Vaiko kalbos trūkumų priežastys skirstomos į dvi grupes: anatomines (paveldimumas, sudėtingas nėštumas) ir socialines. Jei mažojo kalba sutriko dėl anatominių priežasčių, būtina specialistų pagalba. Socialinės priežastys priklauso nuo individualių ypatumų – vieni kalbos trūkumai koreguojami, kiti savaime išnyksta augant.

 

vaikai

Kas yra normalu?

 

Vaikas pagal amžių vysto tam tikrus kalbos įgūdžius. Iki 5 mėn. kūdikis tik leidžia garsus, maždaug nuo pusės metų pradeda guguoti; nuo 10 mėn. iki metų mažasis pradeda tarti pirmuosius žodžius. 1,5 metukų mažylio žodyną turėtų sudaryti apie 20 žodžių, dvimetis jau pradeda formuluoti trumpas frazes: „Mama, pats!“, „Tėti, duok!“ Tarp 2–5 m. formuojasi taisyklinga šnekamoji kalba: plečiasi žodynas, tinkamai formuluojamos frazės, tariami garsai.

 

10 požymių, rodančių sutrikimą

 

1. Neguguoja
 
Vaikas iki metukų visiškai neguguoja, arba tyli, arba neaiškiai mykia, bet netaria jo amžiui būdingų garsų „gyy“, „agu“, ‚kchch“, „bobo“, „tutu“ ir pan. Šis požymis rodo, kad tėvai turėtų konsultuotis ne tik su logopedu, bet ir su neurologu.

 

2. Viską supranta, tik nekalba  

 

Mažyliui jau 2 metukai, o jis „viską supranta, tik nekalba“ arba jo žodyną sudaro ne daugiau nei 10–12 žodžių. Profesionalus logopedas žino, kokiais metodais reikia stimuliuoti vaiko kalbą. Tačiau tėvai turėtų nusiteikti, jog vieno susitikimo neužteks, reikės padirbėti kiek ilgiau. Optimalus amžius kalbos vystymuisi yra 2–3 metai. Todėl šiuo metu ir verta pirmą kartą su vaiku nueiti pas logopedą. Bent jau tam, kad jis patikrintų, ar mažylio kalbos raida atitinka jo amžių.

 

3. Paukščių kalba

 

Vaikas, kuriam jau daugiau nei 3 m., o jis vis dar kalba paukščių kalba. Netgi ir tuomet, jei čirškauja daug ir aktyviai, tame garsų kratinyje nedaug suprantamų žodžių arba jis kažką balbatuoja, praryja daug garsų, laikas keliauti pas logopedą.

 

4. Daiktus vadina savais vardais

 

Mažylis normalius žodžius keičia visiškai pagal skambesį nepanašiais garsais: vietoj „zuikis“ – „bu“, „mašina“ – „kika“ ir pan. T. y. vaikas galvoje turi konkretų daiktą, bet negali teisingai pasakyti jo pavadinimo.

 

5. Netaisyklingai taria garsus

 

Vaikui jau 4–4,5 m., o jis vis dar vietoj „debesėlis“ sako „debesėjis“ , vietoj „kažkas“ – „kafkas“, „čia“– „tia“… Šio amžiaus vaiko fonetinė sistema jau turėtų būti susiformavusi. Jei viskas gerai, mažas žmogutis taisyklingai taria didžiąją daugumą garsų, išskyrus vadinamus „probleminius“ („r“ arba šnypščiantys priebalsiai).

 

6. Mikčiojimas

 

Mažylis pradėjo kalbėti užsikirtinėdamas, daro pauzes, kartoja pirmuosius garsus, skiemenis, žodžius, t. y. mikčioja.

 

7. Kaitalioja garsus ir skiemenis

 

Vaikas perdėlioja garsus ir skiemenis žodžiuose: ne „tada“, o „data“, ne „kalbu“, o „kablu“. Keičia vienus parastus garsus kitais, vietoj k taria t, vietoj d v. Tai gana normalu trimečiui, bet vyresniam – akivaizdi problema.

 

8. Neįsimena teksto

 

Vaikui daugiau nei 6-eri, bet jis neįsimena paprastų eilėraštukų, negali atpasakoti trumpo teksto, nepaiso žodžių struktūros, praleidinėja skiemenis, nukanda galūnes.

