Internetiniai sukčiai. Kaip neapsigauti?

Vis dažniau išgirstame, kaip internetiniai sukčiai išvilioja įspūdingas sumas iš skirtingo amžiaus žmonių. Net garsenybės atvirauja vos neužkibusios ant sukčių kabliuko. Kokias dažniausias apgaulės schemas naudoja nusikaltėliai ir kaip išvengti nuostolių?

„Žvejojimas“, arba duomenų viliojimas

Tai pastaruoju metu bene labiausiai paplitęs sukčiavimo būdas, angliškai vadinamas fishing. Taip sukčiaujantys nusikaltėliai žmonėms siunčia suklastotas SMS žinutes arba el. laiškus, kurie primena banko ar kitų institucijų pranešimus, ragina susimokėti susidariusį įsiskolinimą, atnaujinti duomenis, pasitikrinti, už ką gavo baudą ir t. t. Sukčiai vis labiau tobulėja, todėl žinutės ir el. laiškai gali būti įtikinami, su kontaktais, logotipais, įprasta tam bankui (ar kitai įstaigai) vaizdine išraiška.

Paspaudęs žinutėje arba el. laiške pateiktą nuorodą, žmogus patenka į suklastotą banko interneto svetainę, o suvedęs prisijungimo duomenis ir asmens kodą netenka visų sąskaitoje esančių pinigų.

Kita duomenų viliojimo schema – susirašinėjimo el. paštu perėmimas. Dažniausiai taikomasi į verslo organizacijas bei įstaigas, siunčiant suklastotus apmokėjimo dokumentus. Nukentėjusios įmonės pernai šitaip neteko vidutiniškai apie 28 tūkst. Eur per vieną nusikaltimą.

Lietuvos bankas įspėja, kad vis dažniau pasitaiko sukčiavimo atvejų, kai prisidengiama siuntų bendrovių vardu. Žmonės gauna žinutes apie į paštomatą gautą mokėjimą už parduodamą prekę, kurią nori įsigyti tariamas pirkėjas. Tokiais atvejais vartotojo kontaktai gaunami iš skelbimų portalų, prekybos ar mainų platformų, kuriose vartotojas įkėlė skelbimą apie parduodamą (mainomą) prekę. Tam, kad lėšos patektų į vartotojo sąskaitą, prašoma paspausti SMS arba pokalbių programėles žinutėje pateiktą nuorodą ir fiktyvioje siuntų bendrovės svetainėje suvesti vartotojo mokėjimo kortelės duomenis.

Per praėjusius metus šiuo būdu sukčiai Lietuvoje išviliojo daugiau nei 2 mln. Eur.

Kaip atpažinti?

Sukčiai gali prisistatyti finansų įstaigų, teisėsaugos institucijų atstovais, siuntų pristatymo bendrovės darbuotojais, įmonės vadovu, verslo partneriu, pirkėju, pardavėju ar pan. Galimi ir pranešimai apie neva gautą paveldėjimą arba laimėjimą loterijoje.

Siunčiamuose pranešimuose raginama tuoj pat imtis veiksmų: paspausti pateiktą nuorodą ir taip atblokuoti sąskaitą, patvirtinti gaunamą mokėjimą ar pan. Skubiai nesureagavus, grasinama uždaryti banko sąskaitą, paduoti į teismą, areštuoti turimą turtą ir pan.

Atliekant sukčių nurodytus veiksmus, pavyzdžiui, atnaujinant banko duomenis, visada prašoma interneto banko prisijungimo arba kitos asmeninės informacijos.

Sukčių siunčiamuose pranešimuose dažnai pasitaiko gramatikos, rašybos, logikos klaidų, taip pat nurodytas ne visas arba neteisingas banko ar kitos įstaigos pavadinimas (įterpiama skaičių, nereikalingų raidžių), laišku atsiųsti dokumentai dažnai būna keisto formato su įtartinu pavadinimu.

Kaip apsisaugoti?

Atidžiai susipažinti su informacija ir nepriimti skubotų sprendimų.

