Vidinė laisvė užaugina sparnus ir neįmanomus dalykus paverčia įmanomais. Nors traktuojama, kad gyvename kone laisviausiais laikais ir turime daugiausia galimybių, dauguma žmonių jaučiasi suvaržyti – jei ne kitų, tai savo įsitikinimų. Kaip išsilaisvinti iš stereotipų bei baimių pančių ir mėgautis vidine laisve bei jos teikiamais privalumais?

 

Skirtingi požiūriaiOn,The,Wings,Of,Freedom,-,Birds,Flying,And,Broken

 

Visi trokštame būti laisvi, bet ne visuomet esame tikri, kas toji laisvė ir kaip ją pasiekti. Jeigu tai būtų tik nebuvimas uždarytiems kalėjimo kameroje, dauguma galėtų sakyti esantys laisvi. Deja, dažnai esame įkalinti savo vidinio nerimo, rūpesčių, įpročių, baimių, priklausomybių, klaidingų įsitikinimų… Tikroji laisvė pirmiausia yra proto, o ne fizinė būsena. Filosofai tūkstančius metų svarstė ir bandė apibūdinti vidinės laisvės sampratą bei prigimtį, tą bando išanalizuoti ir šiuolaikinė psichologija. Ką apie laisvę teigė žymūs mąstytojai bei psichologai?

 

Williamas Jamesas (1842–1910 m.). Amerikiečių gydytojas, psichologas, filosofas, šiuolaikinės psichologijos pagrindus paklojusio darbo „Psichologijos principai“ autorius laisvę siejo su dvasingumu. Jis teigė, kad didžiausia laisvė yra Aukščiausiojo pažinimas ir nesavanaudiškas Jo valios vykdymas. W. Jamesas tikėjo, kad turime galimybę laisvai rinktis savo veiksmus, požiūrį, buvimo pasaulyje būdą. Aplinkos ir biologiniai veiksniai, kurių negalime kontroliuoti, gali turėti įtakos mintims, emocijoms bei elgesiui, tačiau mūsų neapibrėžia.

 

Sigmundas Freudas (1856–1939 m.). Įtakingas austrų psichiatras atmetė bet kokią religinę patirtį ir griežtai laikėsi požiūrio, kad veiksmus bei sprendimus nulemia mūsų biologija, auklėjimas ir nesąmoningi procesai. S. Freudas laikėsi deterministinio požiūrio, kad visus įvykius lemia nuo valios nepriklausančios priežastys. Taigi, laisva valia tėra iliuzija.

 

Carlas Gustavas Jungas (1875–1961 m.). Žymus šveicarų psichologas iš pradžių buvo artimas S. Freudo bendražygis, bet vėliau pasuko visai kita kryptimi. Jis buvo giliai dvasingas žmogus, tikėjęs, kad mus visus sieja ne tik fizinis artumas, bet ir kolektyvinė pasąmonė. Tai tarsi universalus protas. Asmeninį virsmą iš izoliuoto individo į laisvą, visuotinę, nušvitusią būtybę C. G. Jungas prilygina tam tikrai dvasinei alchemijai. Jis tikėjo laisva valia, o tam svarbus asmeninis augimas, savęs pažinimas ir savimonės pabudimas. Norint pajusti asmeninę laisvę, esą būtina susisiekti su savo esybės šerdimi ir suvokti, kad ji yra neatsiejama nuo visuotinės būtybės. To nesuvokus žmogus lieka valdomas instinktų, kas neturi nieko bendro su tikrąja laisve.

 

Burrhusas Fredericas Skinneris (1904–1990 m.). Šis amerikiečių psichologas teigė, kad žmogaus elgesiui, motyvacijoms ir emocijoms įtaką daro biologiniai bei aplinkos veiksniai. Tikėjo, kad žmogų galima išmokyti tam tikro elgesio bei mąstymo, paversti tai jo gyvenimo norma. Esą net kaliniai nusikalsta dėl to, kad gyveno tą skatinančioje aplinkoje, bendravo su atitinkamais žmonėmis, o ne todėl, kad iš prigimties yra blogos asmenybės. Kita vertus, tai nereiškia, kad esame aplinkos sąlygų valdomos marionetės. Esame laisvi ta prasme, kad galime rinktis savo aplinką, ją kurti, kartu keisis ir mūsų smegenų veiklos, netgi genetinė išraiška.

 

Viktoras Franklis (1905–1997 m.). Austrų psichiatras, kurio pažiūroms didelę įtaką padarė patirtis nacių koncentracijos stovyklose. Jam laisvė buvo ne išorinis, o vidinis reikalas, grįstas požiūrio į bet kokį įvykį pasirinkimu. Teigė, kad iš žmogaus galima atimti viską, tik ne laisvę, kol jis pats jos nepaleidžia. Visuomet galime rinktis savo požiūrį, taigi kartu bet kokiomis aplinkybėmis galime rinktis savo kelią. Tam svarbus sąmoningumas ir objektyvus suvokimas.

