Įtakingiausi ir galingiausi pasaulyje. Kas jie?

Kas iš tiesų valdo pasaulį? Į šį klausimą atsakyti veikiausiai niekada nepavyks. Mat, pasak sąmokslo teorijų mėgėjų, viskam diriguoja slaptosios draugijos. Tokį klausimą išgirdę biologai atsargiai užsimintų, jog Žydroji planeta iš tiesų priklauso vabzdžiams, juk vien skruzdėlių vienam žmogui tenka apie 2,5 mln. Socialinių tinklų naudotojai net nemirktelėję atsakytų, kad įtakingiausias yra tas, kurį seka daugiausia gerbėjų. O populiariausi žurnalai ir naujienų portalai kasmet sudaro įtakingiausių ir turtingiausių asmenų šimtukus. Beje, apžvalgininkai net neslepia, kad pinigai bei galia šiuolaikiniame pasaulyje neretai žengia koja kojon.

Įtakingiausiais tampa dažniausiai matomi

Prieš 150 metų ant aukščiausio visuomenės hierarchijos laiptelio stovėjo tie, kurie turėjo aukščiausią titulą. Karūnos ir mėlynasis kraujas suteikdavo teisę diktuoti sąlygas visiems kitiems. Prieš 100 metų įtaka matuota valdomu turtu. Tas, kuris turėjo daugiausia dirbamos žemės ir didžiausius verslus, drąsiai galėjo laikyti save vienu iš pasaulio galingųjų. Prieš 50–70 metų pačiais svarbiausiais asmeninis, kurių nuomonės labiausiai paisyta, tapo demokratinių valstybių lyderiai. Politikai ilgam įsitvirtino galingųjų Olimpe ir net nesiruošė iš ten nusileisti. Visgi atsiradus socialinei medijai situacija pasisuko netikėta linkme. Dabar bene daugiausia įtakos turi tie, kurių veidus išmaniųjų prietaisų ekranuose mato pusė visos dabartinės populiacijos. Tačiau peržvelgus vos prieš mėnesį paskelbtą įtakingiausių vyrų ir moterų sąrašą norisi kilstelti antakį. Mat sunku suprasti, kodėl šiuolaikiniame galingųjų sąraše puikuojasi aktoriai ir nuomonės formuotojai, o ne mokslininkai ar šalių lyderiai. Pasirodo, įtaka subtiliai matuojama ne tik užimamu postu, bet ir tuo, kaip vienos ar kitos įžymybės elgesys veikia mases bei kaip gerai žinomi veidai geba parduoti prekes ar paslaugas. Štai asmenys, kurie be menkiausių pastangų ir tiesioginės reklamos, rinkos analitikų teigimu, 2023 m. galėjo parduoti bet ką.

Įtakingiausios moterys

Catherine Elizabeth Middleton.

Catherine Elizabeth Middleton. 2011 m. ištekėjusi už princo Williamo tapo Jungtinės Karalystės karališkosios šeimos nare. Ji turi aktyvią darbotvarkę, daugiausia dėmesio skiria socialinėms problemoms, susijusioms su vaikais, psichine sveikata ir menais. Beje, kiekvienas jos pasirodymas sulaukia milžiniško dėmesio ne tik Didžiojoje Britanijoje ir visose Sandraugos šalyse, bet ir žiniasklaidoje. Gal todėl viskas, ką kunigaikštienė dėvi, išparduodama greičiau nei per 12 val. Beje, tokį patį efektą sukelia ir jauniausi karališkosios šeimos nariai. Tiesa, oficialiai neigiama, kad įtakingoji Catherine priima netiesioginės reklamos užsakymus ir dažnai specialiai tomis pačiomis suknelėmis puošiasi kelis kartus tą patį sezoną.

