Homeopatija buvo sukurta XVIII a. pabaigoje vokiečių gydytojo Samuelio Hahnemanno. Jis paskelbė žymiąją teoriją „panašus gydo panašų“. Nuo to laiko homeopatiniai preparatai taikomi įvairiems negalavimams spręsti. Šiandien vis dažniau atsigręžiama į natūralumą, todėl auga homeopatinių preparatų populiarumas. Ką verta turėti savo vaistinėlėje?

 

Trumpai apie homeopatijąDifferent,Pills,,Herbs,And,Flowers,On,Wooden,Table,,Closeup.,Dietary

 

S. Hahnemannas iškėlė idėją, kad medžiagos, kurios sveikam žmogui sukelia tam tikrų simptomų, gali būti naudojamos gydant panašių simptomų patiriantiems sergantiems žmonėms, tik labai mažomis dozėmis. Šis vokiečių gydytojas teoriją pritaikė klinikinėje praktikoje ir sukūrė homeopatinius gydymo metodus, kurie apėmė ne tik dozavimo principus, bet ir individualizuotą gydymo požiūrį, atsižvelgiant į paciento bendrą sveikatos būklę, asmenybę, gyvenimo būdą. Per laiką homeopatija išplito, ypač Europoje, ir tapo alternatyviu gydymo metodu, kuris dabar praktikuojamas daugelyje pasaulio šalių.

 

Verta turėti!

 

Aconitum napellus (mėlynoji kurpelė). Tinka ūminei infekcijai gydyti, pavyzdžiui, peršalimo pradžioje. Slopina uždegimines reakcijas organizme, malšina karščiavimą, grąžina jėgas. Pravartus akių uždegimams gydyti, kai jos parausta, tampa sausos, atrodo karštos, vargina smėlio pojūtis. Be to, mėlynoji kurpelė gelbsti patyrus emocinį šoką, stiprų išgąstį, stresą išgirdus blogų naujienų. Preparatai su šia veikliąja medžiaga tinkamiausi pradinei ligos stadijai arba staigioms emocinėms reakcijoms.

 

Allium cepa (valgomasis svogūnas). Šis preparatas dažniausiai naudojamas peršalimui gydyti. Itin veiksmingas sergant sloga su ašarojimu, stipriu nosies dirginimu. Slopina intensyvų ir dažną čiaudulį. Gali padėti esant alerginiam rinitui. Vartojamas ir kaktoje jaučiamam galvos skausmui slopinti.

 

Apis mellifica (bičių nuodai). Preparatas naudojamas po vabzdžių įgėlimų, kai kamuoja ūmus tinimas, deginimas, niežulys. Tinka malšinti ir dėl kitų priežasčių kilusiems staigiems tinimams. Taip pat paburkusiems paakiams. Be to, slopina simptomus, kuriuos sukelia intensyvios emocijos – pyktis, pavydas ar nerimas.

 

Arnica montana (kalninė arnika). Slopina skausmą, skatina gijimą po lengvų traumų. Padeda greičiau pranykti kraujosruvoms, nubrozdinimams. Taip pat gelbsti varginant raumenų skausmui po fizinio krūvio. Galima slopinti ir skausmus, jaučiamus po senesnių traumų, kurios sukėlė ilgalaikių pasekmių.

 

Arsenicum album (arseno oksidas). Rekomenduojamas apsinuodijus maistu, kai vargina pykinimas, vėmimas, viduriavimas. Taip pat padeda iškęsti troškulį, kai dėl tam tikrų priežasčių galima gerti tik mažais kiekiais. Tinka patiriantiems padidėjusį skrandžio rūgštingumą, refliuksą.

 

Belladonna (vaistinė šunvyšnė). Veikia uždegimus, kurie pasireiškia ryškiu veido raudoniu, karščiu, galvos skausmu. Taip pat tinka išsausėjus ir sudirgus gerklei. Galiausiai pasitarnauja nusvilus saulėkaitoje ar net patyrus saulės smūgį.

 

Carbo vegetabilis (aktyvintoji anglis). Veiksmingas turint virškinimo problemų, ypač pavalgius sunkaus maisto, persivalgius. Slopina pilvo pūtimą, sunkumo jausmą po valgio. Taip pat gelbsti patiriant deginimą skrandyje, ypač kai jis sklinda nugaros link. Gali padėti nuo dujų sankaupų pilve.

 

Calendula officinalis (vaistinė medetka). Vienas populiariausių preparatų, garsėjantis nuo uždegimų saugančiomis savybėmis. Tinka tiek vidiniams, tiek išoriniams uždegimams gydyti. Pastaruoju atveju dažniausiai naudojami tepalai ir tirpalai. Jie skatina žaizdų gijimą, mažina randų susidarymo tikimybę. Tinka net esant atviroms žaizdoms, pjūviams, nudegimams.

 

Hamamelis virginiana (sodinis hamamelis). Šis preparatas padeda stabdyti kraujavimą ir mažina uždegimą. Gelbsti kraujuojant iš nosies ar kitų vietų. Taip pat po įvairių traumų. Tinka net hemorojui su kraujavimu gydyti.

 

Nux vomica (nuodingasis činčiberas). Preparatai su šia veikliąja medžiaga naudingi užklupus virškinimo sutrikimams, ypač po sunkaus maisto, persivalgymo, alkoholio vartojimo. Gelbsti nuo pagirių sukelto pykinimo, galvos skausmo. Taip pat rekomenduojami tiems, kuriuos vargina vidurių užkietėjimas, kai jaučiamas ne visiško išsituštinimo jausmas.

 

Pulsatilla (šilagėlė). Šis preparatas dažnai naudojamas vaikams, tinka ir jautresniems suaugusiems žmonėms. Juo gydomas peršalimas, stipri sloga, ypač kai nosies išskyros klampios, gelsvos ar žalios. Taip pat padeda gerinti virškinimą po riebaus maisto. Galiausiai naudingas moterims, nes gelbsti pasireiškus hormonų svyravimams ir jų sukeltam emociniam jautrumui.

 

Rhus toxicodendron (nuodingasis raugmedis). Rekomenduojamas varginant sąnarių ir raumenų skausmams, ypač po didelio fizinio krūvio, persirgtų infekcijų. Lengvina judėjimą. Taip pat slopina bėrimus su niežuliu.

 

Gelsemium (kumpotris). Tinka atsiradus silpnumui, karštinei, drebuliui, mieguistumui. Slopina galvos skausmus, ypač jaučiamus nuo sprando link kaktos. Taip pat veiksmingas užklupus nerimui prieš svarbius įvykius, pvz., egzaminus.

 

Patarimai, kaip vartoti homeopatinius preparatus

 

Homeopatiniai preparatai – švelni, bet veiksminga priemonė įvairioms būklėms palengvinti, jei naudojami tinkamai. Štai keli bendri patarimai, kurie padės saugiai ir efektyviai vartoti homeopatinius preparatus:

 
  • Pasirinkti tinkamą preparatą. Prieš vartojant bet kokį preparatą svarbu suprasti simptomus ir jų priežastį. Rekomenduojama pasitarti su kvalifikuotu homeopatu arba gydytoju, ypač jei nesate tikri dėl tinkamo pasirinkimo.
  • Tinkamai dozuoti. Labai svarbu paisyti ant konkretaus įsigyto preparato nurodyto dozavimo, tik taip jis bus efektyvus ir saugus.
  • Deramai vartoti. Daugumą homeopatinių preparatų patartina vartoti tuščiu skrandžiu: apie 30 min. prieš valgį arba 1 val. po valgio. Granules ar tabletes laikyti po liežuviu, kol jos visiškai ištirps.
  • Laikyti tinkamomis sąlygomis. Preparatus laikyti vaikams nepasiekiamoje vėsioje, sausoje ir tamsioje vietoje, atokiau nuo tiesioginių saulės spindulių, šilumos ir stiprių kvapų (pvz., eterinių aliejų, kvepalų).
  • Suderinti su kitais vaistais. Homeopatiniai preparatai dažniausiai suderinami su tradiciniais vaistais, tačiau svarbu pranešti gydytojui apie jų vartojimą.
  • Stebėti organizmo reakciją. Pastebėjus bet kokią nepageidaujamą reakciją, preparato vartojimą būtina nutraukti. Jeigu šalutinis poveikis išlieka, kreiptis į gydytoją.
  • Nenaudoti kaip alternatyvos medicininei pagalbai. Homeopatiniai preparatai puikiai tinka smulkioms problemoms spręsti, tačiau jie nėra profesionalios medicininės pagalbos pakaitalas. Esant pavojingai būklei (pvz., stipriam kraujavimui, rimtoms traumoms, stiprioms alerginėms reakcijoms ar sunkioms infekcijoms), būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją.
 

Įdomu

 
  • Kai kurie homeopatiniai preparatai skiedžiami tiek kartų, kad jų galutiniame produkte dažnai nėra nė vienos pradinės medžiagos molekulės. Nepaisant to, homeopatijos šalininkai teigia, kad preparatai išlaiko energetinę atmintį.
  • Homeopatija dažnai laikosi požiūrio, kad kiekvienas žmogus unikalus, ir gydymas turi būti pritaikytas pagal asmeninę simptomų ir kūno būklę, ne tik pagal ligą.
  • Homeopatiniai preparatai yra reguliuojami, tačiau jų reglamentavimas priklauso nuo šalies, kai kur pripažinti kaip papildomi gydymo metodai, o kitose – kaip alternatyvioji terapija.
  • Indijoje homeopatija itin populiari ir laikoma viena iš oficialių medicinos šakų. Indijos vyriausybė netgi turi specialų departamentą, skirtą homeopatijai.
 

Autorė Jūratė Survilė