Žemėje yra daugybė magiškų vietų, kurias verta aplankyti bent kartą gyvenime. Šį kartą kviečiame pasidairyti po paslaptingiausius urvus. Vieni jų vilioja grožiu, kiti baugina neįtikėtinomis istorijomis.

 

Šviečiančių lervų urvas Naujojoje Zelandijoje

 

Vaitomo šviečiantys urvai ištirti 1887 m. maorių vado Tane Tinorau kartu su britų tyrėju Fredu Mace’u. Vietos maoriai seniai žinojo apie paslaptingai švytintį urvą, tačiau iš pagarbos nežinomam objektui vengė jame lankytis ir tyrinėti, kas sukelia viliojantį melsvą švytėjimą. T. Tinorau ir F. Mace’as plaustu su žvakėmis rankose įplaukė į urvus ir atidžiau apžiūrėjo paslaptingą vietą. Nustatė, kad šviesą skleidžia reta vabzdžių rūšis (Arachnocampa luminosa), paprastai vadinama šviečiančiomis kirmėlėmis. Šie vabzdžiai, būdami lervos stadijos, kybo prie urvo lubų nedidelėmis kolonijomis, sulipusiomis į gijas, ir primenančias karolius. Viename urve tokių vabzdžių lervų – milijoninės kolonijos, o šviečiančių urvų Vaitomo upėje suskaičiuojama apie 300. Vabzdžių  savybė šviesti jiems gyvybiškai svarbi – taip jie privilioja nedidelių vabzdžių, kurie prie gijų prilimpa kaip prie voratinklio ir tampa grobiu. Nuo 1889 m. maorių vadas T. Tinorau su žmona Huti už nedidelį mokestį pradėjo lydėti turistų grupes į šviečiantį urvą. 1906 m. urvo priežiūrą perėmė valdžia. Šiandien kiekvienas norintis gali patekti į ypatingus urvus ir įamžinti šį retą gamtos reiškinį – gyvas švieseles, kurios matyti tik trumpą laikotarpį, t. y. pavasarį, kol lervos išsirita ir tampa vabzdžiais.

 

The,Marble,Caves,(spanish:,Cuevas,De,Marmol,),Are,AMarmuro urvai Čilėje

 

Pasakiškas gamtos kūrinys yra Pietų Amerikoje, viename giliausių ežerų pasaulyje – Buenos Airėse. Kai kuriuose šaltiniuose galima rasti informacijos, kad Las Cavernas de Marmol yra General Carrera ežero vandenyse. Tai nėra klaida, nes marmurinių urvų teritorinė vieta čilietiškai vadinama Generolu Karera, o argentinietiškai – Buenos Airėmis. Šie Marmuro urvai pripažinti didžiausiu marmuro telkiniu Žemėje. Mokslininkai skaičiuoja, kad čia esančio brangaus marmuro svoris gali būti apie 5 mln. tonų. Marmuro raštus per maždaug 6000 metų suformavo atslūgstantis ir vėl pakylantis smaragdinis ežero vanduo, kurio lygis per metus keičiasi keletą kartų. Ežero bangos išskalavo ir ypatingą urvo formą, skliautus, kolonas, tunelius, langus. Skirtingais metų laikais marmuriniai urvai atrodo skirtingai, o turistams čia rekomenduojama apsilankyti žiemą, kai vandens lygis gana aukštas ir urvuose galima plaukioti laiveliais. Be abejo, reikėtų sulaukti giedros dienos, kai žydro vandens ir tam tikru kampu krintančios saulės šviesa sukuria idealias sąlygas grožėtis marmurinės sienomis bei lubomis.

 

Dainuojantis urvas Škotijoje

 

Neįprastus garsus skleidžiantis urvas yra pietvakarinėje Škotijos pakrantėje. Per daug tūkstančių metų jūros potvyniai ir lietaus vanduo pakrantės uolose suformavo urvų sistemą, iš kurių didžiausias – Dainuojantis Fingalo urvas. Jis ypatingas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, sudarytas daugiausia iš šešiakampių (yra ir trikampių bei aštuonkampių) bazalto kolonų, kurios susiformavo dėl vulkaninės lavos kristalizacijos, vykusios šimtmečiais. Be geometriškai įdomios išvaizdos, urvas skleidžia netikėtus garsus. Dėl lenkto kupolo skliauto, gana uždaro urvo viduje susidaro unikali akustika, todėl esant ramiam orui, jūros bangos sukuria melodiją, o per audrą uolos skleidžiama muzika girdisi net už kelių kilometrų.

 

Urvas išgarsėjo, kai 1722 m. jį aplankė žymiausias anglų gamtininkas Josephas Bancas. Urvui suteiktas škotų poeto Jameso Macphersono sukurto epo herojaus, didvyrio Fingalo vardu. Visgi vietiniai neretai jį ir toliau vadina Uamh-Binn, kas gėlų kalba reiškia „melodijų urvą“.

 

Mėlynieji urvai Graikijoje

   

Mėlynieji urvai, arba grotos, dar vadinamos „Volimes urvais“, yra Graikijai priklausančios Zakinto salos teritorijoje. Mėlynųjų urvų grožis atsiveria plaukiant laivu palei salos pakrantes. Šioje vietoje iš jūros iškyla balkšvų arkų formos uolų, iš kurių į kelias galima įplaukti nedidele valtele ir pasigrožėti itin žydros spalvos urvų skliautais. Per tūkstančius metų, urvus skalaujant sūrios Jonijos jūros vandenims, ant jų kaupėsi druskos ir kitų mineralinių medžiagų sluoksnis. Pro druskos kristalus prasiskverbia šviesa, tad nuo žydro vandens atsispindintys saulės spinduliai sukuria neįtikėtinai įdomų šviesos efektą – visas urvas nusidažo žydromis bei turkio spalvomis. Šie urvai Zakinte yra viena populiariausių lankomų vietų, kurią nori pamatyti ir vietiniai, ir turistai. Geriausia plaukti į urvus, kai jūra rami, tuomet ir atspindžiai ryškesni. Dažnas čia patekęs ir užliūliuotas visa apimančio mėlio praranda net laiko nuovoką.

