2022–aisiais 45 pasaulio šalis apėmusiame seksualinio elgesio įpročių tyrime pirmą kartą dalyvavo ir Lietuva. Respondentai sutiko papasakoti apie pasitenkinimą intymiu gyvenimu, lytinių santykių dažnumą ir masturbaciją. Rezultatai šiek tiek nustebino. Mat paaiškėjo, kad tautiečiai mylisi dažnai ir tuo džiaugiasi. Visgi dauguma apklaustųjų puoselėja ne itin palankių įpročių, kurių psichologai ir intymų gyvenimą tyrinėjantys mokslininkai ragina atsikratyti ar bent retkarčiais įnešti į miegamąjį šiek tiek įvairovės.

 

Kodėl seksas taip domina mokslininkus?Here,They,Will,Never,Find,Us

 

Prieš kelerius metus leidinys „Human Events“ 15 garsių mokslininkų ir politikų paprašė padėti išrinkti 10 įtakingiausių XIX ir XX a. knygų. Kiekvienas apklausos dalyvis išvardijo savo pasirinkimus, o paskui balsavo už visą sąrašą. Pačia kenksmingiausia ir bene didžiausią įtaką to laikotarpio visuomenei padariusia knyga beveik vieningai išrinktas „Komunistų partijos manifestas“. Tačiau nuo šio pasaulį į dvi dalis padalijusį leidinio beveik neatsiliko ir Alfredo Kinsey „Vyrų seksualinis elgesys“ („Sexual Behavior in the Human Male“). Biologas A. Kinsey dėstė JAV Indianos universitete. Jis tyrinėjo vabzdžius. 1948 m. mokslininkas išleido fundamentalią studiją, dar vadinama „Kinsey raportu“. Visuomenę šokiravo knygos duomenys, kad 90 % A. Kinsey ir jo kolegų apklaustų vyrų amerikiečių masturbuojasi, apie 85 % turėjo seksualinį ryšį prieš tuokdamiesi, 30–45 % buvo neištikimi žmonai, beveik 70 % naudojosi prostitučių paslaugomis, 37 % bent vieną kartą turėjo orgazmą sukėlusį seksualinį ryšį su kitu vyru. Anuomet A. Kinsey sulaužė daugybę puritoniškos visuomenės tabu. Po penkerių metų mokslininkas išleido knygą „Seksualinis moters elgesys“. Savo darbuose jis stengėsi įrodyti, kad kiekvieno seksualiniai įpročiai tokie unikalūs, jog juos galima lyginti su intelektiniais gebėjimais. A. Kinsey laikomas seksualinės revoliucijos pradininku. Ir nors jis mirė 1956 m., būtent šio mokslininko atradimais vis dar naudojasi šių laikų tyrėjai. O seksas jiems labai įdomus. Mat daro milžinišką įtaką ne tik santykiams, bet ir ekonomikai, sveikatai, gimstamumui. Šis jau kelerius metus ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse yra rekordiškai mažas. Seksualinė elgsena domina ir neuromokslininkus. Jie mėgina išsiaiškinti, kas vyksta žmogaus smegenyse orgazmo metu, kaip seksualiniai įpročiai veikia psichikos ir fizinę sveikatą, o gal net lemia svarbius sprendimus bei gyvenimo kokybę.

 

Sekso gyvenime sparčiai mažėja

 

