Grybai – daugiau nei kulinarinis malonumas

Aurelija Varnė su broliu Audriumi vieni pirmųjų Lietuvoje pradėjo auginti egzotiškus grybus. Verslo „Pjaunu grybą“ įkūrėja pasakoja, kad, nepaisant lietuvių simpatijų grybams, rinka šioms gėrybėms mūsų šalyje per maža. „Tai buvo viena priežasčių, kodėl nusprendėme į grybų auginimą pažiūrėti kitaip ir iš vertingų grybų ėmėme gaminti maisto papildus“, – atskleidžia Aurelija.

Iš pradžių papasakokite, kaip apskritai kilo mintis auginti grybus.

Mintis auginti egzotinius grybus pirmiausia kilo mano broliui Audriui per pirmą karantiną, kai turėjo daugiau laisvo laiko. Eksperimentuodamas užaugino pirmąsias rožines kreivabudes, kuriomis iškart susižavėjau. Tuomet nusipirkome pirmus 200 rąstelių ir įskiepijome šitakių grybiena. Vos atlikus šį darbą, man greitai kilo mintis, kad iki žiemos dar reikia įskiepyti 1000 rąstelių. Pavasarį nusprendėme atnaujinti seną ūkinį pastatą ir paversti grybų ferma. Išsyk įskiepijome 1000 rąstelių skirtingomis šitakių rūšimis. Pasirinkome auginti tuos, kurie mums patiems labai patinka – kreivabudes, eringi (karališkosios kreivabudės), shiitake (valgomieji danteniai) ir lion‘s mane (gericijai). Visada norėjome auginti sveikatai naudingus grybus.

Kokiomis vertingomis savybėmis pasižymi jūsų auginami gybai?

Jie turi mažai kalorijų, daug skaidulų, mineralinių ir kitų naudingų medžiagų (triterpenoidų, polisacharidų, tokie kaip beta gliukanai, lentinanas, hericenonai ir erinacinai). Dauguma jų padeda reguliuoti cukraus ir cholesterolio kiekį kraujyje.

Šitakiai puikiai stiprina imunitetą, turi priešvėžinių ir antivirusinių savybių. Gericijai pasižymi neuroprotekcinėmis savybėmis – saugo nuo Alzheimerio, demencijos ir kitų neurodegeneracinių ligų. Taip pat gerina dėmesio koncentraciją, sutelktumą, sklaido smegenų rūką. Moksliniai tyrimai rodo, kad šie grybai padeda kurti naujas neuronų jungtis, todėl itin naudingi besimokančiam jaunimui, bet kurio amžiaus žmonėms, dirbantiems intensyvų protinį darbą, taip pat vyresniems asmenims.

Chaga (beržo juodgrybis) – vienas stipriausių antioksidantų, gerina imuninės sistemos veiklą, valo odą, padeda apsisaugoti nuo onkologinių ligų. Šį grybą lietuviai vartojo nuo seno, netgi Sibire. Vartojant ryte, chaga grybas suteikia energijos, o vakare reguliuoja kankorėžinės liaukos veiklą – gerina miego kokybę, sumažina nerimą, kas šiuolaikiniam žmogui itin aktualu.

Reishi (tikriniai blizgučiai) auga Lietuvoje ir natūraliai, tačiau įrašyti į raudonąją knygą. Šie grybai gerina nuotaiką ir miego kokybę, ilgina giliojo miego fazę, malšina stresą, nerimą.

Kaip nutiko, kad nuo grybų perėjote prie maisto papildų?

Šį kelią pasirinkome natūraliai. Šviežius grybus Lietuvoje realizuoti sudėtinga, nes rinka tikrai maža. Pamenu, pirmą kartą užsiauginome 100–150 kg grybų ir su broliu atvykome prekiauti į Benedikto turgų įsitikinę, kad pirkėjai juos tiesiog išgraibstys… Pardavėme apie 10 kg ir supratome, kad reikia sugalvoti kitą būdą, kaip panaudoti grybus, sukurti ilgai galiojantį ir, žinoma, sveikatai naudingą produktą. Taip kilo mintis gaminti maisto papildus iš grybų.

Mūsų asortimente nėra tokių produktų, kuriuose nebūtų grybų. Mugėse žmonės nustemba, kad gali įsigyti grybais gardintą riešutų kremą ar šokoladą.

Kas pirmieji ragauja tokius iš pirmo žvilgsnio nelabai viliojančius skonius?

Iš tiesų riešutų kremas su grybais – netikėtas derinys, bet įvairių idėjų mūsų galvose sukasi daugybė. Visai netrukus pradėsime gaminti kavą su grybais, ateityje ir kosmetiką. Tiesa, paleisti vieną produktą į gamybą reikia daug investicijų, todėl neskubame, atidžiai testuojame. Kalbant apie skanėstus, pirmieji „bandomieji triušiai“ būname patys, paskui desertą su grybais nešame ragauti kaimynams, draugams, artimiesiems. Visi išragaujame ir priimame sprendimą daugumos balsų principu.

Kalbant apie maisto papildus, svarbiausios ne skonio savybės, todėl žiūrime naudingumo. Galima įsigyti ekstraktų, kapsulių, tad skonis neprivalo būti ypač malonus.

Ar negalime vertingųjų medžiagų iš grybų gauti tiesiog juos valgydami?

