Senstant finansinė padėtis keičiasi – mažėja pajamų, daugėja medicininių išlaidų, o noras gyventi stabiliai ir oriai išlieka. Todėl brandžiame amžiuje savo finansus reikėtų planuoti ypač išmintingai. Tik taip galėsite ramiai mėgautis gyvenimu – be didelių rūpesčių, saugiai ir stabiliai. Kaip to pasiekti?

 

Žemiau skurdo ribos…Middle,Aged,Senior,Old,Couple,Holding,Documents,Reading,Paper,Bills

 

2024 m. duomenimis, Lietuvoje žemiau skurdo ribos gyvena apie 589 tūkst. žmonių (apie 20,6 %). Skaičiai išlieka panašūs nuo pat įstojimo į Europos Sąjungą. Pernai skurdo riba siekė 564 Eur. Didžiausia rizika patirti nepriteklių – pensinio amžiaus žmonėms, ypač vienišoms moterims. Mat jos įprastai dirba mažiau kvalifikuotus darbus, yra atlyginimų atotrūkis tarp lyčių (ne moterų naudai), taigi, dailiosios lyties atstovės gauna mažesnę pensiją. Taip pat svarbu nepamiršti, kad jos vidutiniškai gyvena ilgiau nei vyrai. Specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais skurstančių asmenų mūsų šalyje po truputį mažėja, bet skaičiai vis dar išlieka dideli. Tai neišvengiamai stipriai smukdo gyvenimo kokybę. Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo duomenimis, 11 % žmonių Lietuvoje neturi galimybės normaliai maitintis. Visa tai neabejotinai paveikia sveikatą ir visas kitas gyvenimo sritis.

 

Menkas finansinis raštingumas

 

Pernai Lietuvos banko Finansinio raštingumo centro iniciatyva atliktas tautiečių finansinio raštingumo tyrimas atskleidė, kad lietuviams trūksta ne tik finansinių išteklių, bet ir žinių, kaip su jais tinkamai elgtis. Taigi, natūraliai įsisuka ydingas užburtas ratas. Deja, bėgant metams tautiečių finansinis raštingumas ne auga, o prastėja – nuo 2015 m., kada paskutinį kartą darytas panašus tyrimas, jis smuko net apie 20 %. Lietuvoje minimalų bazinį žinių lygį pasiekusiais (surinkusiais ne mažiau kaip 70 balų iš 100) galima laikyti tik penktadalį apklaustųjų. Didžiausią nerimą kelia skaitmeninis finansinis raštingumas – minimalų bazinį jo lygį tyrime pasiekė vos 16 % respondentų. Bendras Lietuvos finansinio raštingumo indeksas siekia 56 balus (2015 m. buvo 62) ir nesiekia kitų 39 tyrime dalyvavusių šalių vidurkio. Pagal šį indeksavimą likome 31 vietoje, iš Europos Sąjungos šalių lenkiame tik Kiprą, Rumuniją ir Italiją. Prasčiausią finansinį raštingumą demonstruoja mažesnes pajamas gaunantys ir žemesnį išsilavinimą turintys žmonės, taip pat jaunesni nei 30 m. ir vyresni nei 60-ies asmenys. Taip pat vis dar esama nežymaus skirtumo tarp vyrų ir moterų: pastarųjų raštingumo lygis žemesnis.

 

Kaip didinti finansinį raštingumą?

 

Finansinis raštingumas būtinas norint išmintingai valdyti savo pinigus, investuoti ir užtikrinti ilgalaikį finansinį saugumą. Laimei, finansų valdymo įgūdžiai nėra įgimti, jų galima išmokti!

 

Skaityti knygas apie finansus. Vienas geriausių būdų gilinti žinias – skaityti patikimų finansų ekspertų išleistas knygas. Jei neturite laiko skaityti, galite klausytis garsinių knygų.

 

Sekti finansinius tinklaraščius ir naujienas. Reguliariai skaitydami finansinius straipsnius išliksite informuoti apie ekonomines tendencijas ir investavimo galimybes. Taip pat galite prenumeruoti finansinius naujienlaiškius, kad gautumėte aktualiausių naujienų tiesiai į el. paštą.

 

Klausyti finansinių tinklalaidžių. Jei neturite laiko skaityti, finansinės tinklalaidės – puiki alternatyva. Jų galite klausytis eidami pasivaikščioti, vairuodami ar gamindami maistą.

 

Praktikuoti finansinius įgūdžius kasdienybėje. Žinios be praktikos neduos naudos, todėl jas būtina pritaikyti realiame gyvenime. Svarbu sekti savo pajamas ir išlaidas, stengtis atsidėti bent 10–20 % pajamų taupymui (jeigu atrodo per daug, pradėti bent nuo 5 % ir pamažu didinti), pasidomėti investavimo galimybėmis. Jei dar nesate investavę, galima pradėti nuo saugių investavimo priemonių, pvz., indeksinių fondų ar pensijų kaupimo. Taip pat svarbu išsikelti finansinius tikslus, pavyzdžiui, per metus sutaupyti 2000 Eur.