Intymius įpročius tiriantys specialistai pastebi, kad pastaruosius 40 m. eilinių žmonių gyvenime mažiau sekso. Pagrindiniai mokslininkų surinkti duomenys rodo, kad Vakarų šalyse mažiau nei pusė (41 %) 16–44 m. žmonių užsiima seksu bent kartą per savaitę. 2001–2012 m. išaugo skaičius tų, kurie skelbėsi išvis nesimylėję per paskutinį mėnesį (nuo 23 iki 29 % moterų ir nuo 26 % iki 29,2 % vyrų). Dažnai besimylintys (daugiau nei 10 kartų per paskutinį mėnesį) taip pat kažkur išgaravo – nuo 20,6 iki 13,2 % moterų ir nuo 20,2 iki 14,4 % vyrų. Vidutinis skaičius, kiek kartų 35–44 m. asmenys sakėsi užsiimantys seksu paskutinį mėnesį, per dešimtmetį sumažėjo nuo 4 iki 2 tarp moterų ir nuo 4 iki 3 tarp vyrų. Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos tyrėjai tikina, kad sekso kiekio sumažėjimas pastebimas tarp tų žmonių, kurie anksčiau buvo seksualiai aktyvūs. Poros iki 25-erių ar vieni jauni asmenys taip pat buvo mažiau seksualiai aktyvūs. Tačiau didžiausias pokytis įvyko būtent kartu gyvenančių ar susituokusių vyresnių porų seksualiniame gyvenime. Žmonės tiesiog nebenori mylėtis? Mokslininkų teigimu, tyrimo duomenys to nerodo. Atvirkščiai, pusė moterų ir du trečdaliai vyrų paskutinėje apklausoje tvirtino, kad norėtų dažniau mylėtis. Šis troškimas dažniau išreiškiamas tų, kurie susituokę ar turi partnerį. Tyrėjai tokias tendencijas vadina keliančiomis nerimą. Visgi šiuolaikinės poros per daug užsiėmusios, pavargusios ir apimtos streso, kad užsiimtų seksu. Tyrimo vadovės Kaye Wellings teigimu, tokių pokyčių priežastimi galėjo tapti šiuolaikinis intensyvus gyvenimo būdas. Auganti lyčių lygybė taip pat galėjo prisidėti prie to, kad moterys labiau atsižvelgia į savo galimybes, o ne partnerio poreikius. Kitos svarbios priežastys – socialiniai tinklai ir net iššūkių patirianti ekonomika. Šiuolaikiniame pasaulyje daugybė dalykų atrodo svarbesni už seksą, o intymi sueitis dabar kone virsta dar vienu stresą keliančiu dalyku, tad žmonės tiesiog nusprendžia to nedaryti.

 

Grįžkime į Lietuvą

 

O kaipgi lietuviai – ar ir jie nebenori mylėtis? Pasirodo, mūsų nedidelė šalis šiame kontekste neatrodo blogai. 2022 m. tarptautinį tyrimą atlikę mokslininkai pažymi, jog apklausose dalyvavo savanoriai, tad nebuvo atliekama reprezentatyvi apklausa. Visgi 2094 lietuvių pateikti duomenys leidžia susidaryti tam tikrą nuomonę apie visą populiaciją. Paaiškėjo, kad lietuvių pasitenkinimas lytiniais santykiais – išskirtinis. Pagal „International Sex Survey“ tyrime dalyvavusių lietuvių pateiktus duomenis, poroje gyvenantys asmenys per pastaruosius 12 mėn. vidutiniškai lytiškai santykiavo nuo 2–3 kartų per savaitę (26,7 %) iki 2–3 sykių per mėnesį (22,7 %). Ankstesnių JAV atliktų tyrimų duomenimis, apie 30 % vyrų ir moterų teigia lytiškai santykiavę iki 1–3 kartų per mėnesį, o apie 50 % – kartą ar daugiau per savaitę. Tačiau mokslininkai pažymi, kad daugelis tyrimų jau įrodė, kad ne lytinių santykių skaičius, o pasitenkinimas santykiais dažniausiai lemia darnų seksualinį gyvenimą. Net 78,1 % poroje gyvenančių tiriamųjų iš Lietuvos buvo patenkinti lytiniais santykiais, o bendrai 75,6 % nurodė, kad džiugina seksualinis gyvenimas su partneriu ar partneriais. Tai itin aukštas įvertinimas, lyginant su kitomis šalimis. Prieš daugiau nei 10 metų atliktų didelės apimties tyrimų duomenimis, pasitenkinimo santykiais rodikliai buvo gerokai žemesni ir varijavo nuo 15 % Japonijoje iki 67 % Nigerijoje. Lietuvai kultūriškai artimiausioje Lenkijoje 54 % respondentų nurodė esantys itin patenkinti santykiais. Įdomu tai, kad daugiau nei pusė (53,5 %) tyrimo dalyvių nurodė turėję lytinius santykius su atsitiktiniu partneriu, o kas dešimtas tiriamasis per pastaruosius 12 mėn. užsiiminėjo atsitiktiniu seksu vidutiniškai 2–6 kartus per metus. Taip pat tyrime atskleista, kad per gyvenimą masturbavosi 97,8 % dalyvių. Per pastaruosius 12 mėn. 19,3 % masturbavosi 2–3 kartus per mėnesį, atitinkamai 19 % – 2–3 sykius per savaitę.

