Šiais laikais smilkalai dažniausiai naudojami siekiant atsipalaiduoti ir namų jaukumui kurstyti. Senovėje jie laikyti Dievo kūriniu, todėl naudoti per religinius ir magiškus ritualus. Nuo seno pastebėta, kad skirtingi kvapai pasižymi nevienodu poveikiu. Tad kaip išsirinkti tinkamiausius?

 

smilkalai

Išrasti senovės Kinijoje

 

Kvapai mus lydi nuo pat žmonijos atsiradimo – nuo gimimo iki mirties. Tai, kad degdamos kvapiosios medžiagos skleidžia išraiškingesnį aromatą, pastebėta sukūrus pirmuosius laužus. Žmonės suprato, kad vienaip dvelkia pušinės malkos, visiškai kitaip – beržinės arba iš šapelių ir sausų žolių sukrauti laužai. Tai paskatino patiems pradėti gaminti įvairius kvapus. Pirmieji smilkalai išrasti maždaug prieš 4 000 m. senovės Kinijoje. Jie gaminti iš įvairių augalų ir laikyti Dievo kūriniu. Naudoti gydyti, taip pat religiniams ir magiškiems kerams. Vėliau smilkalus pradėjo gaminti indai. Kvapiųjų lazdelių deginimas tapo neatsiejama hinduizmo ir budizmo dalis. Smilkalai glaudžiai susiję ir su krikščionybe. Juk net viena iš Trijų karalių dovanų, kurias jie įteikė kūdikėliui Jėzui, buvo smilkalai. Jie buvo paplitę įvairiose kultūrose. Senovės egiptiečiai ir babiloniečiai smilkalus smilkė norėdami pagerbti dievus bei atbaidyti piktąsias dvasias. Juos labai mėgo ir senovės romėnai. Tiesa, įpirkti galėjo ne visi, mat buvo vertingesni nei sidabras arba auksas, ypač pagaminti Arabijos pusiasalyje. Smilkalų paklausa šiek tiek sumažėjo tik po Romos imperijos griūties, nes tai pasidarė per brangus malonumas. Visgi vėliau pamažu jie vėl įsigalėjo, tapo prieinami ne tik kilmingiesiems, bet ir eiliniams piliečiams ir paplito visame pasaulyje.

 

Kaip išsirinkti?

 

Šiandienėje rinkoje galima rasti įvairiausių smilkalų. Ieškantiems kokybės patartina rinktis brangesnius. Pigiuose smilkaluose yra net apie 95 % sintetinių medžiagų, todėl degdami jie į aplinką išskiria sveikatai kenksmingų medžiagų. Įrodyta, kad tokių smilkalų dūmai silpnina imunitetą, gali sukelti alergiją, astmą, kontaktinį dermatitą, netgi onkologinių ligų. Todėl būtina rinktis kuo natūralesnius smilkalus. Norint sužinoti, iš ko jie pagaminti, tereikia skaityti pakuotę. Be to, natūralūs smilkalai švelniau kvepia ir nedirgina nosies.

 

Būtina atsižvelgti ir į smilkalų formą. Nuo žilos senovės naudoti birūs smilkalai. Tai kvapūs ir smulkūs medžių arba džiovintų augalų gabalėliai. Kad skleistų malonų aromatą, senovėje jie mesti į laužus, o šiandien deginami naudojant medžio anglies tabletes. Populiaresni kūgio formos smilkalai. Juos tik reikia padėti ant padėkliuko ir uždegti. Šie smilkalai skleidžia daugiau dūmų, kartu ir daugiau aromato. Populiariausios – smilkalų lazdelės. Jas itin paprasta naudoti, nes tik reikia kur nors įstatyti, kad galėtų nubyrėti pelenai. Puikiai atskleidžia aromatą. Smilkalų lazdelės įprastai būna dviejų spalvų – juodos ir šviesiai rudos. Pastarieji smilkalai vadinami masala ir yra kokybiškesni, nes dažniausiai būna natūralūs. Galima rasti ir vientisų smilkalų lazdelių, kurios panašios į tradicines, tik sudarytos vien iš kvapiųjų medžiagų, nenaudojant medinės šerdies. Įprastai tokie smilkalai būna pieštuko ilgio, į viršų siaurėjantys. Deginami įsmeigti į dubenėlį su ryžiais arba smėliu, skleidžia itin stiprų aromatą.

 

Skirtingi kvapai, skirtingas ir poveikis

 

Nuo seno žinoma, kad skirtingi aromatai mūsų kūną ir sielą veikia nevienodai. Vieni padeda nurimti, apsivalyti, kiti suteikia energijos, treti prišaukia meilę… Ko gi galima tikėtis iš populiariausių kvapų?

 

Gintaras. Tinka norint susikaupti, medituoti, protiniam darbui. Naudojamas per regresijos seansus, mat tikima, kad padeda prisiminti praeitus gyvenimus.Grynina orą, naudingas sveikatai.

 

Kedras sužadina fizines ir dvasines galias, skleidžia vyrišką energiją. Senovėje smilkytas siekiant paruošti karius mūšiui.

 

Cinamonas – vienas populiariausių ir naudingiausių aromatų. Sužadina aistrą, suteikia energijos, rekomenduojamas meilei prišaukti. Šis aromatas naudojamas galinguose keruose, nes esą sustiprina jų poveikį.

 

Imbieras tinka meilės kerams, jausmams ir aistrai sužadinti.

 

Jazminas –meilės, išorinio ir vidinio grožio šauklys, sustiprinantis emocinį ryšį. Tinka romantiškiems santykiams ir draugystei puoselėti.

 

Levanda ramina. Pasitelkiama siekiant suvilioti, pakerėti, apžavėti ir pan. Tinka smilkyti romantiškomis akimirkomis. 

