Atsiras galimybė nutraukti kaupimo sutartį dar iki pensijos

Konstitucinis Teismas (KT) kovo 7 d. paskelbė, kad turi būti numatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė pridūrė, jog netrukus oficialiai siūlys įtvirtinti galimybę nutraukti sutartį dėl svarbių aplinkybių anksčiau, nei sukanka pensinis amžius.

Galiojančiu įstatymu varžomos nuosavybės teisės

KT paskelbė, kad Pensijų kaupimo įstatyme numatoma ribota galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose pažeidžia Konstituciją. Tuo metu, anot institucijos, skirtingų rūšių išmokos pagal sukaupto turto dydį nepažeidžia pagrindinio įstatymo. „Konstitucijai prieštarauja šiame įstatyme nenumatyta galimybė žmonėms nutraukti pensijų kaupimo sutartį dėl svarbių priežasčių. Taip varžomos pensijų fondo dalyvio nuosavybės teisės“, – teigė KT pirmininkas Gintaras Goda. KT pažymi, kad teisė į pensijų fonduose sukauptas lėšas siejama su nuosavybės teisių apsauga, todėl esamas reguliavimas neturi pagrindo. „Tokiu teisiniu reguliavimu asmens nuosavybės teisės varžomos labiau, negu reikia minėtam konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti. Taip pažeidžiamas Konstitucijos 23 straipsnis, kuriame įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir apsauga, konstitucinis proporcingumo principas, kuris yra vienas iš konstitucinio teisinės valstybės principo elementų“, – pažymima išaiškinime. KT nagrinėti Pensijų kaupimo įstatymo atitikimą Konstitucijai pateikė 39 Seimo opozicijos nariai. Jie abejojo įstatymo konstitucingumu, nes jame nėra numatyta jokia galimybė pasitraukti iš pensijų kaupimo fonduose. Taip pat jie kėlė klausimą, ar pensijų fondo dalyvio galimybė iki 12 mėn. sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupime, pakeisti pensijų kaupimo bendrovę ar pensijų kaupimo fondą atitinka asmens teisę disponuoti savo nuosavybe.

Pasitraukimo sąlygos bus tikslinamos

2023 m. spalį Seimas po pateikimo nepritarė Prezidentūros inicijuotiems pakeitimams pensijų kaupimo sistemoje. Šalies vadovas Gitanas Nausėda siūlė Pensijų kaupimo įstatyme numatyti pensijų kaupimo dalyviui teisę vieną kartą per visą dalyvavimo kaupime laiką gauti vienkartinę išmoką, ne didesnę kaip 25 % sukaupto turto dydžio. Tačiau parlamentas po pateikimo pritarė liberalo J. Varkalio siūlymui suteikti galimybę tiek sulaukusiems, tiek nesulaukusiems pensinio amžiaus pensijų fondų dalyviams gauti ne tik periodines išmokas, bet ir vieną kartą iš sukaupto turto išsiimti 10,8 tūkst. Eur. Pateiktas projektas numato, kad tiek sulaukę, tiek nesulaukę pensinio amžiaus asmenys, tačiau sukaupę daugiau nei 10,8 tūkst. Eur, turi teisę gauti vienkartinę (arba periodinę) išmoką iki 10,8 tūkst. Eur. Visgi Seimas nusprendė toliau projekto nesvarstyti, kol nebuvo sulaukta KT nutarimo. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas M. Lingė tikina, kad Konstitucinio Teismo sprendimas dėl Pensijų kaupimo įstatymo suteikia aiškumo. Pasak jo, įstatymo reguliavimas turės būti keičiamas. Tačiau dar reikia įsigilinti į KT vertinimą bei koncentruotis į apibrėžimą, kas būtų laikytina svarbiomis aplinkybėmis norint išsiimti sukauptas lėšas. M. Lingė aiškino, kad turi būti aiškus sutarimas, kokia apimtimi gali vykti pasitraukimas iš pensijų kaupimo sistemos, taip pat reikia atsakyti į kitus klausimus. Anot jo, Seime šių klausimų bus imamasi nedelsiant.

Svarbios aplinkybės – liga ar būsto problemos?

Dėl konkrečių aplinkybių artimiausiu metu socialinės apsaugos ir darbo ministrė M. Navickienė kvies pasitarti socialinius partnerius – pensijų fondų dalyvius, darbuotojus ir darbdavius, taip pat Lietuvos banko atstovus, o siūlomi sprendimai galėtų būti svarstomi jau Seimo pavasario sesijoje. „Jeigu kovo mėnesį planuojamas susitikimas bus produktyvus, neatmesčiau, kad pavasario sesijoje jau galėtume turėti ministerijos siūlymus, diskutuojamus parlamente“, – sakė M. Navickienė. Pasak ministrės, užsienyje svarbios aplinkybės, leidžiančios nutraukti pensijų kaupimo sutartį, dažniausiai susijusios su sveikatos arba būsto problemomis. Tokie variantai, anot jos, galėtų būti svarstomi ir Lietuvoje. „Yra šalių, kurios leidžia pasinaudoti sukaupta lėšų suma gydant tam tikras ligas arba esant sudėtingoms sveikatos aplinkybėms. Taip pat pasiimti arba pasiskolinti sukauptas lėšas sprendžiant šeimai arba asmeniui kilusias būsto problemas“, – teigė M. Navickienė. „Abu variantai galėtų būti svarstomi, tačiau neatmesčiau, kad Lietuva turėtų ieškoti individualių mūsų šaliai tinkančių ir gyventojų poreikius atliepiančių sprendimų“, – pridūrė ministrė. Ji pateikė pavyzdį – Lenkijoje sprendžiant būsto problemas pensijų kaupimo dalyviai gali pasiskolinti sukauptas lėšas, kurias reikia grąžinti likus 5 metams iki pensijos. „Neatmesčiau, kad galima svarstyti ir skolinimosi, ir išsiėmimo variantą, bet norėčiau, kad tai būtų ne vieno politiko siūlymas, o platesnis sutarimas“, – teigė ministrė.

Šią ir kitas aktualias naujienas taip pat rasite naujausiame savaitraščio „Prie kavos“ numeryje.

Autorius Eglė Stratkauskaitė