 
Margot Elise Robbie. Nuostabaus grožio australų aktorė ir filmų prodiuserė šlovės viršūnę pasiekė vos prieš kelis mėnesius, kai pasirodė pasaulį užkariavęs filmas „Barbė“. Tiesa, jos vaidmenys serialuose ir filmuose pelnė puikių įvertinimų ir ne vieną nominaciją per BAFTA, SAG ir „Satellite Awards“ apdovanojimus. Vaikų ir suaugusiųjų dievinamą lėlę įkūnijusi aktorė gavusi ir „Oskaro“ nominaciją. Visgi prognozuojama, kad iki metų pabaigos Margot Robbie grynoji vertė (Net worth, finansinis rodiklis, parodantis asmens ar įmonės nuosavo kapitalo dydį) patrigubės, o jos įtaka socialiniuose tinkluose nurungs tokias senbuves kaip Kim Kardashian ir Selena Gomez. Ir jeigu jums atrodo, kad net nežinote, kaip ši šviesiaplaukė aktorė atrodo, tuomet atsiverskite bet kurį užsienio žurnalą ar naujienų portalą. Jame būtinai išvysite mažiausiai 4 reklamas, kuriose puikuojasi aktorės veidas.

 
Ana Celia de Armas. Kubos sostinėje gimusi aktorė tik sulaukusi 35 metų pelnė pripažinimą. Karjerą ji pradėjo būdama 16 metų, o persikėlusi į Los Andželą (JAV) pradėjo tarptautinę karjerą. Nors talentinga aktorė vaidino garsiuose serialuose, o didžiajame ekrane įkūnijo pačią Marilyn Monroe (filmas „Šviesiaplaukė“), įtakinga ji laikoma todėl, kad šiuo metu yra geidžiamiausias televizijos reklamų modelis. Ana Armas reklamuoja viską – nuo prabangių papuošalų ir kvepalų iki kavos ar higienos priemonių. Ir viskas, prie ko ši moteris prisiliečia, virsta pinigais.

Šios trys damos nurungė žinomas verslininkes, pavyzdžiui, Martą Ortegą, kurios grynoji vertė, „Forbes“ duomenimis, siekia 75 mln. Eur, ispanų politikę Isabelą Natividad Díaz Ayuso ir net verslininkę Melindą Gates bei žiniasklaidos magnatę Oprahą Winfrey. Jaunoji karta mažiau domisi šiomis anksčiau įtakingiausių žmonių sąrašuose dominavusiomis moterimis.

Įtakingiausi vyrai

Karalius Karolis III.

Karalius Karolis III. Charlesas Philipas Arthuras George’as karūnuotas Jungtinės Karalystės karaliumi 2022 m. rugsėjo 8 d., kai įžengė į sostą po motinos karalienės Elžbietos II mirties. Jis taip pat yra 15 valstybių, sudarančių Tautų Sandraugą, netiesioginis vadovas. Po pirmosios žmonos Dianos Spencer mirties vedė Camillą Parker-Bowles, dabar gavusios karalienės konsortės titulą. Jo interesai apima socialines, aplinkosaugos ir humanitarines sritis, ir tuo jis išskirtinis. Visai neseniai nuskambėjo žinia, kad viešnagės Paryžiuje metu vien dėl karaliaus įsitikinimų puotos metu nebuvo patiektas bene garsiausias prancūziškas delikatesas – žąsų kepenėlių paštetas. Per dvi savaites šio produkto pardavimai sumažėjo trečdaliu. O tai leidžia įsivaizduoti, kokią įtaką visuomenės nuomonei turi šis jau garbaus amžiaus didikas.

 
Bernard’as Arnault. Šis prancūzų verslininkas ir LVMH grupės, kuriai priklauso 75 mados ir kosmetikos prekių ženklai, vadovas, žurnalo „Forbes“ duomenimis, yra turtingiausias žmogus pasaulyje. Būtent jis pirmauja atitinkamame 2023 metų reitinge, kurį žurnalas paskelbė šių metų pavasarį. Prancūzų mados ir kosmetikos verslininko B. Arnault turtą „Forbes“ įvertino 201 mlrd. Eur. Tačiau įtakingiausiu laikomas ne tik dėl sukaupto kapitalo. Būtent šis žmogus sprendžia, kokios mados kolekcijos atsidurs parduotuvių vitrinose ir ar kosmetikos pramonėje bus atsisakoma kenksmingų komponentų bei bandymų su gyvūnais. Manoma, kad vien jo pasiryžimas paversti mados ir kosmetikos pramonę draugiškesne aplinkai galėtų padėti visam pasauliui gyventi švariau. Deja, kol kas tokio sprendimo nepriėmė.

