Gyvenimo kelyje iš verslo į muziką pasukęs bardas K. Jakutis: „Svajonių siekti niekada nevėlu“

Aktyviai muzikuojantis ir dainuojamosios poezijos pasaulyje Pagulbio pseudonimu prisistatantis Kazimieras Jakutis tai norėjo daryti nuo vaikystės. Deja, bet tėvų paskatintas rinkosi kitokią profesiją, o galiausiai įkūrė jau tris dešimtmečius gyvuojančią čiužinių ir lovos gamybos įmonę „Lonas“. Tačiau verslą palikęs vaikams, 62-ejų metų vyras sugrįžo prie savo svajonės ir šiandien į rankas ima gitarą, lipa ant scenos bei muzikos meno mokosi iš šios srities profesionalų.

Šeštadienio rytais „Lietuvos ryto“ televizijos žiūrovus jau kurį laiką žadina laida „Pirmi kartai. 60+“, kurioje dalinamasi ne tik senjorams aktualia šių dienų informacija, bet ir unikaliomis istorijomis, kurių herojai, laužydami mitus apie savo amžių, išpildo ilgai kauptas svajones ir pasiryžta išbandyti dalykus pirmą kartą savo gyvenime.

Šios savaitės herojus – žaismingai vadinamas miego karaliumi, 62-ejų metų Kazimieras Jakutis. Jis – poetas, verslininkas, ne vienos įmonės savininkas ir žmogus, kurio gyvenimas spalvingas bei kupinas iššūkių.

Kazimieras kilęs iš Aukštaitijos, iš Ignalinos rajono. Šiandien jį galima vadinti vienu iš tų pirmųjų, nepriklausomybę atgavusios Lietuvos verslininkų, viską pradėjusių nuo nulio. Tačiau jaunystėje svajonė buvo kiek kita.

„Svajojau studijuoti muziką ir mokytis muzikos akademijoje, bet ta svajonė greitai buvo tėvų nulaužta, kadangi manyta, jog dalykai, susiję su menais, niekam tikę. Greitai buvau suorientuotas į žemės ūkio akademiją. Kai baigiau studijas, trejus metus dirbau pagal specialybę, bet buvau nepatenkintas, tad tėškiau pareiškimą ir išėjau“, – laidoje pasakos Kazimieras.

Su žmona Birute Kazimieras susipažino pirmame, o susituokė trečiame kurse. Keturi sūnus, aštuoni anūkai – tokį derlių juokais skaičiuoja vyras. O kai prieš beveik 30 metų jis įkūrė lietuviškus rankų darbo čiužinius gaminančią įmonę „Lonas“, jauniausiam sūnui Sauliui tuomet tebuvo vieneri.

„Lono“ istorija prasidėjo 1993-aisiais, kai Kazimieras įkūrė įmonę, prekiaujančią porolonu, kempinėmis ir čiužiniais. Vos po penkerių metų įsigijo ir gamybines patalpas. Šiandien didžiulio verslo vairas patikėtas Kaziemiero sūnums, tad daugeliui kyla klausimas, kaip vyrui pavyko šitaip vieningai suburti šeimą ir ką jam reiškia pačiam dirbti kartu su atžalomis.

„Net ir perdavęs verslus, jokių durų aš neuždariau, viską aš žinau, tik niekam nesakau. Iš vienos pusės, dirbti su sūnumis yra lengva, iš kitos, yra tam tikrų sunkumų. Tenka pasiginčyti ir rankas palaužyti, kažkada nusileist, o kažkada atvirkščiai, prispausti. Sąmoningai aš jų neauginau verslininkais, bet vaikai mokosi ne iš nustatytų taisyklių, o stebėdami ir matydami tėvų poelgius ir elgesį. Jie nuo pat vaikystės dirbo sandėlį, nešiojo ir vežiojo čiužinius. „Lonas“ man yra kaip penktas sūnus“, – laidoje juokaus Kazimieras.

Čiužinių meistrystė dažnai yra nesuprantama, nes daugeliui atrodo, kas tas čiužinys – porolonas, apvilktas medžiaga. Bet tai klaidinga nuomonė, nes čiužinį sudaro skirtingai tarpusavyje sąveikaujančių dalių ir kiekvienas kokybiško čiužinio gamintojas drąsiai gali būti vadinamas meistru.

„Pavadinimas gimė buitiškai. Atsimenu kaip šiandien, atvažiavau traukiniu į Vilnių registruoti įmonės. Neturėjau nei automobilio, nei telefono. Ketinau pavadinti „Porolonas“ ir aš teikiu tuos dokumentus, o man sako, kad negalima, nes nežino, kaip užrašyti, ar „porolonas“ ar „paralonas“. Siūlau tuomet pavadinti tiesiog „Poro“, bet susiginčijo dėl tokio žodžio kilmės. Taip beliko „Lonas“, – smagią istoriją laidoje prisimins vyras.