 

Martinas Seligmanas (gimė 1942 m.). Amerikiečių psichologas, pozityviosios psichologijos šalininkas. Laikosi nuomonės, kad laisvę iš dalies lemia genetika bei aplinka, tačiau pripažįsta ir laisvos valios svarbą. Ji priklauso nuo gebėjimo pasirinkti, kokias savybes ir vidinius išteklius ugdome. Pesimizmas veda viena kryptimi, o optimizmas – visai kita. Tik mums patiems spręsti, kuriuo keliu eisime.

 

Jonas Kabat-Zinnas (gimė 1944 m.). Šis vyras yra ne psichologas, bet JAV medicinos profesorius, daug dėmesio skyręs sąmoningumui ir jo mokymams. J. Kabat-Zinnas neabejotinai padarė didelę įtaką šiuolaikiniam psichologijos supratimui ir praktikai. Domėjosi budizmu ir sąmoningumo meditacija. Mokslininkas laikosi nuomonės, kad be sąmoningumo mes iš esmės esame automatas. Nepasitenkinimas, apgailestavimas, priklausomybė ir baimė iš esmės kyla ignoruojant dabartį ir gyvenant įsivaizduojama ateitimi ar išgyvenama praeitimi. Neramiai, be proto ieškodami laimės, mes nuolat ieškome dalykų, esančių už savęs ribų. Tai, ką mes randame, yra nepastovumas ir nuolatinis netekimas savo būties pagrindo. Taip tampame savo proto ir jo kuriamo turinio kaliniais. Esame linkę tapatinti save su praeinančiomis mintimis ir jausmais ir priimti juos kaip faktus. Taigi kelias į laisvę slypi sąmoningume, kurį ugdydami išmokstame neprisirišti prie proto ir jo turinio. Tuomet gauname galimybę gyventi visavertiškiau ir autentiškiau, būti laisvi nuo nuotaikų kaitos, troškimų, baimių, priklausomybių. Protas turi tapti mūsų ištikimu tarnu, o ne šeimininku. Tam reikia išminties, kantrybės, atkaklumo, kruopštaus darbo, drąsos ir atjautos sau.

 

Išsilaisvinti iš vidinio kalėjimo

 

Nelanksti politinė ir ekonominė sistema, nesuprantanti šeima, draugai, kurie nuolat atrodo laimingesni nei mes… Laisvės vagių yra tiek daug, bet tik mes patys ją galime išsaugoti ir atkurti. Tiesa, ne visas gyvenimo aplinkybes galime kontroliuoti, bet laisvė pirmiausia gimsta viduje, ne išoriniame pasaulyje. Kartais už grotų sėdintis kalinys gali jaustis laisvesnis nei gražiausiame pasaulio kampelyje gyvenantis ir, rodos, viską, ko žmogui reikia, turintis asmuo… Tad kas svarbiausia puoselėjant vidinę laisvę?

 

Nustoti reaguoti į aplinkybes. Tarkime, antroji pusė šiandien prastos nuotaikos, tad netrukus pajuntame, kaip ji užvaldo ir mus. Tačiau kodėl tai leidžiame, juk iš esmės turime pasirinkimą? Kiekvieną kartą, kai leidžiamės paveikiami išorinių aplinkybių, prarandame laisvę. Tuomet automatiškai reaguojame, užuot kūrę tokius pasirinkimus, kurių tikrai norime. Vienas mažas neigiamas poveikis po kito ir jaučiamės bejėgiai, riboti ir nelaisvi. Ką daryti? Pirmiausia bent akimirkai sąmoningai sustabdykite save ir nereaguokite įprastu būdu. Paklauskite savęs, ko iš tiesų norite ir kaip galėtumėte tai pasiekti dabar. Pavyzdžiui, jeigu atsakote sau, kad norite išsaugoti ramybę, kai aplink tvyro pyktis, galite išeiti pasivaikščioti ir pabūti tik su savimi. Taip sukursite erdvę kažkam naujam, užuot kaip įprastai reagavę autopilotu.

 

Prisiimti atsakomybę. Kad ir kaip dėl įvairių nelaimių būtų patogu kaltinti likimą, iš tiesų už savo gyvenimą esate atsakingi jūs. Jūs sprendžiate, kaip jausitės, mąstysite, elgsitės. Laisvi būsite tik tada, kai tą pripažinsite ir prisiimsite atsakomybę už savo gyvenimą bei imsite patys jį vairuoti. Elkitės taip, kaip norėtumėte, o ne kaip turėtumėte. Nustebsite, kaip toli jus tai nuves ir kokių plačių horizontų atvers.

