„Aš sapnavau, kad esu drugys, skrendantis per dangų, bet tada pabudau. Dabar aš nebežinau, ar esu žmogus, kuris sapnavo drugio skrydį, ar drugys, kuris sapnuoja, kad yra žmogus?“ – Chuang Tzu (kinų filosofas).

 

sapnas

Sapnai žmoniją domina jau nuo antikos laikų, tada buvo manoma, kad nakties vaizdinius siunčia dievai, kurie nori įspėti žmones dėl artėjančių pavojų ir kitų negandų. Deja, dabar sapnai dažnai vertinami  skeptiškai: juk tai buvo tik sapnas. Tačiau ar tikrai sapnai yra nutolę nuo realybės ir siunčia tik melagingus vaizdus, galbūt jie atskleidžia ir pasufleruoja kaip reikėtų elgtis gyvenime?

 

Susapnuotas filmo „Įsikūnijimas“ scenarijus

 

Niekas nebūtų pagalvojęs, kad vieną naktį susapnuoti fantastiniai nuotykiai galės uždirbti milijonus dolerių. Mokslinės fantastikos filmas „Įsikūnijimas“ („Avatar“), sukurtas 2009 m. visame pasaulyje uždirbo daugiau negu 2 mlrd. JAV dolerių ir tapo daugiausia uždirbusia kino juosta per Holivudo istoriją. Filmo režisierius Džeimsas Kameronas (James Cameron) teigia, kad sapnai jį įkvėpė sukurti filmą apie sapne regėtus vaizdus bei personažus. Garsus filmų kūrėjas atvirauja, kad „Filmo scenas bandžiau sukurti sapnuodamas, tai buvo sąmoninga būsena, manau, kad dauguma žmonių tam tikru momentu svajoja apie fantastinius skrydžius, įsikūnijimus – juk būdami vaikai bent vieną dieną norime visi paskraidyti ir pabūti kažkuo kitu“. Džeimsas Kameronas jau nuo vaikystės sapnuodavo ateivius, įsikūnijusius į žmones, vėliau nusprendė pabandyti tai perteikti ir kino juostose. „Aš pagalvojau, jeigu sapnuoju tokius keistus reiškinius, vadinasi, ne be reikalo, turiu sukurti kažką kitokio pasikliaudamas sapnų intuicija“, – sakė režisierius. Šiandien Holivudo žvaigždė turėtų jaustis dėkingas už fantastinius sapnus, kurie pavirto į realybėje sukurtą didingą kino epą.

 

Susapnuoti eksperimentai, pakeitę pasaulį

 

Serbų genijus, išradėjas, fizikas ir mechanikos bei elektros inžinierius – Nikola Tesla, geriausiai žinomas dėl savo darbų elektros ir magnetizmo srityse. Įvykdyti mokslininko patentai, atradimai suformavo pagrindą šiuolaikinei kintamosios elektros srovės (AC) sistemai bei daugiafazei srovės paskirstymo sistemai su AC varikliu, ir padėjo pradėti antrąjį pramonės perversmą. Įdomu, tačiau Nikola Tesla turėjo keletą ypatingų sugebėjimų, kurie jam padėjo pasiekti mokslinių atradimų: puikią klausą, vizualizacijos įgūdžius ir pavydėtiną atmintį. Dažniausiai, anot mokslininkų, iš miego pabudęs žmogus atsimena tik paskutinį sapną, nors jų sapnavo keletą. Atrodo, kad genijus regėdavo ir atsimindavo daug sapnų, kurie jam padėdavo atlikti tolimesnius eksperimentus laboratorijoje, tobulinti jau sukurtus elektros išradimus. Mokslininkai tiki, kad visi išradėjo atlikti darbai laboratorijoje yra sapnuose matytos vizijos.

 

Salvadoro Dali sapnų įkvėpti paveikslai

 

Turbūt nėra žmogaus visame pasaulyje, kuris būtų negirdėjęs apie ispanų dailininką, tapytoją, grafiką bei skulptorių Salvadorą Dali. Menininkas mokėjo ne tik piešti taip, kad sužavėtų visą pasaulį, bet ir daryti įtaką savo sapnams. Dailininkas naudojosi sąmoningo sapnavimo technikomis, kurios jam padėjo sukurti pasaulinį pripažinimą pelniusius darbus. Vyras daug ir nuolat galvojo apie tai, ką nori susapnuoti, ką nori išvysti sapne ir tai jam puikiai pavyko – sapnuodamas jis matydavo  ne tik bendrą vizualų vaizdą, bet ir spalvas, formas, žmones, gyvūnus, vaisius, daržoves ir kitus daiktus. Iš sapno jis sužinodavo, kaip turi atrodyti jo meno kūriniai, kokią techniką naudoti, kad  darbas būtų savitas. Įvaldžius sapnavimo metodiką – 1944 m. – nutapė garsųjį paveikslą „Sapnas, kurį sukelia aplink granato vaisių skraidančios bitės“. Idėja šiam paveikslui gimė naktį, susapnavus gulinčią moterį, tigrą ir granatus. Anot Salvadoro Dali, menininkui itin svarbu mokėti susidraugauti su sapnais, jie gali palengvinti darbą, pasufleruoti vaizdus, taip pat padėti atitrūkti nuo išorinio pasaulio.

