Į kiekvieną vaidmenį žiūriu rimtai

Aktorę Gabrielę Malinauskaitę-Rudzienę gerbėjai puikiai pažįsta iš kuriamų vaidmenų teatre, filmuose, taip pat seriale „Rimti reikalai“. Gabrielė, galima sakyti, užaugo scenoje – nuo mažų dienų dainavo „Tele bim bam“. Tiesa, šiandien muzikai lieka mažokai laiko, nes pagrindinis akcentas – šeima, kurioje auga dvejų metukų sūnelis.

Gabrielė Malinauskaitė Rudzienė, Rasa Nebasa nuotrauka, stilius ir drabužiai Adelės Teresiūtės Aukštikalnės –„SunMagic“, makiažas Editos Mockutės.

KAIP motinystė pakeitė kasdienybę?

Tapus mama, gyvenimas kardinaliai pasikeičia. Įdomu tai, kad daugelis mamų sutinka, jog motinystė tam tikra prasme suteikia vidinio lengvumo. Visada buvau perfekcionistė, bet dabar suprantu, kad yra svarbesnių dalykų, ir jei viskas nepavyks tobulai, pasaulis nesugrius. Anksčiau viską labai sureikšmindavau, o dabar gebu žiūrėti paprasčiau, lengviau. Be abejo, darbas, karjera ir toliau užima itin svarbią mano gyvenimo dalį, bet svarbiausia yra šeima, vaikas.

KUR dirbti įdomiau – kine, televizijos projektuose, teatre?

Spektakliuose vyksta tiesioginis susitikimas su žiūrovais, kuris man visada itin malonus, nes iš karto gauni atgalinį ryšį. Kai filmuojiesi kino filme, žiūrovų reakcijų tenka laukti metus ar net kelerius. Kai pasirodo filmas, jau būni visai kitame gyvenimo etape, tad dirbti įdomu visuose projektuose, bet dėl santykio su žiūrovais – man mieliau teatre.

AR pasitaiko vaidmenų, kuriuos sunkiau prisijaukinti?

Kiekvienam vaidmeniui reikia susikaupimo, daug darbo, įdėtos širdies. Atsižvelgiant į tai, ar vaidmuo dramatiškas, ar parodija, kyla savitų iššūkių, jiems kitaip ruošiesi. Tačiau į kiekvieną vaidmenį žiūriu rimtai, todėl visada pasiruošimas atsakingas, o ieškojimai gilūs.

KO daugiau jūsų darbe – kūrybinės laisvės ar sustyguotos rutinos?

Priklauso nuo vaidmens. Jei statai spektaklį, reikalingas tam tikras repeticijų skaičius. Mano nuomone, net jei tą dieną neturi tiesiogiai su vaidmeniu susijusio darbo, vis tiek turi būti parengty – viską stebėti, fiksuoti, pajausti, sportuoti, lavinti balsą ir t. t. Nuolat palaikyti formą, kaip sportininkas, tad be kūrybos, yra ir daug disciplinos.

AR laisvalaikiu lankotės kolegų spektakliuose?

Labai noriu ir mėgstu. Anksčiau tai pavykdavo daryti dažniau, bet dabar turiu dvejų metukų vaikutį, tai sunku ištaikyti laisvą vakarą kažkur išeiti. Žinoma, gavusi kvietimą į premjeras nueinu.

KAS geriausiai jus pažįsta?

Patys artimiausi žmonės: vyras, tėvai, draugai. Nors esu komunikabili ir man tikrai patinka susipažinti su įvairiais žmonėmis, tam, kad arti prisileisčiau žmogų, reikia laiko. Nesu iš tų, kurie iškart atveria širdį.

KAIP puoselėjate vidinį pasaulį?

Stengiuosi kuo daugiau skaityti, nes skaitymas man yra laikas su savimi. Sportą irgi priskirčiau rūpinimuisi vidiniu pasauliu: kai sportuoju, įvyksta tam tikras apsivalymas – atrodo, kartais galva net ūžia nuo visokiausių minčių ir rūpesčių, bet pasportuoji ir nusiramini, atsipalaiduoji. Kai sūnelį pavyko išleisti į darželį, turėjau galimybę pagroti ir taip pabūti su savimi. Norėčiau, kad tokių akimirkų būtų daugiau.

KOKIĄ ekstremaliausią pramogą išbandėte?

Man įdomūs visi ekstremalūs dalykai, esu šokusi parašiutu, leidausi juodąja kalnų trasa… po kelio raiščio operacijos (šypsosi). Bet dabar įsijungia vidinis stabdis, kad reikia save labiau pasaugoti, nes turiu daugiau atsakomybių.

KĄ egzotiškiausio teko ragauti kelionėse?