 

Nustoti jaudintis dėl kitų. Nesate šiame pasaulyje tam, kad būtumėte atsakingi už visų kitų pasirinkimus. Jums nereikia galvoti, kodėl vienas ar kitas asmuo padarė tai, ką padarė, arba pasakė tam tikrą dalyką. Atminkite, jog kiekvienas yra savo gyvenimo kalvis ir niekas kitas neprivalo ir net negali prisiimti šios atsakomybės. Kiekvienas turi savo elgesio motyvų ir jums visai nereikia to keisti. Verčiau galvokite apie tai, kaip visa tai paveikia jus ir kaip geriausia į tai reaguoti mąstant apie savo gerovę. Gali skambėti egoistiškai, bet iš tiesų tai tėra sąmoningas ir brandus požiūris į kiekvieno žmogaus laisvę. Kai žmonės norės jūsų pagalbos, jie tikrai jums apie tai praneš, o iki tol rūpinkitės savimi. Kartais, norėdami kažkam padėti, tik paverčiame tuos žmones bejėgiais. Dviguba blogybė – tai vargina jus ir trukdo tobulėti kitiems.

 

Atrasti save dabartyje. Psichologiniai tyrimai atskleidžia, kad žmonės didžiąją dalį laiko praleidžia klaidžiodami prisiminimuose arba rūpindamiesi dėl ateities. Nors viskas, ką iš tiesų turime, yra čia ir dabar, dabartyje mintimis bei jausmais praleidžiame mažiausiai laiko. Tai griauna mūsų laisvę ir laimę, nes tikrasis gyvenimas vyksta ne kur kitur, o dabartyje. Svarbu įsisąmoninti, kad tiek praeitis, tiek ateitis yra tik mūsų proto kūriniai, realiai jie jau / dar neegzistuoja, tad tam absoliučiai neverta švaistyti energijos. Praeities nepakeisite, galite iš jos tik pasimokyti, o ateitį kuriate dabarties pasirinkimais, tad tikroji laisvė yra suteikti sau galimybę skirti visą dėmesį būtent jiems.

 

Išlaisvinanti meditacija

 

Vidinė laisvė pirmiausia užgimsta prote bei vidinėje būsenoje ir tai neatsiejama nuo sąmoningumo bei buvimo čia ir dabar, todėl daug naudos siekiant tapti laisvesniems gali suteikti meditacinės praktikos. Siūlome išbandyti keletą meditacijų, kurios moko susitelkti į save bei dabarties momentą, atsiriboti nuo įkalinančių baimių, minčių ir jausmų.

 

Kūno skenavimas. Patogiai atsisėskite arba atsigulkite, užsimerkite. Kiek įmanoma atpalaiduokite visus raumenis, bet kokias organizmo įtampas. Giliai įkvėpkite ir iš lėto iškvėpkite. Visą dėmesį nukreipkite į akis, įsivaizduokite, kaip iš akių vokų sklinda gilaus atsipalaidavimo debesis, pamažu apimantis visą kūną iš vidaus. Tuomet dėmesį sutelkite į dešinį petį, iš lėto pajudinkite dešinę ranką, jos pirštus. Tą patį pakartokite su kaire puse. Jauskite, kaip atsipalaiduoja bet kokia raumenų įtampa. Vėliau atsipalaidavimo debesis tegul apima nugarą, keliauja stuburu žemyn, paveikia kojas, vėl kyla aukštyn į pilvą, krūtinę, kol ramybe ir dėmesiu apgaubiate bei apkeliaujate visą kūną. Kai jaučiatės atsipalaidavę, užrakinkite ramybę savo širdyje, kelis kartus giliai įkvėpkite ir lėtai iškvėpkite. Kai būsite pasirengę, atsimerkite ir užbaikite meditaciją.

 

Kvėpavimo meditacija. Patogiai atsisėskite arba atsigulkite, užsimerkite. Svarbu, kad krūtinės niekas nespaustų, nugara turėtų tvirtą atramą. Sugalvokite meditacijos intenciją – ką su kiekvienu iškvėpimu norite paleisti, o su įkvėpimu pasiimti? Kai intencija bus aiški, giliai įkvėpkite pro nosį, pajuskite, kaip prisipildydama oro plečiasi krūtinė ir pilvas. Kelias akimirkas sulaikykite kvėpavimą, tuomet lėtai iškvėpkite pro burną. Iškvėpdami jauskite, kaip atsipalaiduoja ir palengvėja visas kūnas. Pakartokite dar kartą, tik šį kartą įkvėpimas, iškvėpimas ir pauzė tarp jų turi būti šiek tiek ilgesni. Su kiekvienu įkvėpimu į save kvieskite pozityvią energiją, o su iškvėpimu atsikratykite negatyvios. Kartokite, kol pasijusite visiškai atsipalaidavę ir energetiškai švarūs. Pamažu grįžkite į normalų kvėpavimą, atsimerkite.