Daugelis įsitikinę, kad pakanka kartą prisigrybauti (ar nusipirkti) šviežių grybų ir suvalgius gauti ypatingą naudą. Iš tiesų vienkartinis pavalgymas nieko neduoda. Šviežius grybus vadinu kulinariniu malonumu – skaniai pasiruoši ir suvalgai. Kalbant apie sveikatą, siekį iš grybų gauti naudos, jau turime vartoti koncentratą – džiovintus ir maltus grybus arba skystą ekstraktą. Žinoma, jei žmonės dažnai valgo šviežių grybų, jie gauna nemažai vertingųjų medžiagų – baltymų, skaidulų, mikroelementų. Be to, bene visi grybai padeda reguliuoti cukraus kiekį kraujyje, todėl juos valgyti naudinga. Bent 10 % mitybos turėtų sudaryti grybai.

Ar patys dažnai valgote grybus, o gal net mėgstate grybauti miške?

Gal nuskambės keistai, bet esame batsiuviai su batais (šypsosi). Niekada nepraleidžiame progos pagrybauti. Visai neseniai vykome į miškus prie Panevėžio ir radome daug lepšių, tačiau jų nė nesinorėjo rinkti, kai socialiniuose tinkluose žmonės puikuojasi nuotraukomis su šimtais baravykų… Pačių augintus grybus nuolat valgome: gardiname jais kiaušinienę, sriubas, mėsos ar žuvies patiekalus, dedame ant sumuštinių, kepame kepsninėje. Nė diena neapsieina be grybų. Įdomu tai, kad grybus galima prisijaukinti. Tie žmonės, kurie vaikystėje nevalgė grybų, dažnai tiki, kad jų nemėgsta, tačiau paragavę atranda, kokie skanūs. Vėliau bando ir kitus produktus su grybais. Savo klientus vadiname skonių atradėjais.

Toliau auginate grybus ar užsiimate tik maisto papildais?

Auginame šitakius, karališkąsias kreivabudes, gericijus, spalvotas kreivabudes (pilkąją, rožinę, citrininę), prekiaujame ir šviežiais. Vis dar augame, plečiamės. Netrukus Vilniaus rajone įkursime naujas patalpas grybams auginti, taip pat statysime modernią laboratoriją. Bendradarbiaudami su mokslo įstaigomis ir mikologais siekiame sukurti technologiją, kuri padėtų išgauti kuo didesnę grybuose esančių medžiagų bioįvairovę. Grybų panaudojimo galimybių itin daug. Iš grybienos gaminamos interjero detalės, statybinės medžiagos, pavyzdžiui, plytos, ja galima šiltinti namus. Iš grybų gaminama ekologiška oda, kuri naudojama „Porsche“ sėdynėms apvilkti, taip pat rankinės, batai. Žinoma, šių daiktų kaina didesnė nei pagamintų iš įprastos odos. Iš grybienos gaminami ir ekologiški, suyrantys karstai bei vandens filtrai. Žodžiu, galimybės – beveik neribotos.

Neseniai gavome šiek tiek investicijų, todėl planuojame plėtrą į užsienį, metų pabaigoje startuosime penkiose naujose rinkose.

Grįžtant prie maisto papildų, kaip dabartinėje gausoje išsirinkti kokybiškus?

Iš tiesų sunku atsirinkti kokybiškus produktus, nes pasiūla milžiniška. Kalbant apie maisto papildus, niekada nesiekėme reklamuotis, skatinti pirkti tik mūsų produktą. Mūsų klientai yra labai sąmoningi, apsiskaitę, sveikatinimo produktais besidomintys žmonės, kurie patys mus suranda. Nuomonę apie produktus susidaro gyvai pabendravę mugėse, parodose, girdėdami mūsų skleidžiamą žinią, sekdami socialinius tinklus. Niekada neperšame produktų, tik supažindiname su jais.

Ar su maistu negalime gauti visų reikalingų medžiagų?

Nesu gydytoja, todėl negaliu atsakyti vienareikšmiškai. Maisto papildai – pagalba iš šalies. Štai suaugę žmonės, turintys dėmesio koncentracijos sutrikimą, hiperaktyvumą, sunkumų susikaupiant, arba tie, kuriems sunku užmigti, vargina nemiga, nerimas, vartodami tam tikrus maisto papildus gali pagerinti savijautą ir gebėjimą atlikti kasdienes užduotis. Juk daugelis šaltuoju sezonu vartoja vitaminus D ar C, taip ir su mūsų papildais. Žinoma, visuomet patartina konsultuotis su gydytoju ir sąmoningai rinktis, kokius maisto papildus (ne)vartoti.

Esate egzotinių grybų auginimo pradininkai Lietuvoje. Ar pastebite, kad juos augina vis daugiau žmonių?

Po pirmos televizijos laidos apie mūsų ūkį sulaukėme daug skambučių su klausimais, kaip pradėti auginti grybus. Dauguma šios veiklos ėmėsi gavę Europos Sąjungos paramą, kuri jaunajam ūkininkui iš tiesų nemaža – 60 tūkst. Eur. Žmonės ėmė paramą net labai neplanuodami užsiimti šia veikla: rąstelius numeta kur nors ūkyje, o jei grybai neužderėjo – ką padarysi… Vienu metu per Lietuvą nuvilnijo tikra egzotinių grybų auginimo banga, bet nežinau, kiek ūkininkų išsilaikė ir toliau užsiima šia veikla, nes niša siaura, o rinka šviežiems grybams itin mažytė. Net prekybos centruose nėra gurmaniškų grybų, tik keliuose didžiuosiuose. Gaila, nes grybai itin vertingi ir kaip kulinarinis malonumas, ir kaip pagalbininkas sveikatai.

Autorius Laima Samulė