 

Dalyvauti finansiniuose seminaruose ir kursuose. Mokymasis iš ekspertų gali pagreitinti finansinio raštingumo augimą. Bankai, investavimo bendrovės siūlo ir visiškai nemokamų seminarų. Taip pat nemažai mokymų galite rasti online. Ypač patogu taupantiems laiką, gyvenantiems mažesniuose miesteliuose, užmiesčiuose.

 

Mokytis iš finansų ekspertų ir sėkmės lydimų žmonių. Socialiniuose tinkluose verta sekti sėkmės lydimus žmones, kurie dalijasi žiniomis apie finansus. Pravartu žiūrėti jų „YouTube“ vaizdo įrašus, skaityti straipsnius ar klausytis interviu.

 

Siekiame finansinio stabilumo ir saugumo

 

Praplėtus finansines žinias pinigai savaime nepradės byrėti į banko sąskaitą. Labai svarbu tai, ką išmokote teoriškai, įgyvendinti praktiškai. Dalinamės bendrais patarimais, kurie padės užsitikrinti finansinį saugumą bei stabilumą.

 

Išlaidų planavimas ir biudžeto sudarymas. Pirmiausia svarbu įsivertinti visus pajamų šaltinius ir kokią sumą eurų jie atneša per mėnesį: algą, pensiją, pajamas iš investicijų, socialines išmokas ir kt. Tuomet apskaičiuoti būtinas mėnesines išlaidas: būsto išlaikymą, maisto produktus, buities reikmenis, transporto išlaidas, sveikatos priežiūrą ir vaistus, draudimą ir kt. Svarbu įvardyti nebūtinas išlaidas, peržiūrėti visas turimas prenumeratas. Ar visomis jomis naudojatės? Galbūt galima kažko atsisakyti arba rasti pigesnių, o gal net nemokamų alternatyvų? Galiausiai planuojant biudžetą būtina numatyti rezervą netikėtoms išlaidoms: prireikus staigaus remonto, ištikus sveikatos problemoms ar kitiems nenumatytiems atvejams. Visus minėtus skaičiavimus ir planavimus lengviau atlikti turint patogią išmaniąją programėlę kompiuteryje ar telefone.

 

Taupymo strategijos ir finansinė pagalvė. Taupymas suteikia ramybę, leidžia išlikti finansiškai nepriklausomiems. Ekspertai rekomenduoja turėti bent 6–12 mėn. būtinųjų išlaidų dydžio rezervą. Kas mėnesį patartina taupymui / investicijoms atsidėti bent 5 % pajamų ir pagal galimybes pamažu šį skaičių didinti iki 10–20 %. Sutaupysite daugiau, jeigu išmoksite atsisakyti impulsyvaus pirkimo. Į parduotuvę geriausia keliauti su iš anksto susidarytu ir gerai apgalvotu pirkinių sąrašu. Naudinga strategija – prieš įsigyjant bet kokį brangesnį pirkinį skirti sau bent 24 val. apsispręsti, ar tikrai reikalingas. Pirkdami protingai galite sutaupyti dar daugiau: verta naudotis nuolaidų kortelėmis, akcijomis, pirkti didesniais kiekiais ir pan. Kiek įmanoma vengti skolų, kreditų, stengtis kuo greičiau sumažinti turimus įsipareigojimus.

 

Investavimas ir pajamų diversifikavimas. Investicijos gali tapti papildomu pajamų šaltiniu, bet būtina pasirinkti saugius ir mažos rizikos variantus. Investuojant brandžiame amžiuje rekomenduojama rinktis kurį nors iš šių variantų: obligacijas ir taupymo lakštus (stabilios pajamos su minimaliomis rizikomis), dividendines akcijas (didelių ir stabiliai augančių bendrovių akcijos gali duoti reguliarias išmokas), indeksinius fondus (diversifikuotas investavimo būdas su mažais mokesčiais), nekilnojamąjį turtą (jei turite papildomą būstą, galite išnuomoti arba parduoti ir investuoti lėšas į mažiau priežiūros reikalaujančias priemones). Vengti aukštos rizikos investicijų, pavyzdžiui, spekuliacinių akcijų, kriptovaliutų, „Forex“ prekybos ir pan. Tam reikia specifinių finansinių žinių, patirties, antraip galite prarasti pinigus. Jei nesate tikri dėl geriausio investavimo būdo, pasitarkite su patikimu finansų konsultantu.

 

Pensijos planavimas ir ilgalaikis finansinis stabilumas. Sakoma, roges reikia ruošti vasarą. Taip ir apie pensiją derėtų susimąstyti dar jaunystėje. Jeigu nesate sulaukę pensinio amžiaus, verta apsvarstyti dalyvavimą III pakopos pensijų fonde, gyvybės draudimą su kaupimu, papildomo darbo galimybes. Taip pat visuomet verta pasitikrinti, ar neturite teisės į papildomas socialines išmokas.