 

Kristalų urvas Meksikoje

 

Šį urvą tik 2000 m. atrado kalnakasiai. Naikos kasykla Meksikos Čihuahua valstijoje išgarsėjo visame pasaulyje dėl rastų įspūdingų selenito kristalų. Apie 300 m gylyje esančiame urve mokslininkai nustatė esant didžiausius kristalus pasaulyje. Vieno kristalo dydis šiame urve siekia keliolika metrų, o svoris – keliasdešimt tonų. Šie įspūdingi kristalai susiformavo, kai po urvu esanti magma iki tam tikros temperatūros įkaitino mineralų gausius gruntinius vandenis. Esant palankioms sąlygoms ėmė formuotis įspūdingi kristalai. Keliolika metų mokslininkai stengėsi kuo daugiau sužinoti apie šiuos kristalus. Dirbo sudėtingomis sąlygomis, saugodamiesi didelės kaitros ir drėgmės specialiais šaldančiais kostiumais. 2017 m. iš urvo paimtuose kristalų mėginiuose rasta itin daug mums iki šiol nežinomų bakterijų. Deja, šiuo metu kristalų urvas neprieinamas nei mokslininkams, nei speleologams, nes dėl kasybos darbų buvo užtvindytas. Pasigirsta spėlionių, kad užtvindymas gali būti susijęs su siekiu apsisaugoti nuo nežinomų bakterijų išplitimo.

 

Didžiausias urvas Vietname

 

Hang Son Doong (arba Šondongas) yra Vietnamo Phong Nha-Ke Bango nacionaliniame parke. Manoma, kad tai didžiausias kada nors surastas urvas pasaulyje. Jį 1991 m. aptiko vietos gyventojas, vardu Ho Khanhas, bet nei jis, nei kiti vietiniai nedrįso į jį lįsti, nes urve girdėjosi „baisūs garsai“. Bauginančius garsus, tiksliau – ūžesį bei šniokštimą skleidė urve tekanti požeminė upė. 2009-aisiais urvą ėmė tirti britų speleologų ekspedicija, vadovaujama Howardo Limberto. Nustatyta, kad šis urvas yra net 5 kartus ilgesnis už anksčiau didžiausiu Vietname laikytą Phong Nha-Ke urvą. Didžiausia Šondongo ertmė yra 5 km ilgio, 200 m aukščio ir 150 m pločio. Išvertus iš vietnamiečių kalbos, urvo pavadinimas reiškia „kalnų upės urvas“. Anot mokslininkų, šis urvas gali būti 2–5 mln. metų senumo. Jame tvyro visiškai nuo išorinio pasaulio atskirtas, nepaliestas pasaulis tik su jam būdingais orais, unikalia ekosistema, požemine upe bei ežeru. Uolos padengtos žolių kilimais, o aplink knibžda vabzdžių, gyvačių, beždžionių, net skraido paukščiai.

 

Trijų tiltų urvas Libane

 

Šio urvo amžius siekia net 160 mln. metų. Unikalią trijų tiltų urvo struktūrą sukūrė čia vandenį liejantis 255 m Baatar krioklys. Tarp kalnų susidariusiame kyšulyje, vienas virš kito iškyla trys gamtos tiltai, per kuriuos į gelmes bėga krioklio vanduo. Urvas gerai apšviestas saulės, todėl visi trys tiltai ir didžioji urvo sienų dalis apaugusios augalais. Tiesa, jos vešlumas tiesiogiai susijęs su krioklio teikiama drėgme. Kovą ir balandį kalnuose tirpstantis sniegas krioklį paverčia galingiausiu, tad ir žaluma suveši. Kitais metų laikais krioklys mažiau sraunus, o vasaros ir rudens mėnesiais gali net visai nustoti tekėjęs, dėl to augalija skurdesnė ar visai nunyksta, palikdama plikas uolas.

 

Nebijantys aukščio gali pasivaikščioti natūraliai sukurtais urvo tiltais ir pasigrožėti kriokliu iš arčiau.

 

Vikingų urvas Tailande

 

Viena svarbiausių lankytinų vietų Phi Phi saloje. Ant Vikingų urvo sienų puikiai išlaikę senoviniai žmonių piešiniai kelia daug klausimų apie ankstesnius šių vietovių gyventojus. Būtent dėl šių piešinių, kuriuose vaizduojami laivai smailomis priekinėmis dalimis, primenantys vikingų laivus (skandinaviškuosius drakarus), urvas ir pavadintas Vikingų vardu. Visi sienų piešiniai susiję su vandeniu ir laivais. Manoma, kad įvairius laivus šia nupiešė urve nuo audrų besislepiantys jūrininkai. Jiems išgyventi bei jėgas atgauti esą padėjo urve gyvenančių paukščių lizdai. Dar dabar vietiniai kopia ant urvo sienų ir ilgomis kartimis nukabina susuktus lizdus, iš kurių verdama sriuba. Tikima, kad ji suteikia sveikatos.

 

Deja, į urvo vidų turistai įžengti negali, tik sėdėdami valtelėse apžiūrėti iš išorės. Šią vietą vietiniai laiko ne šiaip paslaptinga, bet ir šventa. Iki šiol čia išlikęs svarbus aukojimo ritualas, atnešantis sėkmę – vietos gyventojai prie urve esančio stalagmito aukoja kregždžių.

 

Autorius Laima Samulė