 
Elonas Reeve’as Muskas. Bene garsiausias šių dienų verslininkas ir investuotojas. Nors gimė Pietų Afrikos Respublikoje, tačiau šiuo metu gyvena JAV ir nuolat kelia skandalus. Mat vienas pats nusprendžia pakeisti tvarką socialinių tinklų hierarchijoje įsigydamas „Twitter“ bendrovę arba paskelbdamas, kad ruošiasi įkurti žmonių koloniją Marse. Nors yra abejojančių verslininko sveiku protu, tačiau negalima paneigti, kad jo elektromobilių bendrovė „Tesla“ jau pakeitė pasaulį. Ir nepanašu, kad vyras ruoštųsi sustoti. Jo bendrovė „Neuralink“ ieško būdų, kaip perkelti žmogaus sąmonę į kompiuterius, o dirbtinio intelekto tyrimai gerokai lenkia didžiųjų universitetų pasiekimus. Nors E. Muskas vertinamas prieštaringai, tačiau futuristai tikisi, kad būtent jis pasiūlys pasaulio švarios energijos šaltinį. Ir tai viena priežasčių, kodėl jo įtaka laikoma tokia didele.

Dar pernai šiame sąraše puikavosi gerai žinomas aktorius Bradas Pitas, šįmet jo įtaka gerokai sumenko. Kiek sumažėjo ir Jungtinės Karalystės princo Williamo įtaka, manoma, jog tam įtakos turėjo brolio išleista autobiografinė knyga, sudavusi rimtą smūgį karališkosios šeimos įvaizdžiui. Gerai žinomas verslininkas Billas Gatesas išvis nebuvo įtrauktas į įtakingųjų sąrašą. Pasirodo, jo nuomonė nebesvarbi, o veidu ir žiniomis pasaulis visai nebesižavi.

Pasaulio turtingieji vis dar turi svarų žodį

Sakoma, negražu skaičiuoti svetimus pinigus, tačiau kartais pravartu tai padaryti. Mat didžiausio kapitalo valdytojai iš tiesų turi nemažai įtakos ne tik pasaulio ekonomikai, bet ir šalių politikams. Nors žurnalo „Forbes“ sudaryto 2023 m. reitingo duomenimis jau minėtas prancūzų verslininkas Bernard’as Arnault yra turtingiausias žmogus pasaulyje, tačiau rugpjūtį dėl rinkos svyravimų jį trumpam aplenkė irgi jau daugeliui pažįstamas E. Muskas. Šiems dviem ant kulnų lipa Jeffas Bezosas, JAV elektroninės prekybos milžinės „Amazon“ vadovas, su beveik 109 mlrd. Eur. Kitas keturias naujausio reitingo eilutes užėmė taip pat JAV verslininkai. Tai Larry Ellisonas, verslo programinės įrangos gamintojos „Oracle“ vienas steigėjų (101 mlrd. Eur), Warrenas Buffettas, „Berkshire Hathaway“ vadovas (100 mlrd. Eur), B. Gatesas, „Microsoft“ įkūrėjas (98 mlrd. Eur), Michaelas Bloombergas, buvęs Niujorko meras ir „Bloomberg News“ steigėjas (89 mlrd. Eur).