Tačiau apart verslininko gyslelės, Kazimieras turi ir hobį, kurį galima vadinti tiek aistra, tiek nuo vaikystės puoselėta svajone. Jis gitara groja ir dainuoja jau nuo keturiolikos metų, tad kūryba ir muzika jį lydi visą gyvenimą. Šiandien jis ir toliau aktyviai koncertuoja bei yra žinomas, kaip dainuojamosios poezijos atlikėjas pseudonimu Pagulbis.

„Dainas kuriu sau, nesu komercinis dainininkas, kuriam reikia iš to uždirbti pinigus. Tačiau vis dar norėčiau įstoti į muzikos akademiją, o jei tiksliau, pas docentę Juditos Leitaitę pasimokyti scenos judesio, vokalo ir kitokių paslapčių“, – savo svajones atskleis Kazimieras.

Būtent tokį vyro norą laidos kūrybinė komanda ir išpildys, kartu su juo praverdama Lietuvos muzikos ir teatro akademijos duris, kurias Kazimieras varstyti norėjo dar jaunystėje.

NAUDINGI PATARIMAI SENJORAMS

Kuo žuvų taukai naudingi organizmui?

Kiekvieną rytą dažnas islandas išgeria po šaukštelį žuvų taukų. Tai tokia ilgaamžė tradicija, kad net viešbučiuose ant pusryčių stalo galima sutikti šio produkto. Lietuviai taip pat vertina žuvų taukus, tačiau šio maisto papildo vartojimas vis dar yra apipintas jau pasenusiais mitais.

Dažnas besirinkdamas žuvų taukus pirma atkreipia dėmesį ne į sudėtį, riebalų rūgščių ar vitaminų kiekius, bet į produkto formą. Gamintojai, tokie kaip „Lysi“, šiai dienai siūlo pasirinkti iš kapsulių ir skystų žuvų taukų. Pastarąjį drąsiai galima maišyti su maistu: pilti ant salotų ar į košes.

„Žuvų taukai yra svarbūs bet kurio amžiaus žmogui. Jų sudėtyje yra daug omega-3 riebalų rūgščių, kurios svarbios daugeliui mūsų organizmo gyvybinių funkcijų. Mūsų smegenyse, ypač priekinėje kaktinėje dalyje omega-3 riebalų rūgščių yra labai daug, tačiau su amžiuje jų kiekis mažėja. Retas kuris lietuvis suvalgo tiek kokybiškos riebios žuvies, kad būtent užtektų iš jos gauti reikiamą omega-3 riebalų rūgščių kiekį, todėl jį vertėtų gauti su maisto papildais“, – patarimais dalinsis „Benu“ vaistinės vaistininkė Laura Mockutė.

Ar senjorai dar ieško romantikos?

Seksualumą vyresniame amžiuje gaubia įvairiausi mitai. Vienas pagrindinių, jog senjorams nereikia fizinio artumo. 2018-aisiais metais britų mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu apklausė 65-erių metų ir vyresnius žmones bei gavo išvadą, kad tie, kurie tais metais patyrė fizinį intymumą, jautėsi daug laimingesni už tuos, kurie tokio artumo neturėjo.

„Turbūt pati didžiausia mūsų šalies problema yra nuomonė, jog jeigu tau yra 55 ar 60 metų, jau jokio fizinio ir intymaus artumo nebereikia. Mūsų visuomenėje jau keli šimtai metų yra požiūris, kad džiaugsmai nereikalingi, reikia vargti, turi būti sunku, rimtis, susikaupimas. Tačiau paskutinieji dešimtmečiai rodo atsigavimą ir žmonių poreikį suprasti, kas yra tas džiaugsmas. Fizinis artumas, o ypač vyresniame amžiuje, yra didelis džiaugsmas“, – laidoje pasakos psichoterapeutas, seksologas Viktoras Šapurovas.

Apie besikeičiantį visuomenės požiūrį kalba ir erotinių bei gyvenimo būdo prekių parduotuvės atstovai. Jie teigia, kad tarp klientų daugėja ir senjorų, tačiau neretai juos išgąsdina ne prekių gausa ar informacijos stoka, o konfidencialumo garantas, baiminantis, kad apie užsisakytų siuntų turinį sužinos kiti.

„Klientų tarpe turime nemažai vyresnio amžiaus žmonių, tačiau žinoma, lyginant su vakarų Europa, tas kiekis yra kartais mažesnis negu, tarkim, Vokietijoje. Senjorams palinkėčiau išdrįsti žengti pirmąjį žingsnį, išbandyti ką nors naują. Iš savo pusės mes garantuojame konfidencialumą, pagalbą, darbuotojai suteiks visą reikalingą informaciją, jei reikės, net užpildys užsakymą, o prekės pakuojamos į niekuo neišsiskiriančias kartotines dėžes, jog net ir paštininkas nesužinos, kas yra jų viduje“, – laidoje teigs „Romantika.lt“ vadovas Domas Juknevičius.

Laida „Pirmi kartai. 60+“ – puikus įrodymas, kad troškimui mėgautis gyvenimu amžiaus ribos nėra. Senjorai, jų pirmi kartai bei aktualiausios naujienos – šeštadienį, 10 val., tik per „Lietuvos ryto“ televiziją.