 

Lotosas praskaidrina mintis, stiprina koncentraciją, didina protinius gebėjimus. Labai tinka medituojant, mokantis, dirbant sunkų protinį darbą.

 

Muskusas harmonizuoja ir padeda atkurti tvarką. Padeda įveikti kliūtis, siekti užsibrėžtų tikslų, saugo, sugeria neigiamą energiją, šalina piktus palinkėjimus.

 

Mira tradiciškai naudojama per laidotuves, nes tikima, kad padeda išsilaisvinti sielai ir nukeliauti į dangų. Smilkoma per egzorcizmo seansus, nes esą padeda apsivalyti nuo blogio. Taip pat padeda sustiprinti kerus, siekiant gerų tikslų.

 

Opijus padeda išsipildyti svajonėms ir atsikratyti nemigos. Sakoma, kad prieš miegą pasmilkius šių smilkalų gali aplankyti pranašiški sapnai.

 

Pačiulis kelia nuotaiką ir prišaukia sėkmę.

 

Rožė tinka meilės kerams, didina juslingumą, sužadina aistrą.

 

Santalas nuo seno naudojamas dievams garbinti, taip pat patalpoms valyti bei žmonėms apsivalyti.

 

Vanilė gerina kognityvines funkcijas, kelia nuotaiką, sužadina aistrą.

 

Citrinmedis turigydomųjų galių, stiprina parapsichologinius gebėjimus.

 

Kokosas sergsti ir gerina nuotaiką.

 

Pagal Zodiako ženklą

 

Kiekvienam Zodiako ženklui priskiriamos unikalios psichologinės ir dvasinės savybės. Pagal jas rekomenduojami ir atitinkami kvapai. Sakoma, kad jie stiprina teigiamus charakterio bruožus, o neigiamus slopina. Taip pat gerina nuotaiką, pritraukia sėkmę, sergsti ir padeda išsaugoti harmoniją.

 

Avinui tinka išraiškingo aromato, intensyvūs smilkalai: rožių, mandarinų, imbiero, vanilės, gvazdikų, muskato, cinamono.

 

Jaučiui rekomenduojami subtilūs, jausmingi gėlių ir vaisių aromatai: bergamočių, jazminų, frezijų, rožių, pačiulių, magnolijų, verbenų, lelijų.

 

Dvyniams patartina eksperimentuoti ir kliautis širdimi. Skirtingomis dienomis tiks skirtingi smilkalai. Visgi tinkamiausi – citrinų, vilkdalgių, levandų, našlaičių, rozmarinų, mėtų, kamelijų, santalų, eukaliptų ir lelijų.

 

Vėžiui tinka švelnūs, subtilūs, gaivūs aromatai: orchidėjų, vilkdalgių, našlaičių, jazminų, greipfrutų, bazilikų, magnolijų ir lelijų. 

 

Liūtui rekomenduojami sodrūs, elegantiški, išraiškingi aromatai: rožių, cinamono, vanilės, abrikosų, kriaušių, santalų, pušų, eglių, snapučių, melisų ir rozmarinų.

 

Mergelei tinka subtilūs ir jausmingi aromatai: lelijų, santalų, mėtų, mirų, raudonėlių, vanilės, magnolijų, bergamočių, orchidėjų.

 

Svarstyklės neatsispiria gėlių aromatams ir Rytų dvelksmui. Tinka rožių, gvazdikų, jazminų, orchidėjų, čiobrelių, mairūnų, imbiero, bergamočių, citrinų, vanilės smilkalai.

 

Skorpionams rekomenduojami aštrūs, intriguojantys, ilgai išliekantys aromatai: gardenijų, kedrų, muskuso, pačiulių, jazminų, gvazdikų, kiparisų.

 

Šauliui tinka sodrūs gėlių ir Rytų kvapai: orchidėjų, levandų, alavijų, muskuso, rožių, apelsinų, lotosų, lelijų.

 

Ožiaragiui patartina rinktis žemiškus, gamta alsuojančius, bet kartu intriguojančius smilkalus: bergamočių, santalų, gintaro, aguonų, kiparisų, melisų, anyžių, imbiero.

 

Vandeniui svarbiausia, kad aromatas būtų originalus ir šiek tiek paslaptingas. Rekomenduojami bergamočių, arbatmedžių, karpažolių, muskato, šalavijų, pačiulių smilkalai.

 

Žuvims tinka tik labai subtilūs arba itin gaivūs aromatai: našlaičių, levandų, čiobrelių, citrusinių vaisių, kriaušių, slyvų, santalų, gintaro.

 

Įdomu 

  • Senovės Europoje karaliai ir didikai savo namuose privalėjo turėti smilkalų. Subtilus jų aromatas sietas su prabanga ir kilmingumu.
  • Biblijoje yra keli receptai, kaip pasigaminti religinėms apeigoms tinkamų smilkalų.
  • Pirmieji smilkalai buvo iš cinamono, stiraksų, santalų ir kasijų.
  • Lietuvoje nuo seno taip pat gaminami smilkalai. Anksčiau juos darė iš vaistažolių ir gintaro bandant apsisaugoti nuo ligų.
  • 100 % gryni smilkalai gali būti valgomi siekiant išvengti tam tikrų ligų, netgi vėžio.
  • Viduramžiais smilkalai naudoti siekiant pašalinti prastą kvapą namuose, kuris atsirasdavo dėl higienos stokos.
  • Jeigu smilkalai naudojami per magiškus ritualus, jų pelenus reikia užkasti žemėje.
  • Žodis „smilkalai“, išvertus iš lotynų kalbos, reiškia degantis, degti.
  • Mozė uždraudė naudoti smilkalus pasaulietiškais tikslais – jie buvo skirti tik šventykloms.