„Forbes“ atkreipia dėmesį, kad kai kuriems praėjusių metų sąrašo dalyviams vakarėlis baigėsi: antrus metus iš eilės milijardierių skaičius pasaulyje sumažėjo, kaip ir bendras jų turtas. 2022 m. turtingiausiųjų sąraše buvo 2668, šiemet – jau 2640, o bendras jų turtas dėl pasaulio rinkų neramumų sumažėjo 474 mlrd. Eur – iki 11,57 trln. Eur. Tačiau net ir toks sumažėjimas nekeičia fakto, kad pasaulyje yra pavienių asmenų, kurių turtas viršija mažesniųjų valstybių metinius biudžetus. Yra ir tokių, kurie visą Lietuvą su visa jos infrastruktūra galėtų įsigyti kelis kartus. Tad šių žmonių nuomonės visada paisoma. Tiesa, interesai derinami per lobistus, kurie bendraudami su politikais ir interesų grupėmis iškovoja tokius įstatymus, kurie palankiausi turintiems daugiausia pinigų. Ir nors dėl tokios nelygybės kyla noras piktintis, tačiau iš tiesų, ekonomistų teigimu, pasaulio turtingieji reikalingi. Jų valdomi verslai sukuria daugybę darbo vietų, o jų priimami sprendimai didinti arba mažinti plataus vartojimo prekių kainas lemia ne tik infliaciją, bet ir padeda stabilizuoti Vakarų ekonomiką. Jeigu visi šie verslininkai vienu metu sugalvotų nutraukti savo įmonių veiklą, pasaulį ištiktų panaši krizė, kaip po Antrojo pasaulinio karo.

Savo galia varžosi ir valstybės

Turbūt daugelis nesuklysdamas atsakytų, jog kol kas galingiausia valstybe pasaulyje išlieka Jungtinės Amerikos valstijos. Remiantis „CEOWorld Magazine“ vos prieš kelias savaites paskelbta 2023 metų ataskaita, galingiausios pasaulio šalys yra tos, kurios formuoja pasaulinę ekonominę politiką ir dominuoja pagal 7 pagrindinius požymius: politinį stabilumą, ekonominę įtaką, gynybos biudžetą, ginkluotę, pasaulinius aljansus, minkštąją galią ir karinę jėgą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad JAV yra stipriausia karinė ir ekonominė galia pasaulyje, turinti didelį poveikį kultūrai per savo muziką, filmus, knygas ir televizijos laidas. Antra šio reitingo vieta dalijasi dvi nedemokratinės šalys – Kinija ir Rusija. Joms suvienijus jėgas, likusiam pasauliui iškiltų rimta grėsmė. Laimė, politikos apžvalgininkai tikina, kad Kinija nenori pasaulio užkariauti jėga. Ši šalis pageidauja naudoti minkštąją galią ir valdyti pažangias technologijas bei kuo aktyviau prekiauti su Vakarais. Trečioje vietoje daugiausia gyventojų pasaulyje turinti Indija. Jos galia pamažu auga, o šalies politinių lyderių balsai vis garsiau skamba tarptautiniuose forumuose. Tuomet rikiuojasi Jungtinė Karalystė ir Japonija. Nedaug atsilieka Prancūzija ir Vokietija, o Pietų Korėja, Italija ir Turkija užbaigia dešimtuką. Penkios pačios silpniausios šalys šiame sąraše yra Liberija, Somalis, Beninas, Butanas ir Moldova. Lietuva dėl kuklaus gyventojų skaičiaus į šį 50 valstybių sąrašą išvis nepatenka, o kaimynė Lenkija gali didžiuotis 18 vieta.

Nors ir kaip būtų keista, dabartiniai šių valstybių vadovai nėra patys įtakingiausi politikai pasaulyje. Duomenų analizės bendrovės „Morning Consult“ rugsėjo duomenimis, didžiausią politinę galią šiuo metu turi ne 46-asis JAV prezidentas Joe Bidenas (naujausiame reitinge jis tik aštuntas), bet Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi. Būtent šio asmens sprendimas nutraukti bendradarbiavimą ir prekybą su Rusija (nepirkti ir neperdirbti rusiškos naftos bei dujų) galėtų užbaigti karą Ukrainoje. Tačiau jį patį ir jo nenorą prisidėti prie Vakarų sankcijų pasaulyje palaiko net 77 % apklausose dalyvavusių respondentų. Pagal kitus sąrašus, galingiausiu politiku laikomas Kinijos lyderis Xi Jinpingas, šįmet pasirūpinęs, jog savo poste pagal įstatymus galėtų sėdėti dar daugelį metų. O Europos Sąjungos lyderiai į galingiausiųjų reitingus išvis nepatenka. Pasirodo, didžiajai pasaulio daliai Europos reikalai ne itin rūpi.