 

Sapnai, kurie lėmė fizikos išradimus

 

Garsus XX a. Jungtinių Amerikos Valstijų fizikas Ričardas Feinmanas (Richard Feynman) yra gavęs Nobelio premiją už tyrimus kvantinės elektrodinamikos srityje. Taip pat dalyvavo Jungtinių Amerikos Valstijų atominės bombos kūrime. Mokslininkas daugiau įdomių faktų apie savo pomėgius, neeilinius gabumus atskleidė bestseleryje – „Jūs juokaujate, žinoma, pone Feinmanai?“ Tikėdamas sapnų galia, garsus fizikas nusprendė paskirti vieną skyrių savo sapnų aiškinimui, jų dažnai neįvertinamą galią, suteikiamą informaciją tolimesniuose darbuose. „Aš pastebėjau, kad kai mes užmiegame mūsų mintys tęsiasi toliau, tik jos tampa vis mažiau logiškos. Jūs galite pastebėti, kad sapnai nelogiški, tol, kol jų patys neišmoksite valdyti ir neužduosite sau klausimo: kas privertė mane apie tai galvoti“, – taip atviravo fizikas Ričardas Feinmanas. Anot mokslininko, sapnuose matyti vaizdai padėdavo jam išspręsti  iškilusias dvejones, nuogąstavimus dėl mokslinių tyrimų, asmeninio gyvenimo. Miegodamas ir sapnuodamas jis rasdavo visus reikiamus atsakymus į klausimus.

 

Sapnai aprašyti knygose

 

Stivenas Kingas (Stephen King) – garsus Jungtinių Amerikos Valstijų rašytojas parašė daugiau nei 200 knygų, kurios tapo bestseleriais pasaulyje. Remiantis parašytais romanais: „Žalioji mylia“, „Švytėjimas“ „Kerė“ buvo pastatyti siaubo bei fantastiniai filmai. Tačiau knygų karaliumi tituluojamas rašytojas 1995 m. siaubo romane „Nemiga“ pasakoja apie vaikiną, kamuojamą nemigos, netrukus po to, kai jis užmiega, atsiveria spalvingas ir paslaptingas pasaulis. Romano herojus Ralfas bando atspėti ne tik būsimus žmonių likimus, bet ir išvysti fiziškai įsikūnijusias dvasių pasaulio būtybes. Po tokių autoriaus parašytų mistiškų knygų iškyla klausimas: kur Stivenas Kingas randa įkvėpimą savo romanams? ,, Kai kuriems mano romanams dalis minčių atkeliauja iš mano sapnų bei svajonių. Šį romaną nusprendžiau parašyti, kai  skrisdamas lėktuvu užmigau ir susapnavau moterį, namuose ji laikė rašytoją kalinį, tačiau jį užmušė, nulupo jo odą ir sušėrė kiaulėms. To vyro oda – tai rašytojo oda. Taigi aš pats sau pasakiau: privalau parašyti šią istoriją ir vėliau ją viešai publikuoti. Žinoma, pradėjęs rašyti istoriją, šiek tiek ją pakeičiau, nei mačiau sapne. O pirmieji romano 40 – 50 psl. buvo parašyti jau skrendant lėktuvu, pabudus iš sapno“, – Jungtinės Karalystės televizijos laidoje atvirauja režisierius. Vyras taip pat prisipažįsta, kad daugelis jo parašytų romanų nebūtų atsiradę, jei ne spalvingi ir nuotaikingi sapnai.

 

Psichologės Aidos komentaras

 

Sapnus interpretuoti galime įvairiais būdais, tačiau dažniausiai yra naudojamos Z. Froido ir K.G. Jungo teorijos. Psichoanalizės pradininkas Z. Froidas sapnus matė kaip neišsipildžiusių norų patenkinimo įrankį. Todėl dažnai galime išgirsti jo  mintį: „Sapnuose viskas byloja apie seksą, išskyrus tuos atvejus, kai sapnuojamas pats seksas, nes tai reiškia ką nors kita“. Mokslininko nuomone, visų žmonių sapnuose slypi seksualiniai impulsai. K. G. Jungas atsiribojo nuo Z. Froido seksualinės interpretacijos ir sapnų sampratą aiškina savaip: esą per sapnus kalba ne tik individuali žmogaus, bet ir kolektyvinė pasąmonė. Jo manymu, egzistuoja simboliai ir įvairūs jų dariniai, kuriuos jis pavadino archetipais. Jie atspindi žmogaus kaip asmenybės virsmo aspektus, taigi sapnai tampa vienu iš būdų per kurį šis virsmas reiškiasi.

 

Įdomu

 

  • Be medikų stebėjimo sunku tiksliai nustatyti žmogus būdrauja ar ne. Neretai žmonės miega ir atmerktomis akimis.
  • Mokslininkų nuomone, dieną praleidus produktyviai ir jaučiant malonų nuovargį, užmiegama per 10 – 15 min, tačiau jeigu miego trūksta, taip pat patyrus didelį stresą, užmiegama per 5 minutes.
  • Mokslininkų įrodyta, jog viena iš šešių automobilių avarijų įvyksta būtent dėl to, kad vairuotojai jaučia miego trūkumą.
  • Žurnale „Sleep and Biological Rhythms“ („Miegas ir biologiniai ritmai“) buvo aprašytas tyrimas, kuriame dalyvavo 264 studentai. Jie turėjo balais nuo 0 iki 4 įvertinti, kaip dažnai jie sapnuoja košmarus. Paaiškėjo, kad vėliau einantys miegoti studentai juos sapnuoja kur kas dažniau. Naktinėtojų rezultatas buvo 2,1, o jų oponentų 1,23.
  • Žmonės, kurie yra akli ne nuo gimimo, sapnuodami mato vaizdus, bet tie, kurie jau gimė akli, tokių vaizdų nemato. Tačiau jie sapnuose patiria visas kitas emocijas.
  • Moterys ir vyrai sapnuoja vienodai, tačiau vyrai dažniau sapnuoja vyrus, o moterys sapnuoja ir moteris, ir vyrus.
  • Žmogus knarkia tik gilaus miego fazėje.