Norite gražesnės odos, stipresnio imuniteto, geresnės nuotaikos? Intraveninė vitaminų terapija gali išspręsti visas šias problemas ir kur kas daugiau. Ne veltui ji pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo tarp įžymybių bei nuomonės formuotojų. Toks organizmo papildymas vitaminais ir mikroelementais gali būti prieinamas daugeliui. Ką apie šią terapiją būtina žinoti?

 

Iv,Drip,Vitamin,Berry,Infusion,Therapy.,Different,Fruit,Vegetable,InsideNe tokia ir nauja

 

Intraveninė vitaminų terapija – veikliųjų medžiagų kokteilio įvedimas į organizmą intraveniniu būdu, t. y. sulašinant į veną. Taip organizmas papildomas skysčiais, vitaminais, mikroelementais, detoksikuojamas, atkuriamas energingumas ir kt. Klinikos siūlo įvairius intraveninės vitaminų terapijos kursus, atsižvelgiant į individualius poreikius. Nors nemažai žmonių apie tokią terapiją nėra girdėję arba apie ją žino minimaliai, ji nėra tokia jau nauja. Pirmos vitaminų lašelinės atsirado 1970-aisiais, kurias ėmė naudoti dr. Johnas Myers‘as. Todėl dar ir šiandien intraveninė vitaminų terapija vadinama Myerso kokteiliu.

 

Pacientui pagal individualius poreikius lašinamas įvairus vitaminų, mikroelementų bei kitų veikliųjų medžiagų mišinys. Procedūra trunka nuo 20 min. iki valandos. Atliekama tik medicinos įstaigose prižiūrint kvalifikuotam specialistui.

 

Greitas ir veiksmingas įsisavinimas

 

Intraveninė vitaminų terapija pasirenkama dėl įvairių priežasčių. Pavyzdžiui, kai kurie žmonės nuolat pamiršta kasdien išgerti vitaminus, jiems nepatogu ryti piliules ar pan. Taip pat gali reikėti greito ir intensyvaus poveikio. Būtent tokį garantuoja intraveninė vitaminų terapija. Veikliųjų medžiagų leidžiama tiesiai į kraujotaką, organizmas gauna didesnę vitaminų bei mineralinių medžiagų koncentraciją, o ji įsisavinama greičiau bei sėkmingiau. Štai geriant vitaminą A jo absorbuojama tik apie 50 %, o leidžiant į veną – net apie 90 %. Aukštesnis vitaminų bei mikroelementų lygis kraujotakoje lemia ir didesnį jų kiekį ląstelėse, kurios šias maistines medžiagas naudoja palaikant sveikatą, grožį ir kovojant su ligomis.

 

Kam naudinga?

 

Intraveninė vitaminų terapija taikoma įvairiais atvejais – esant dehidratacijai, norint sustiprinti imunitetą, intensyviai sportuojant, siekiant pakelti energijos lygį, sprendžiant grožio problemas, kovojant su lėtinėmis ligomis ir kt. Vis dėlto specialistai atkreipia dėmesį, kad visiškai sveiki žmonės gali gauti užtektinai maistinių medžiagų su maistu, tik reikia tinkamai subalansuoti mitybą. Sveika mityba bei gyvensena visuomet turėtų būti prioritetinis pasirinkimas.

 
Intraveninės vitaminų terapijos nauda
Sveikatinimui ir grožiui Sergant sunkiomis ligomis
Širdies veiklai ir kraujotakai gerinti. Antioksidantų terapija sergant autoimuninėmis ligomis.
Imunitetui stiprinti. Kovai su lėtinėmis infekcijomis.
Atminčiai gerinti. Kraujotakai gerinti po insulto, infarkto, sergant cukriniu diabetu ir kt.
Regai ir klausai stiprinti. Galvos kraujotakai gerinti sergant Alzheimeriu, Parkinsonu ar kt.
Organizmui atsigauti po ligos. Onkologinių ligonių organizmo detoksikacijai bei stiprinimui.
Odos, plaukų, nagų būklei gerinti. Migrenos bei įtampos galvos skausmams slopinti.
Lėtiniam nuovargiui gydyti. Alergijų, astmos kontrolei.
Stresui slopinti, depresijos prevencijai.  
Toksinams šalinti iš organizmo.  