Esu buvusi tikrai egzotiškuose kraštuose, bet paragauti kažko labai egzotiško nesusiviliojau. Man patinka valgyti patikrintose, žinomose, gerai įvertintose vietose, o visokiausi gruzdinti tarakonai – tikrai ne man.

KOKĮ firminį patiekalą gaminate?

Taip susiklostė, kad šeimoje vakarienę dažniausiai gamina vyras, o aš ruošiu desertą. Firminio deserto neturiu, bet dažnai draugams ar artimiesiems gaminu sūrio pyragą su pasifloromis, jau tapusį mano tradiciniu desertu, pagal žymaus virtuvės šefo Yotamo Ottolenghi receptą.

KAIP geriau – vykti į svečius ar juos priimti namuose?

Labai patinka priimti svečius savo namuose, drauge su vyru pagaminti kažką skanaus. Gera, kai atvyksta draugai, artimieji ir namai prisipildo gyvenimiško šurmulio, jaukios energijos.

KOKS gyvūnas būtumėte?

Labai myliu kačių šeimos gyvūnus, o dar taip susiklostė, kad esu Liūtas, gimęs Tigro metais. Tad manau, kad būčiau kuri nors iš didžiųjų kačių, galbūt tigras arba gražuolė puma (šypsosi).

KOKĮ augintinį turite?

Nuo vaikystės mūsų šeimoje gyveno kačių, todėl, kai išsikrausčiau gyventi savarankiškai, man kompaniją irgi palaikė šie gyvūnai. Dabar namuose gyvena katinas Modestas, kuriam jau trylika metų – mūsų senjoras.

AR turite fobijų?

Ryškių fobijų neturiu, bet itin nepatinka tarakonai, jie man šlykštūs. Paskutiniu metu nelabai gerai toleruoju aukštį – pereina per kūną nemalonus šiurpuliukas. Gal su amžiumi atsiranda stipresnis savisaugos instinktas?

UŽ KĄ dažniausiai ant savęs supykstate?

Supykstu ant savęs, kai supykstu ant kito žmogaus neva dėl jo kaltės, bet paskui suprantu, kad buvau kalta pati: gal nepailsėjau, gal dieną kažkas nepasisekė. Pykstu, kad kažką pasakiau ar padariau, ko tikrai nereikėjo.

AR lengva pripažinti klydus ir atsiprašyti?

Ilgą laiką buvo labai sunku. Mama išvis pykdavo, kad paauglystėje nemokėjau atsiprašyti. Su laiku išsiugdžiau šitą gebėjimą ir dabar net blogai jaučiuosi, jei neatsiprašau. Stengiuosi visada atsiprašyti, jei suklydau, ir nusimesti nuo pečių tą naštą. Nesakau, kad visada iškart puolu atsiprašyti, bet, palyginti su paauglyste, padaryta tikrai didelė pažanga (šypteli).

UŽ KĄ esate dėkinga?

Už šią dieną. Kad galime laisvai gyventi, laisvai mąstyti, elgtis, kalbėti. Ypač turint omenyje dabartinę geopolitinę situaciją. Esu dėkinga, kad gyvename laisvoje Lietuvoje.

SU KOKIA garsia asmenybe norėtumėte pabendrauti?

Su Freddie Mercury. Tai viena svarbiausių visų laikų muzikos pasaulio asmenybių. Nuo vaikystės tėtis įskiepijo meilę muzikai, drauge su pasimėgavimu klausydavomės „Queen“ muzikos. Manau, kad F. Mercury kurtoje ir atliekamoje muzikoje yra visko, ko reikia melomanams. Nepakartojamas talentas.

KAS yra didžiausia jūsų silpnybė ir stiprybė?

Didžiausia stiprybė – pozityvus požiūris. O silpnybė? Gal nuskambės keistai, bet kartais pritrūksta pasitikėjimo savimi.

APIE KĄ galėtumėte pasakyti „gaila, kad tik dabar tai supratau“?

Tik dabar, kai pati tapau mama, supratau, ką reiškia nuolatinis rūpestis ir jaudulys dėl savo vaiko. Esu ne kartą mamai sakiusi: „Ko išgyveni, juk man viskas gerai.“ Studijų metais, kai su draugais tris savaites keliavome po Gruziją, netgi buvau ją labai įžeidusi. Pasakiau, jog kasdien tikrai nežadu žinute raportuoti, kur esame, ką veikiame, ar sekasi gerai.

KAS jums yra moteriškumas?

Nors dažniausiai neskirstau ir negalvoju, kas yra moteriška ar vyriška, nes manau, jog visi turime įvairių savybių. Tačiau, manau, visi sutiks, kad moters supergalia – tiksliai atsiminti, kur kas padėta ar per kelias minutes rasti pasimetusį daiktą. Mano vyras dažnai nieko neranda… o tik aš ateinu ieškoti – daiktas man pats pasirodo! (Šypsosi.)

Autorius Laima Samulė