Svarbiausia – niekam neatskleisti savo mokėjimo priemonių prisijungimo duomenų (PIN kodų, mokėjimo kortelės CVV kodo, kortelės numerio, elektroninės bankininkystės naudotojo ID ir pan.). Nespausti elektroniniu paštu, SMS ar pokalbių programėlėmis siunčiamų nuorodų, neskubėti reaguoti į gąsdinančias žinutes ar skambučius.

Lietuvos bankas ragina įsidėmėti, kad finansų įstaigų darbuotojai niekada neskambina savo klientams, neprašo prisijungti prie interneto banko, neklausia sąskaitos ar mokėjimo kortelės duomenų. Kalbėdami telefonu galite būti identifikuojami tik tada, jei patys paskambinote finansų įstaigos interneto svetainėje nurodytu numeriu.

Jeigu abejojate, ar skambutis tikrai iš banko, geriausia nutraukti pokalbį ir paskambinti viešai skelbiamu numeriu, nurodytu banko interneto svetainėje.

Prie finansų įstaigų svetainių reikia prisijungti tiesiogiai, o ne spaudžiant el. laiške pateiktas nuorodas. Naudotis tik oficialiomis bankų interneto svetainėmis, pirkti patikrintose elektroninės prekybos vietose.

Tikrinkite „Smart-ID“ pranešimų turinį – dažniausiai nurodoma, kokia operacija autorizuojama.

Nepamirškite, kad neįmanoma laimėti loterijoje, jei joje nedalyvavote, arba gauti mirusio nepažįstamojo palikimą.

Investicinis sukčiavimas

Investicinio sukčiavimo atvejai, kai žadama garantuotai didelė grąža už įdėtus pinigus, pasitaiko irgi dažnai. Šia schema išviliotų lėšų suma per praėjusius metus siekia apie 2 mln. Eur. Investicinio sukčiavimo schema gana paprasta, tačiau mažiau budriems ar finansinių žinių stokojantiems žmonėms tai gali atrodyti patrauklus būdas praturtėti.

Dažniausiai pasitaikantis neteisėto paslaugų teikimo pavyzdys – Lietuvoje reklamuojamos užsienio šalyje (Vanuatu ar Seišelių salose, Belize ir kt.) įsteigtų įmonių paslaugos, interneto svetainėse arba telefonu siūloma investuoti „Forex“ ar „Bitcoin“ valiutų rinkoje, žaliavų rinkose, į virtualųjį turtą. Paskutiniu metu itin dažnai sukčiai vilioja investuoti būtent į kriptovaliutas. Jie nepasikuklina nusipirkti „Google“ reklamų, kurios iššoka populiariausiuose naujienų portaluose, o jose pasakojama apie įspūdingą žinomų žmonių sėkmę investavus į reklamuojamą produktą. Suprantama, gyvenant nuomonės formuotojų laikais, kiekvienas produktas su žinomo žmogaus veidu pritraukia pirkėjų, šiuo atveju – naivių „investuotojų“. Lietuvos bankas įspėja, kad tokia galimybe susivilioję gyventojai dažniausiai praranda visas santaupas.

Kaip atpažinti?

Žadamas greitas ir nerealus uždarbis, jokios arba minimali rizika, mažas indėlis garantuoja didelį uždarbį. Įsidėmėtina, kad investavimas be rizikos tiesiog neegzistuoja, o normalus uždarbis iš investicijų dažnai svyruoja nuo 5 iki 10 % per metus.

Būdinga agresyvi reklama, neretai naudojamos žinomų asmenų melagingos sėkmės istorijos arba populiarūs prekės ženklai ar institucijų pavadinimai.

Investuoti siūlančios įmonės dažniausiai registruotos egzotiškose jurisdikcijose (Maršalo, Vanuatu, Seišelių salynuose) ir negali teikti investicinių paslaugų Lietuvoje. Tai patikrinti galima https://www.lb.lt/lt/finansu-rinku-dalyviai?market=3

Sulaukus bet kokio pasiūlymo investuoti, pirmiausia pasitikrinti, ar investuoti siūlanti įmonė turi leidimą verstis šia veikla. Papildomai rekomenduojama patikrinti viešai prieinamą informaciją apie įmonę internete, dažnai galima rasti kitų vartotojų skundų ar įspėjimų.