 

Prieš taikant

 

Norintys išbandyti intraveninę vitaminų terapiją pirmiausia turėtų konsultuotis su apie tai išmanančiu specialistu. Gydytojas privalo įvertinti individualią paciento būklę ir pagal tai nuspręsti, ar šio tipo terapija jam reikalinga bei saugi. Pabrėžiama, jeigu žmogui netrūksta vitaminų ir mineralinių medžiagų, intraveninė vitaminų terapija jam neturėtų būti taikoma. Taip pat ji nerekomenduojama arba reikia papildomų atsargumo priemonių nėščioms ir žindančioms moterims, sergantiems inkstų ligomis, turintiems aukštą kraujospūdį, vartojantiems tam tikrus medikamentus (pvz., stimuliuojančius raudonųjų kraujo kūnelių gamybą organizme).

 

Jeigu nusprendžiama išbandyti intraveninę vitaminų terapiją, ji privalo būti atliekama tik oficialiai veikiančiose gydymo bei sveikatinimo įstaigose. Rinkdamiesi bet kokias abejotinos kokybės nesertifikuotas paslaugas stipriai rizikuojate savo sveikata ar net gyvybe.

 

Galimi šalutiniai poveikiai

 

Kadangi šios terapijos metu vitaminų bei mineralinių medžiagų leidžiama į organizmą tiesiai per kraujotaką, kaip ir atliekant bet kurią kitą intraveninę procedūrą, kyla infekcijos rizika. Žinoma, ji minimali, jeigu procedūra atliekama profesionalų ir naudojant tinkamą įrangą.

 

Dar viena grėsmė – maistinių medžiagų perdozavimas. Organizmui pavojingas ne tik jų trūkumas, bet ir per didelis kiekis. Jis gali veikti toksiškai. Pavyzdžiui, per didelis kalio kiekis netgi gali sukelti širdies smūgį! O vitamino B6 perteklius gali pažeisti periferinę nervų sistemą. Todėl prieš taikant intraveninę vitaminų terapiją labai svarbu atlikti išsamius kraujo tyrimus, parodančius konkrečių vitaminų bei mineralinių medžiagų kiekius organizme.

 

Jeigu vitaminų į kraujotaką suleidžiama pernelyg greitai, žmogui gali pasidaryti silpna, bloga, svaigti galva, nukristi kraujo spaudimas, atsirasti virškinimo sutrikimų. Toks poveikis laikinas, bet nemalonus.

 

Įdomu

 
  •  Intraveninė vitaminų terapija – greičiausias būdas aprūpinti organizmą maistinėmis medžiagomis.
  •  Natūraliai per skrandį ir virškinimo traktą kūnas įsisavina 20–50 % su maistu ar maisto papildais gautų vitaminų bei mikroelementų. Intraveninė vitaminų terapija leidžia įsisavinti 90–100 % maistinių medžiagų.
  •  Kai kurių tyrimų duomenimis, ji padeda kontroliuoti svorį.
  •  Dauguma šią terapiją išbandžiusių žmonių sako, kad ji nesukėlė jokio skausmo ar didesnio diskomforto.
  •  Manoma, kad vitaminų terapija gali pagerinti atletų pasirodymus bei pagreitinti jų atsigavimą po sunkių varžybų, intensyvių treniruočių ciklo.
  •  2019 m. duomenimis, 83 % JAV ligoninėse gulinčių pacientų vienu ar kitu atžvilgiu yra gavę intraveninę vitaminų terapiją.
  •  Skaičiuojama, kad iki 2026 m. intraveninės vitaminų terapijos rinkos vertė vien JAV sieks apie 11 mlrd. dolerių (apie 10,12 mlrd. Eur).
 

Autorius Jūratė Survilė