys žmonės linkę eiti miegoti anksčiau nei tie, kurie retai mėgaujasi saulės spinduliais.
  • 1–3 % žmonių turi įgimtą gebėjimą pailsėti greičiau nei įprasta, todėl jų organizmui normaliai funkcionuoti užtenka vos poros valandų miego per parą.
  • Kuo aukščiau jūros lygio esama, tuo didesnė tikimybė patirti miego sutrikimų. Taip yra dėl deguonies trūkumo organizme.
  • Tol, kol nebuvo išrastas žadintuvas, egzistavo žadintojų profesija. Jie numatytą valandą eidavo prie savo klientų langų ir su ilgomis lazdomis į juos belsdavo tol, kol šie atsikeldavo.
  • Japonijoje išsekus nuo sunkaus darbo priimtina miegoti darbo vietoje.
  • Didžiojoje Britanijoje atlikta pilotų apklausa atskleidė, kad pusė jų yra bent kartą užmigę pilotuodami komercinį lėktuvą.
  • Apie 8 % žmonių miega nuogi.
  • Apie 40 % žmonių visada miega toje pačioje lovos pusėje, net miegodami ne savo namuose.
  • Teigiama, kad depresija sergantys žmonės sapnuoja net 3–4 kartus dažniau.
  • Vidutiniškai sveikas žmogus užmiega per 7 minutes.