 

Pornografijos pavojai ir konservatyvumas

 

Tyrimo metu paaiškėjo, kad pornografiją lietuviai vidutiniškai žiūri kartą per mėnesį. Lietuvos tiriamieji nurodė, kad pirmą kartą pornografiją žiūrėjo sulaukę vidutiniškai 15 metų. Tai nėra taip anksti kaip JAV, bet vis tiek per anksti. Visgi mokslininkai pastebi, kad lietuviai pornografiniu turiniu domisi mažiau nei Brazilijoje, Kanadoje, JAV, Malaizijoje, kur žmonės nurodė vidutiniškai pornografiją žiūrėję 2–3 kartus per mėnesį. Tyrimas taip pat atskleidė, kokiais atvejais pornografijos žiūrėjimas susijęs su mažesniu pasitenkinimu santykiais. Preliminariais tyrimo duomenimis, probleminis pornografijos žiūrėjimas, kai taip siekiama nusiraminti ar pabėgti nuo realus gyvenimo sunkumų, susijęs ne tik su mažesniu pasitenkinimu santykiais, bet ir kitomis psichikos sveikatos problemomis. Psichologai ir seksologai sako, kad pornografijos žiūrėjimas problemų kelia tuomet, kai asmuo išsako, kad pornografija – svarbi jo gyvenimo dalis, kai naudoja ją siekdamas nusiraminti ar suvaldyti kylantį stresą, kai jaučia, kad norėdamas pasitenkinti turi žiūrėti vis daugiau pornografijos. Tai kelia problemų realiame seksualiniame gyvenime, apleidžiamos kitos laisvalaikio veiklos. Be to, palaipsniui žiūrima vis ekstremalesnė pornografija, nes matyta anksčiau suteikia mažiau pasitenkinimo. Deja, išsiaiškinti, kiek žmonių patiria neigiamą pornografijos poveikį, beveik neįmanoma. Mokslininkai daro prielaidą, kad atsakinėdami į klausimus ne visi respondentai buvo sąžiningi. Kadangi daugelis suvokia, jog pornografijos žiūrėjimas nėra pozityvus elgesys, žmonės linksta perpus sumažinti skaičius. Taip pat daroma prielaida, kad lietuviai vis dar konservatyviai žiūri į seksualinę orientaciją. Ji lietuviams yra aiškiai apibrėžta, kaip ir lytinė tapatybė. Vos 3,4 % visų respondentų nurodė, kad nepriskiria savęs vyriškajai ar moteriškajai lyčiai, o heteroseksualią orientaciją nurodė 69,6 % tiriamųjų – likusi dalis save priskyrė biseksualiai, homoseksualiai ar kitoms orientacijoms.