 

9. Grebluoja

 

Greblavimas, t. y. problemos tariant „r“ garsą priešmokykliniame amžiuje. Logopedai žino, kaip užkurti motoriuką ir pastatyti vaiko liežuvėlį į reikiamą padėtį. Kartais tam užtenka vos 2–3 užsiėmimų. Kur kas blogiau, jei vaikas netaria raidės „l“.

 

10. Skurdi kalba

 

Menkas žodynas, negausi kalba pradinėse klasėse. Taip nutinka ne tik tiems vaikams, su kuriais mažai skaitoma ar apskritai kalbamasi, bet ir tiems, kurie negali skųstis dėmesio trūkumu.

 

Patarimai tėvams, kaip ugdyti atžalos kalbą

 

Nuo pat pirmų dienų tėvai, bendraudami su mažyliu ne tik kuria artimą ryšį, bet ir padeda jam sėkmingai augti, tobulėti. Šie patarimai padės tobulinti vaiko kalbos įgūdžius ir neprireiks logopedo pagalbos.

 

  • Kalbinti kūdikį jo tariamais garsais. Kiekvieną garsą pakartoti keletą sykių. Toks bendravimas skatina mėgdžioti.
  • Siekti akių kontakto su mažyliu, demonstruoti, skatinti mėgdžioti jūsų lūpų judesius.
  • Padėti vaikui suprasti pažįstamų daiktų pavadinimus, t. y. vienu metu rodyti ir aiškiai tarti konkretaus daikto, žaislo pavadinimą, įvardyti atliekamus veiksmus. Taip vaikas skatinamas juos kartoti, įtvirtinant taisyklingą žodžio tarimą.
  • Leisti liesti, imti, laikyti daiktus, juos tyrinėti.
  • Parodyti vaikui, kad jo mintis yra suprantama ir palydėti tai taisyklinga kalba, pakeičiant ir išplečiant vieno žodžio sakinį.

 

Vaiko pasakymas: Bata. Tėvų pakartojimas: Taip, čia yra tavo batai.

 

Vaiko pasakymas: Lialia. Tėvų pakartojimas: Štai tavo lėlytė.

 

  • Rodyti knygeles, kuriose vaizduojami vaikui žinomi gyvūnai, paukščiai ir kiti objektai, deklamuoti trumpus ketureilius, sekti neilgas pasakas pagal iliustracijas, inscenizuoti pasakas su žaislais.
  • Žaisti su vaiko pirštukais, rankytėmis, kojytėmis, dainuoti daineles: „Katu katu katutes“, „Viru viru košę“, „Šarkelė varnelė“, „Į turgelį josiu.“
  • Žaisti su lėlėmis, mašinėlėmis ar kitais mėgstamais vaiko žaislais. Paslėpti žaislus ir paprašyti, kad vaikas ieškotų, o radus – įvardyti: radai lėlę; ten mašina; tavo kamuolys.
  • Žaislus padėti skirtingose vietose, o vaikui radus įvardyti rasto žaislo vietą: ant stalo, po stalu, prie stalo, stalo.
  • Paprašyti pasirinkti žaislą, rūbą, knygą iš dviejų siūlomų: kokius marškinius – raudonus ar mėlynus; kokią knygą – apie šuniukus ar apie žaislus.
  • Vaikštant lauke atkreipti dėmesį į daiktus ar įvykius: šuniukas bėgioja, gėlė žydi, vaikai spardo kamuolį.
  • Skaičiuoti su vaiku įvairius daiktus, kūno dalis: dvi rankos, dvi kojos, du batai. Aiškiai tarti vienas, du, viena, dvi…
  • Įsiklausyti į aplinkos garsus (vėją, lietų, medžių ošimą), laukinių paukščių balsus: kar kar (varna), ga ga (gandras); automobilio (žžž), traukinio (tuku tuku) skleidžiamus garsus; naminių gyvūnų ir paukščių balsus: miau (katė), au au (šuo), mū mū (katvė), kakariekū (gaidys), kut kuda (višta). Juos mėgdžioti.
  • Skambinti, barškinti, groti su dviem žaislais (daiktais, muzikos instrumentais). Paprašyti vaiko, kad jis parodytų, kurie du daiktai (žaislai) skambėjo.
  • Paslėpti kokį nors žaislą į spintelę ar už kėdės. Vaikas turi rasti paslėptą daiktą pagal jūsų plojimą ar kitą signalą. Jei žaislas arti – plokite greitai, jei toliau – lėtai.

 

Specialistės komentaras

logopedė Violeta Katinienė

 

Ką ir kokio amžiaus vaikas turėtų gebėti ištarti? 

 

1 metukų vaikutis privalo ištarti nuo 2 iki 30 žodžių.

 

Dvimečio mažylio žodyną turėtų sudaryti 100–400 žodžių.

 

Jei tokio amžiaus vaikutis dar nekalba, nereikėtų labai išsigąsti. Tiesiog reikia jį kalbinti naudojant kuo daugiau dviskiemenių žodelių ir skatinti mažylį juos atkartoti. Rezultatas išryškėja ne iškart. Tėvai privalo apsišarvuoti kantrybe ir dirbti tol, kol sulaukia pirmųjų rezultatų.

 

Tokio amžiaus mažylis turėtų kuo mažiau laiko praleisti spoksodamas į televizorių, išmanųjį telefoną ar planšetinį kompiuterį. Visų pirma tai neatstoja gyvo bendravimo, o antra – vaikas visa tai žiūri užvėręs burnytę. Kai toks pipiras judina lūpas, liežuvį, t. y. visą artikuliacinį aparatą, sužadinami jo kalbos centrai. Todėl specialistai ir rekomenduoja nuo pat kūdikystės tėvams šnekinti mažylį. Girdėdamas žodžius jis kaupia pasyvųjį žodyną, kuris vėliau pereina į aktyvųjį žodyną.

 

Kalbantis su vaiku reikėtų vengti mažybinių maloninių žodelių. Mažylį derėtų kalbinti džiaugsmingai, žaidžiant, kad jis pajustų kalbos bendravimo malonumą.

 

3–3,5 m. vaikas turėtų pasakyti apie 1500 žodžių. Jei mažasis kalba žodeliais ir trumpais sakinukais, viskas su juo gerai. Tik dažnai specialistai susiduria su tuo, kad tokio amžiaus vaiko žodyne yra vos keli (iki 20) žodžiai. Jei vaikas taria vos keletą žodžių, reikia kreiptis į logopedą. Tokiame amžiuje jau nevalia delsti laukiant, kol vaikas pradės kalbėti savaime.

 

4–4,5 m. mažylis jau turėtų gebėti įvardyti daugelį daiktų, veiksmų, ypatybių. Taip pat kalbėti sakiniais, bet jis gali netarti daug garsų. Iki 4,5 metukų leidžiamas fiziologinis šveplavimas.

 

4,5 m. vaikui reikėtų pasirodyti logopedui tam, kad šis įvertintų, ar visi garsai tariami gerai. Specialistai mažuosius nuo 4,5 metukų moko taisyklingai tarti garsus. Tik garso „r“ fiziologinis šveplavimas gali tęstis iki 5,5 metų. Logopedai dažnai susiduria su tuo, kad tėvai skuba būtent su „r“. Jie net nepastebi kitų netaisyklingai tariamų garsų, bet spaudžia mažylį tarti „r“, nors jo liežuvėlis dar neparuoštas. Ir… tai tampa netaisyklingai tariamu gomuriniu „r“. Tokiu atveju logopedui labai sunku ištaisyti šį defektą.

 

5–5,5 m. ruošimosi mokyklai metas. Vaikai jau turėtų gebėti atsakyti į klausimus pilnais sakiniais. Tai padeda formuoti rišliosios kalbos pagrindus. Itin svarbu, kad tėvai tinkamai formuluotų klausimą. Šiuo amžiaus etapu labai svarbu plėsti vaiko žodyną, įtraukiant rečiau vartojamų žodžių. Taip lavinama ilgalaikė atmintis.

 

6-erių vaikas turi kalbėti rišliais, trumpais akiniais. Apibūdindamas objektą papasakoti 5–6 sakinių istoriją, dalytis įspūdžiais, pasekti pasakėlę.