Reklamose siūloma investuoti į virtualųjį turtą, virtualiąsias valiutas.

Konsultantai spaudžia didinti investavimo sumas bei žada, kad nesėkmės atveju, pasinaudojus „Mastercard“ („Visa Chargeback“) draudimo programa, galima susigrąžinti prarastus pinigus arba siūloma pagalba už tam tikrą mokestį padėti juos susigrąžinti.

Kaip apsisaugoti?

Nespausti ant investuoti siūlančių reklamų, nuorodų ir jokiu būdu niekur nesuvesti asmeninių duomenų.

Prisiminti, kad investavimas – specialių žinių bei patirties reikalaujantis užsiėmimas ir kreiptis į šios srities profesionalus tiesiogiai, ne internetu.

Jei jau užkibote ir kažkiek pervedėme, daugiau „neinvestuokite“ nė cento ir nutraukite bendravimą su sukčiais.

Apie juos informuokite Lietuvos policiją ir Lietuvos banką (prieziura@lb.lt) – jis turi galimybę blokuoti neteisėtas investavimo paslaugas siūlančias svetaines.

Kreipkitės į teisėsaugos institucijas, atliekančias tyrimus dėl sukčiavimo.

Perspėkite apie tokį sukčiavimo būdą ir pasidalinkite su draugais bei artimaisiais, nes naudodamiesi kontaktais socialiniuose tinkluose ir „sėkminga investavimo istorija“ aferistai gali ieškoti kitos aukos tarp artimųjų.

Romantinis sukčiavimas

Tikriausiai visi girdėję istorijų, kai dideles pinigų sumas sukčiai išvilioja susipažinę su aukomis interneto erdvėje (socialiniuose tinkluose, pažinčių svetainėse, programėlėse). Lietuvos banko duomenimis, pasitaiko įvairių romantinio sukčiavimo scenarijų: apsimetus žinomu asmeniu, kurio mokėjimo kortelė esą užblokuota, prašoma pervesti tam tikrą pinigų sumą, sukūrus netikrą socialinių tinklų anketą pinigai viliojami dėl esą patiriamos sunkios materialinės situacijos, užklupusios sunkios ligos, gaisro sunaikintų namų. Prie romantinio sukčiavimo galima priskirti ir atvejus, kai bandyta paveikti per emocijas prisidengus labdara ir parama nuo karo nukentėjusioms ukrainiečių šeimoms, rinkti pinigai asmeninėms reikmėms.

Prieš kone dešimtmetį itin išpopuliarėjo romantinio sukčiavimo schema, kai į el. paštą atsiunčiamas laiškas, kuriame tolimos šalies princas prašo pervesti palyginti nedidelę sumą pinigų, kad galėtų paveldėti milžiniškus turtus ir pasidalintų su padėjusiu žmogumi. Dabar vis dažniau galima pastebėti dosnų palikimą dovanojančių žmonių komentarus, kuriais atsakoma į komentarus po populiariomis temomis socialiniuose tinkluose. Schema elementari – „ieškau kam pervesti savo palikimą, pasidalinkite asmeniniais duomenimis, prisijungimu prie el. bankininkystės“ ir pan. Taip sukčiauti gali ne vienas žmogus, bet visa kompanija, kurioje dirbantys sukčiai tą patį šabloną išverčia į kelias kalbas ir komentuoja kuo plačiau, ieškodami naivių aukų.

Lietuvos policijos duomenimis, romantinio sukčiavimo atvejai dažnai nuveda į kalinimo įstaigas, kur daug laiko turintys kaliniai ieško būdų, kaip apsukti laisvėje esančius žmones. Anksčiau buvo itin populiaru apsimesti į eismo įvykį pakliuvusiu artimuoju, dabar dažniau taikomasi į vienišas moteris ir stengiamasi užmegzti ilgalaikius santykius, kad finansinė parama nenutrūktų.

Kaip atpažinti?

Dažniausiai sukčiai susikuria netikras anketas socialiniuose tinkluose, apsimeta kitais asmenimis. Profilyje dažnai pateikiama skurdi informacija. Neretai veikia grupėmis, pamainomis, todėl nebūtinai susirašinėjama su tuo pačiu žmogumi.