 

Blogi įpročiai lovoje pagal sekso terapeutus

 

Minėtas tarptautinis intymaus gyvenimo tyrimas apėmė tik nedidelę dalelę to, kas vyksta lietuvių ir kitų šalių gyventojų miegamuosiuose. Iš tiesų seksas prasideda gerokai anksčiau, nei sugulama į vieną lovą. Pirmiausia intymumas gimsta galvoje. Anksčiau atliktas seksualinės elgsenos tyrimas Lietuvoje parodė, kad tautiečiai turi gana aiškų įsivaizdavimą apie tai, kaip turi vykti sueitis. Svarbiais elementais lietuviai laiko preliudiją, glamones, tam tikras sueities pozas (svarbesnės moterims, nes jos nori atrodyti gražiai net ir mylėdamosi), jiems svarbu girdėti partnerio dejones. Taip pat jie nori žinoti, kad suteikė mylimajai ar mylimajam pasitenkinimą. Visgi seksas ne visada būna toks, kokį rodo gerai surežisuotuose filmuose. O psichologai sako, kad siekis suvaidinti tobulą sceną – blogas miegamojo įprotis. Tokių, beje, yra ir daugiau:

 
  •  Bendravimo ir iniciatyvos stoka. Seksologai sako, kad labiausiai intymiu gyvenimu patenkinti tie, kurie jaučia džiaugsmą užsiimdami kartu paprasta veikla. Tai bendra ruoša, serialo žiūrėjimas, masažas ar net dušas. Taip sukuriamas ryšys tarp partnerių ir padeda abiem nusiteikti sueičiai. Deja, daugelis apie partnerį prisimena tik tada, kai užsinori sekso. Beje, apie 48 % vyrų gyvenančių su partnere daugiau kaip trejus metus skundžiasi jų iniciatyvos stoka. Jie sako, kad partnerės niekada pirmos nedemonstruoja noro užsiimti seksu. O štai moterys skundžiasi, kad vyrai nerodo romantiško dėmesio. Ir taip susidaro uždaras ratas, iš kurio išeiti galima tik abiem partneriams įdėjus sąmoningų pastangų.
  •  Nuolatinis nerimas dėl išvaizdos ir skubėjimas į vonią. Psichologai sako, kad normalu nerimauti dėl to, ar partnerį iš tiesų jaudina kūnas. Juk visi nori patikti tiems, su kuriais užsiima seksu. Visgi persistengti nereikėtų. Tyrimai rodo, kad maždaug 45 % vyrų nepastebi tokių kūno ypatybių kaip celiulitas ar keli papildomi kilogramai. Moterys mažai kreipia dėmesio į raumenų ryškumą ir nedidelį pilvuką. Likusieji mato tokius „trūkumus“, bet jiems tai nesukelia pasibjaurėjimo. Kartais kito žmogaus kūno netobulumas net gali būti žavus. O štai elgesį, kai po sekso iškart skubama į dušą, net 80 % žmonių laiko raudona vėliavėle. Mat tam, kuris liko gulėti lovoje ir norėjo pasiglaustyti, atrodo, jog partneriui bjauru ir šis nori kuo greičiau nusiplauti visus aistros įrodymus. Beje, seksologai ir gydytojai sako, kad apsiprausti po lytinio akto verta abiem partneriams, o geriausia tai daryti praėjus maždaug 20 min.
  •  Seksas tik tam tikru laiku ar aplinkybėmis. Seksologai sako, kad normalu mylėtis kiekvieną dieną, jeigu abu partneriai to nori. Taip pat normalu seksu užsiimti kartą per mėnesį. Tačiau nėra gerai intymumą prisiminti tik per šventes ar naudoti tai kaip dovaną partneriui. JAV ir Didžiojoje Britanijoje atliktos apklausos parodė, kad žmonės daugiausia mylisi liepą (arba per atostogas), o seksui mieliau renkasi sekmadienį nei kitas savaitės dienas. Visgi seksologai užsimena apie tai, kad nereikėtų sekso laikyti dar vienu namų ruošos darbu ar užsiimti juo tada, kai bus daugiau laiko. Mylėtis reikėtų tuomet, kai iš tiesų sukyla aistra. Taip pat priduria, kad kuo dažnesnis seksas, tuo dažniau jo norisi. Mat tai lemia mylintis išsiskiriantys hormonai.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė