PSO gyvenimo kokybė apibūdinama kaip savo paskirties gyvenime suvokimas, remiantis gyvenamos aplinkos kultūros ir vertybių sistema ir siejant šį suvokimą su asmeniniais tikslais, standartais bei interesais. Tai plati sąvoka, gerokai įdomesnė mokslininkams nei paprastiems žmonėms. Mat daugeliui kokybiškas gyvenimas susideda iš paprastų dalykų – kūno ir psichikos sveikatos, gebėjimo patenkinti poreikius, socialinių ryšių bei santykio su aplinka. O būtent santykis su aplinka, kitaip tariant kasdienės smulkmenos, yra tas veiksnys, kurį lengviausia pakeisti siekiant padidinti pasitenkinimą gyvenimu.

 

gyvenimo smulkmenos

Kai gyvenimas įvertinamas pažymiu

 

Nenuilstantys statistikos ekspertai „Eurostat“ kas kelerius metus stengiasi apklausti kuo daugiau ES šalių gyventojų, kad sužinotų, kokį pažymį galėtų skirti gyvenimo kokybei jų šalyje. Paaiškėjo, kad lietuviai pasitenkinimą gyvenimu vertina bemaž septynetu iš 10 galimų balų. Lietuviams vyrams gyvenimas atrodo kiek geresnis, mat pasitenkinimą juo vertina 6,8 balo, o moterys – 6,7 balo. ES vidurkis yra 7,1 balo vyrams ir 7,0 moterims. Latviai ir estai gyvenimą piešia tamsesnėmis spalvomis nei lietuviai. Tiek Latvijos vyrai, tiek moterys apklausoje pasitenkinimą gyvenimu įvertina 6,5 balo. Estijos vyrai skiria 6,4 balo, moterys – 6,5 balo. Įdomu tai, kad gyvenimo kokybę ir laimę žmonės linkę sutapatinti, o štai mokslininkai šiuos du kriterijus visada atskiria. Mat gyvenimo kokybė yra objektyvus rodiklis, o laimė visada be menkiausių išimčių yra individualus potyris. Tad derėtų prisiminti, jog geras gyvenimas ne reiškia laimingas. Žmogus gali būti sotus, saugus, turėti puikias galimybes mokytis ir gauti sveikatos priežiūros paslaugas, tačiau nejausti pasitenkinimo, džiaugsmo, juolab laimės. Tad mokslininkai vis dažniau prabyla apie tai, kad vertinti gyvenimo kokybę į pagalbą pasitelkus didelės apimties apklausas nėra prasminga. Mat dauguma respondentų dažniau vadovaujasi emocijomis nei šaltu protu. Tad vieną dieną uždavus klausimą apie tai, ar gera gyventi Lietuvoje, bus gaunamas itin aukštas įvertinimas, o po kelių savaičių lietuviška padangė gali nusidažyti gerokai niūresnėmis spalvomis. Visgi psichologai tikina, kad svarbiau nei gyvenimo kokybę ar pasitenkinimą juo išmatuoti, yra suvokti pagrindinius principus ir laikytis jų kasdienybėje. Ir tam nereikia nei didelių finansinių investicijų, nei saviugdos vadovėlių.

 

Visagalės emocijos

 

Tai, kaip žmogus vertina gyvenimą ir pasaulį bendrąja prasme, neretai yra jo vidinės gerovės atspindys. Deja, ne visi tai supranta, todėl daugeliui geras gyvenimas siejasi su finansiniu stabilumu ir net perkamąja galia. Ir šie du dalykai labai svarbūs, mat per juos galima patenkinti būtiniausius fizinius poreikius. Tai galima vertinti kaip vieną kertinių gyvenimo kokybės akmenų, tačiau tikrai nesudaro viso pagrindo. Tad net jeigu šiuo metu neįmanoma pagerinti savo gyvenimo lengviausiu būdu – įsigyjant gyvenimo gerovę simbolizuojančių atributų: naujo automobilio, nuosavo būsto ar prabangos prekių, galima pakeisti savo požiūrį į tai, kas turima dabar. Psichologai ir sociologai gali patvirtinti, kad gyvenimo kokybę mažina įprotis lyginti save ir savo valdomus išteklius su kitais. Viena vertus, tai neišvengiama, nes taip žmogus nustato savo vietą visuomenės struktūroje, tačiau šiuolaikiniame pasaulyje tai įgauna beveik iškreiptą formą. Mat iš tiesų niekas negyvena taip gerai, kaip demonstruoja aplinkiniams socialiniuose tinkluose. Tai tėra tobulo gyvenimo iliuzija, kuri ne juokais sujaukia realybės suvokimą ir sukelia aštrių emocijų. Būtent emocijas būtina išmokti atpažinti ir suvaldyti, kad gyvenimas taptų kokybiškesnis. O vienas būdų tai padaryti – ugdyti sąmoningumą ir kritinį aplinkos vertinimą. Daugeliui teko girdėti paraginimą gyventi šiuo momentu, tačiau retas susimąsto, ką iš tiesų tai reiškia. Gyvenimas šiuo momentu, pasak psichologų, yra gebėjimas patirti visas emocijas (ir geras, ir nemalonias) tuomet, kai jos atsiranda. Tai reiškia, kad dera džiaugtis gyvenimo smulkmenomis, pvz., gardžios kavos puodeliu ar susitikimu su draugais, ir leisti sau liūdėti tuomet, kai kažkas nepasiseka. Gyvenimo kokybę didina ne emocijų slopinimas, o visavertis jų išgyvenimas.