Romantiniai sukčiai visuomet yra pažinties iniciatoriai. Bendravimas grindžiamas psichologiniais aspektais, simpatija, meile, siekiama sukurti tvirtą tarpusavio ryšį. Pinigų vilioti neskuba – iš pradžių rodo nuoširdų susidomėjimą, palaiko normalų pokalbį, be abejo, pasitelkia įtaigias manipuliacijas.

Užsimezgus simpatijai ir atsiradus pasitikėjimui, planuojamas susitikimas, tačiau visada nutinka kokia nors nelaimė, pritrūksta pinigų kelionei ar pan. Dėl to susitikti tampa neįmanoma ir sukčiui prireikia papildomų lėšų. Vienas geriausių romantinio sukčiavimo pavyzdžių – Simonas Leviev, pažinčių programėlėje „Tinder“ iš europiečių moterų išviliojęs per 10 mln. Eur, kuriuos nukentėjusiosios sunešė iš savo ar šeimos santaupų bei banko kreditų.

Kaip apsisaugoti?

Visada išlikti įtariems, kai susisiekia nepažįstamas žmogus ir prašo asmeninės ar finansinės informacijos, paskolinti ar padovanoti pinigų.

Jokiu atveju nesiųsti kompromituojančių savo nuotraukų ar vaizdo įrašų, nes vėliau tai panaudos šantažuojant ar siekiant gauti finansinės naudos.

Būtina patikrinti informaciją apie nepažįstamąjį viešai prieinamuose šaltiniuose (atlikti „Google“ paiešką apie asmenį ir jo darbą, profilio nuotraukų atvirkštinę vaizdų paiešką).

Nepraraskite įtarumo gavę vieną iš pirmo žvilgsnio raminantį rezultatą – sukčiai gali „dirbti“ ir geriausią reputaciją turinčių socialinių tinklų, pažinčių svetainėse ir programėlėse.

Jei dėl kokių nors priežasčių norite tęsti bendravimą, nepažįstamajam užduokite kuo daugiau klausimų, susiskambinkite per vaizdo pokalbį. Jei jam kelis kartus neveikia vaizdo kamera, tai pavojaus signalas.

Jei nepažįstamasis kelia įtarimą, paaiškėjo, kad jo anketa netikra, praneškite apie tai socialinio tinklo ar programėlės administratoriams ir užblokuokite, kad daugiau negalėtų susisiekti.

Jei šantažavo, reikalavo pinigų, prašė atskleisti asmeninius duomenis bei prisijungimus, praneškite policijai.

Virtualūs pinigų mulai

Daugeliui teko girdėti apie narkotikų ir pinigų mulus, kurie nelegalias prekes ar pinigus turi pergabenti iš vienos šalies į kitą. Skaitmenizacijos laikais sąvoka „pinigų mulas“ įgauna naują prasmę. Sukčiai ieško naivių žmonių pavogtiems ar kitaip neteisėtai gautiems, taip pat nusikalstamoms veikoms finansuoti skirtiems pinigams legalizuoti. Virtualiais pinigų mulais tampa asmenys, kurie savo banko sąskaitą už atlygį „paskolina“ pinigams išsigryninti ar pervesti į kitą sąskaitą, taip pat savo vardu atidaro sąskaitą ir leidžia ja naudotis kitiems asmenims.

Anot Lietuvos banko atstovų, neteisėtai gautų pinigų kilmė dažnai susijusi su duomenų vagystėmis, kenkėjiška programine įranga, sukčiavimu internete, netikrų elektroninių parduotuvių veikla, romantiniu sukčiavimu.

Kaip atpažinti?

Legaliuose darbo skelbimų portaluose, socialiuose tinkluose, susirašinėjimo programėlėse ar el. paštu galima gauti darbo pasiūlymų, skelbiančių apie pinigų pervedimo agento poziciją. Dažniausiai nurodoma, kad užsienio kompanija ieško vietinių / nacionalinių atstovų arba agentų, kad šie tam tikrą laiką veiktų įmonės vardu, taip išvengiant didelių atskaitymų už sandorius ar vietos mokesčių. Tikslios užduotys paprastai neaprašomos, tik nurodoma, kad veikla susijusi su pinigų ar prekių perdavimu.

Tvirtinama, kad veikla visiškai nerizikinga, negana to, žadamas didesnis užmokestis, jei į veiklą įtrauksite draugus.

Atkreipkite dėmesį į tai, kaip parašytas toks pasiūlymas ar „darbo skelbimas“. Dažniausiai gana lengvai pastebėsite keistos struktūros sakinius, gramatines ir rašybos klaidas (nes verčiama su „Google Translate“). Su pasiūlymu susietas elektroninio pašto adresas neturi organizacijos domeno, būna sukurtas interneto platformoje („Gmail“, „Yahoo!“, „Windows Live Hotmail“ ar pan.).

Kaip apsisaugoti?

Vengti neaiškių darbo pasiūlymų, tikrinti viešai prieinamą informaciją apie darbą siūlantį asmenį ar įmonę, ypač užsienio kompanijų.

Įtariai vertinti bet kurį prašymą pasinaudoti asmenine sąskaita.

Niekam neatskleisti savo PIN kodų, mokėjimo kortelių CVV kodų, kortelės numerio, elektroninės bankininkystės naudotojo ID ir pan.

Įsidėmėkite, kad kitaip nei kitų sukčiavimo schemų atvejais, už tapimą virtualiu pinigų mulu gresia baudžiamoji atsakomybė. Taip pat kyla didelė šantažo, grasinimų, net fizinio smurto rizika iš paslaugą užsakiusio sukčiaus. Negana to, įsitraukimas į tokią veiklą vertinamas kaip labai neapdairus elgesys, todėl savo sąskaitą nežinomų asmenų finansinėms operacijoms paskolinęs asmuo rizikuoja tam tikrą laiką arba niekada negauti paskolos, lizingo, kredito kortelės, mokėjimo sąskaitos.

Įsitraukimas į nusikalstamą veiklą ir su tuo susijusios pasekmės smarkiai paveikia reputaciją, sykiu ir psichologinę sveikatą.

Įtarę, kad tapote pinigų mulu, nedelsdami stabdykite savo sąskaitoje bet kokias mokėjimo operacijas, apie tai praneškite savo bankui bei policijai.

Įspūdingos sumos

Šių metų sausį sukčiai iš Vilniaus rajono gyventojos per septynis kartus išviliojo rekordinę sumą – 164,4 tūkst. Eur. Naudota investicinio sukčiavimo schema.

Vasarį iš Telšių rajono gyventojo sąskaitos, prisijungus nuotoliniu būdu per programėlę, į sukčių sąskaitas nukeliavo 47 020 Eur.

Gegužę iš dviejų Vilniaus apskrities gyventojų išviliota beveik 20 tūkst. Eur. Viena moteris neapdairiai atskleidė banko prisijungimus, kita – patikėjo greitu investavimu.

Tą patį mėnesį Marijampolėje nenustatyti žmonės per internetinę investavimo platformą apgaulės būdu iš vyro ir moters išviliojo 40 tūkst. Eur.

Birželį marijampolietis, bandydamas parduoti „Lexus“ automobilį, pateko į sukčių pinkles ir neteko daugiau nei 10 tūkst. Eur.

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių per pirmąjį šių metų ketvirtį išviliojo apie 2,7 mln. Eur. Tačiau finansų įstaigų bei teisėsaugos pastangomis savininkams pavyko grąžinti vos daugiau kaip 1,2 mln. Eur.

Įdomu

Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. Eur.

2021 m. gyventojų ir verslo nuostoliai, patirti dėl finansinių sukčių, sudarė per 10 mln. Eur, 2020 m. – apie 5 mln. Eur.

Pernai užfiksuota 3500 fišingo atvejų, t. y. beveik tris kartus daugiau nei 2021-aisiais.

Investicinio sukčiavimo, kai žadama garantuotai didelė grąža už įdėtus pinigus, užfiksuotų incidentų skaičius augo nuo 576 atvejų 2021-aisiais iki 852 pernai.