Įtakingiausieji Lietuvoje

Lietuvoje taip pat nuolat sudarinėjami įtakingiausių žmonių sąrašai. Vos prieš mėnesį naujienų portalas „Delfi“ paskelbė devintus metus iš eilės vykdomo projekto „Lietuvos įtakingiausieji“ rezultatus. Tyrimas kasmet vykdomas dviem kryptimis – apklausiama ne tik visuomenė, bet ir savo sričių ekspertai. Remiantis šiais duomenimis, šįmet įtakingiausi yra Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė, kuri susilaukė daugiausiai ekspertų balsų, ir prezidentas Gitanas Nausėda. Įtakingiausiu visuomenininku paskelbtas laidų vedėjas Andrius Tapinas. Antra vieta atiteko paramą su rusų okupantais kovojančiai Ukrainai teikiančiam organizacijos „Blue/Yellow“ įkūrėjui Jonui Ohmanui. Į trečią vietą krito pernai antroje pozicijoje buvęs Rytų Europos studijų centro direktorius (RESC), politologas Linas Kojala. Penketuką užbaigė pozicija žemyn kritęs istorikas Alfredas Bumblauskas bei stabiliai penktą vietą išlaikęs kunigas Ričardas Doveika. Šou verslo pasaulyje lyderiu laikomas Arūnas Valinskas. Jis konkuruoja su dainininku Andriumi Mamontovu. Šįmet įvertinta ir komiko Olego Šurajevo įtaka visuomenės nuomonei. Nors komikas labiausiai išgarsėjo konfliktais su Seimo nariais, tačiau jo pagalbos Ukrainai fondo veikla sulaukė deramo pripažinimo. Daug dėmesio sulaukė dainininkas Vidas Bareikis, kuris prabilo apie kūrybingumą ir išleido knygą. Kiek mažiau susidomėjimo sulaukė Andrius Užkalnis ir Beata Nicholson. Štai dizaineris Juozas Statkevičius šiais metais į visuomenės išrinktą įtakingiausiųjų dešimtuką nepateko.

Šįmet gerokai pasikeitė lietuvių nuomonė apie socialinius tinklus. Tautiečiai ėmė nebepasitikėti ir pačiais socialiniais tinklais, ir vadinamaisiais nuomonės formuotojais. „Bitės“ duomenimis, 2023 rugpjūtį daugiau kaip 1 mln. vartotojų Lietuvoje turėjo tik trys socialiniai tinklai – „Facebook“, „Messenger“ ir „Youtube“, skaičiuojant vartotojus, kurie tinklu naudojosi bent kartą per savaitę. Populiariausiųjų penketuką užbaigia 4-oje vietoje atsidūręs „Instagram“ bei į 5-ąją užkopęs kinų valdomas „TikTok“. Socialiniai tinklai – trečias pagal populiarumą naujienų šaltinis Lietuvoje. Juose naujienas sužino daugiau kaip pusė lietuvių (53 %) Paradoksalu, kad, nepaisant masinio naudojimo, socialiniais tinklais pasitiki vos 9 % apklaustųjų. Visgi kai kas stebina. Nors dauguma (76 %) mano, kad nuomonės formuotojų įrašuose vyrauja per daug reklamos, bet į jų kuriamą turinį vis tiek įsitraukia. Daugiau kaip pusė (56 %) lietuvių bent kartą pirko prekę, kurią reklamavo socialiniuose tinkluose. Tad įtaką visgi patiria kiekvienas, kuris naudojasi socialiniais tinklais ar bent kartais žiūri televiziją.

Autorius Eglė Stratkauskaitė