 

Kokybiško gyvenimo taisyklės

 

Britų filosofas Johnas Stuartas Millis rašė: „Laimingas ne tas, kuris gauna, ką nori. Laimingas yra žmogus, kuris, nepaisant kai kurių nepatenkintų troškimų, vis tiek patenkintas savo gyvenimu.“ Remiantis šia idėja, žmogus pajėgus sąmoningai nuspręsti keisti savo įpročius, įsitikinimus bei požiūrį ir taip savo gyvenimą padaryti kokybiškesnį tiek objektyvia, tiek subjektyvia prasmėmis. Daugelis šiuolaikinių psichologų to ir moko gyvenimu ar savimi nusivylusius pacientus. Pirmiausia jie ragina patyrinėti savo poreikius bei norus ir įvertinti, kiek jie individualūs, o kiek nulemti visuomenės nuostatų bei aplinkinių lūkesčių. Taip pat raginama mokytis švelnaus ir atjaučiančio santykio su savimi patyrus nesėkmes. Dažniau rinktis veiklas, kurios atrodo prasmingos, o ne tik padedančios sukaupti finansinių resursų. Tad galima pastebėti, kad moderni gyvenimo kokybės samprata labiausiai orientuota į asmeninį patyrimą. Tačiau nevalia pamiršti ir objektyvių aplinkos sąlygų, kuriomis būtina pasirūpinti siekiant kokybiško gyvenimo:

 
  • Racionaliai paisyti sveikos mitybos principų. Maistas ir jo kokybė daro didžiulę įtaką savijautai ir patiriamoms emocijoms. Niekam ne paslaptis, kad laikydamiesi itin griežtos dietos žmonės jaučiasi ne tik nelaimingi, bet ir nuskriausti ar baudžiami. Tad geriau valgyti subalansuotą maistą ir leisti sau nedideles nuodėmes, nei taikyti griežtus apribojimus.
 
  • Skirti dėmesio psichikos higienai. Vertinant gyvenimo kokybę, daug dėmesio skiriama psichinei sveikatai. Ar žmogus gali jaustis laimingas, jeigu jį nuolat kamuoja nerimas, neurozė, depresija? Beje, su šiomis problemomis dažniau susiduria miestiečiai. Todėl jie turėtų ypač rūpintis savo psichika, ieškoti būdų atsipalaiduoti, nusiraminti, sutramdyti stresą ir gyventi lėtesniu tempu.
 
  • Daugiau judėti. Fizinė veikla žvalina, gerina bendrą savijautą, padeda išsaugoti puikias kūno formas, neleidžia kauptis antsvoriui ir vystytis jo nulemtoms ligoms. Siekiant pagerinti gyvenimo kokybę, tinka bet kokia fizinė veikla, kuri teikia pasitenkinimą ir neišvargina: nesunkus fizinis darbas, mankšta, pasivaikščiojimai, šokiai, įvairios sporto rūšys. PSO rekomenduoja aktyviai pajudėti bent 20–40 min. per dieną.
 
  • Palaikyti socialinius ryšius. Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių gyvenimo kokybę, – bendravimas. Psichologų teigimu, malonus bendravimas žmogui toks pat svarbus, kaip ir fizinės treniruotės, sveika mityba, intymūs santykiai.
 
  • Vertinti savo pasiekimus. Kiekvienas, net mažiausias, pasiekimas yra malonus. Todėl derėtų dažniau užsibrėžti įvairių tikslų, atkakliai jų siekti ir džiaugtis pasiekimais ar net už juos save apdovanoti.
 
  • Nebijoti permainų. Žmogui labai svarbus nuolatinis darbas ir saugūs namai. Tačiau jeigu darbas nepatinka, o namai nepatogūs, gyvenimas negali būti kokybiškas. Rasti idealiai visus poreikius patenkinančią veiklą gali būti sunku, tačiau išmėginti kelias skirtingas sritis iš tiesų verta. Tas pats galioja ir gyvenamajai vietai. Bet kokia naujovė yra nedidelis iššūkis, kurį įveikęs žmogus patobulėja. O tobulėdamas geriau suvokia, kas kuria jo gyvenimo kokybę.
 
  • Paisyti tvaraus gyvenimo principų. Jau beveik du dešimtmečius išsivysčiusių šalių gyventojai mėgina gyventi žaliau. Ekologijos ir tvaraus gyvenimo principai tapo tokie aktualūs, kad žmonės, kurie jų nesilaiko, jaučiasi prasikaltę. Ir tai neturėtų stebinti. Mat ekologija geriausiai apibūdina žmogaus ir jo aplinkos santykį. Tad norint, kad šis santykis būtų geras, tenka kasdien laikytis bent kelių aplinkai naudingų principų. Tai gali būti viena diena be mėsos, be automobilio ar savaitė be pirkinių. Padaryti kažką gero reiškia suteikti gyvenimui daugiau prasmės.