 

Minčių paleidimas. Patogiai atsisėskite, kelias minutes skirkite nusiraminimui ir kvėpavimo stebėjimui. Kai būsite pasirengę, akimis lėtai apžvelkite erdvę, kurioje esate – judėkite žvilgsniu taip, kaip skaitytumėte knygą – iš viršaus į apačią, iš kairės į dešinę. Pastebėkite visus erdvėje esančius objektus, kokias mintis, emocijas jie kelia. Kai baigsite aplinkos skenavimą, užsimerkite, giliai įkvėpkite per nosį ir lėtai iškvėpkite per burną. Visą dėmesį iš išorės nukreipkite į savo vidų. Kokių minčių, emocijų čia galite aptikti? Tik stebėkite jas, įvardinkite sau, bet stenkitės niekaip nevertinti, nemėginkite jų keisti. Pastebėję mintį ar emociją, ją paleiskite. Norint, kad būtų lengviau, galima įsivaizduoti, kaip mintis ir emocijas pririšate prie baliono, kuris nuskrenda aukštyn ir dingsta iš akiračio. Meditaciją tęskite, kol jausitės apsivalę nuo slėgusių minčių bei emocijų, kol išleisite visus balionėlius. Tuomet kelias minutes ramiai pakvėpuokite, sąmoningai pastebėkite kvėpavimo procesą. Kai būsite pasiruošę, atsimerkite ir užbaikite meditaciją.

 

Specialistės komentaras

 

Knygų „Savęs ir visatos pažinimo link“, „7 sąmonės augimo ciklai“, „Mergaitė iš Visatos“ autorė, sąmoningumą ugdančio projekto „Būties kūryba“ vadovė Violeta Petraitienė

 

Vidinė laisvė yra be galo gera būsena. Nespaudžia neigiamos emocijos, baimės, kaltė. Ji atsiranda, kai suvaldome troškimus, lūkesčius, norą kam nors įtikti, nustojame bijoti ko nors netekti. Dažnai žmogus, bijodamas netekti meilės, draugystės, svarbumo, įsipareigoja elgtis taip, kad įtiktų kitiems ir savo vidinę laisvę suvaržo.

 

Kai leidžiame sau jausti neigiamas emocijas, tarsi įpareigojame save pykti, neapkęsti, liūdėti. Žinoma, galėtume sakyti, kad žmogus turi laisvą valią elgtis kaip nori, tad gali ir gyventi jausdamas neigiamas emocijas. Visgi būtent neigiamos mintys ir emocijos visiškai suvaržo vidinę laisvę. Jos sukausto, neleidžia daryti teisingų sprendimų, sustingsta kūnas, protas ir nelieka vidinės harmonijos, kuri būtina norint pajusti vidinę laisvę.

 

Jaučiant vidinę laisvę nereikia niekam nieko įrodinėti. Savarankiškai priimame sprendimus, kuriame savo gyvenimą ir prisiimame atsakomybę už savo kūrybą. Žmogui sąmoningėjant vidinė laisvė kartu su atsakomybe už veiksmus didėja, nes supranta, kad tik nuo jo priklauso, kokią realybę sau susikurs.

 

Yra sakančių, kad karma, nubrėžta gyvenimo linija nepadeda pasijusti laisvam savo gyvenimo kūryboje. Karma veikia, kol žmogus nesuvokia, kad už kiekvieno ištarto žodžio, išskleistos emocijos ir padaryto veiksmo pasekmes jis atsako pats. Kai tai suvokia, jo išskleista sąmonė leidžia suvokti naujas galimybes. Tų galimybių niekaip nesuprasime, jei neturėsime išsiugdę vidinės laisvės nuo savo senų nuostatų, įpročių, negebėjimo valdyti minčių ir jausmų. Nuolatinė savistaba, savikontrolė, suvaldymas neigiamų minčių bei emocijų pirmiausia ir padeda pajusti vidinę laisvę.

 

Kai turime stiprų ego, galime sakyti, kad subtiliosios jėgos mus valdo ir dėl to negalime kontroliuoti savo gyvenimo. Kai gyvename jausdami vidinę laisvę, galime realybę matyti kitaip, pastebime, kad subtiliosios jėgos daro viską, kad tik išmoktume gyventi laimingai, nedaryti veiksmų, kurie veda į susinaikinimą, ligą, nesėkmes, užsispaudimą ir savęs nuvertinimą. Subtiliosios jėgos skatina būti savarankiškam ir laisvam pasirinkimuose. Kūrėjas nori, kad žmogus būtų laimingas, o subtiliosios jėgos tiesiog padeda suvokti, kaip tai padaryti.

 

Autorius Jūratė Survilė