 

Dažniausios klaidos

 

Mokymasis apie finansus – tai ne tik žinojimas, kaip uždirbti ir taupyti, bet ir supratimas, kokių klaidų vengti. Daugelis net nepastebi, kaip kasdieniai įpročiai gali sukelti finansinių sunkumų. Štai dažniausios finansinės klaidos ir patarimai, kaip jų išvengti.

 

Gyvenimas nuo atlyginimo iki atlyginimo.Dauguma uždirba pinigus, bet negali jų išsaugoti – kiek gauna, tiek ir išleidžia. Tai pavojinga, nes netikėtas įvykis (pvz., darbo netekimas, sveikatos problemos) gali visiškai sugriauti finansinį stabilumą. Todėl svarbu susidaryti biudžetą ir jo laikytis. Kiekvieną mėnesį atsidėti bent 10–20 % pajamų.

 

Neplanuotos išlaidos ir impulsyvūs pirkiniai.Nuolaidos, reklamos ir „tik šiandien galiojantys pasiūlymai“ dažnai verčia priimti skubotus sprendimus. Tokie impulsyvūs pirkiniai ilgainiui mažina santaupas, gali sukelti skolų kaupimąsi. Visuomet verta laikytis taisyklės „pirk tik tai, ką planavai“. Prieš perkant brangų daiktą, palaukti 24 val. – jei vis dar norėsite, galbūt tai verta. Stebėti išlaidas – skaitmeninės programėlės padės kontroliuoti, kur dingsta pinigai.

 

Neinvestavimas ir pinigų laikymas tik banke / „kojinėje“.Jei visas santaupas laikote tik banko sąskaitoje, prarandate pinigus dėl infliacijos. Laikui bėgant jų vertė mažėja. Todėl verta domėtis investavimo galimybėmis (akcijos, obligacijos, indeksiniai fondai, nekilnojamasis turtas ir kt.). Savo investicijas turėtumėte diversifikuoti, taip net nesėkmingai investavę neprarasite visko, ką turite. Kaip skambiai sakoma, niekada nederėtų visų kiaušinių dėti į vieną krepšį.

 

Skolų kaupimas. Lengva pasiskolinti, bet sunku grąžinti. Kredito kortelės, greitieji kreditai ir paskolos su didelėmis palūkanomis gali įsukti užburtą skolų ratą. Todėl kredito kortelę turėtumėte naudoti ypač atsakingai, sukauptą įsiskolinimų sumą apmokėti kiekvieną mėnesį, kad išvengtumėte palūkanų. Ypač svarbu vengti greitųjų kreditų, nes įprastai jų palūkanos būna labai aukštos. Jeigu jau turite skolų, verta susidaryti jų grąžinimo planą ir pirmiausia atsikratyti tų, kurios kainuoja brangiausiai – turi didžiausią palūkanų normą.

 

Patiklumas. Šiais laikais nemažai žmonių, ypač vyresnių, praranda pinigus dėl sukčiavimo schemų. Jeigu investicija atrodo per daug gera, kad būtų tiesa, greičiausiai taip ir yra. Visada būtina atidžiai tikrinti investicijų patikimumą, vengti „greito praturtėjimo“ schemų. Jei kas nors garantuoja didelę grąžą be rizikos – tai greičiausiai sukčiavimas. Svarbu atminti, kad finansiniai sukčiai šiandien tyko kiekviename žingsnyje, net ir apsipirkinėjant internete, lankantis įprastose interneto svetainėse, prie kurių reikia prisijungti naudojant banko duomenis ir pan.

 

Įdomu

 
  • Remiantis „S&P Global FinLit“ tyrimu, tik 33 % pasaulio gyventojų turi deramą finansinį raštingumą. Daugiau nei pusė suaugusiųjų nežino, kaip tinkamai valdyti pinigus.
  • Pasaulinės statistikos duomenimis, 60 % žmonių gyvena nuo atlyginimo iki atlyginimo, neturi finansinės pagalvės.
  • Dažnai manoma, kad puikus būdas praturtėti – laimėti loterijoje. Tiesa ta, kad apie 70 % laimingųjų bankrutuoja per 5 metus nuo laimėjimo. Nesumanus finansų valdymas lemia, kad net didelės pinigų sumos gali greitai išnykti.
  • Vidutinis milijonierius turi 7 skirtingus pajamų šaltinius. Investicijos, nekilnojamasis turtas, verslas, dividendai, honorarai ir kt. padeda diversifikuoti pajamas.
  • 40 % pensininkų apgailestauja, kad nesutaupė daugiau jaunystėje. Daugelis pradeda galvoti apie finansinę nepriklausomybę per vėlai.
  • 60 % turtingiausių pasaulio žmonių skaito bent vieną knygą apie finansus per mėnesį. Finansinis raštingumas tiesiogiai susijęs su pinigine sėkme.
 

Autorius Jūratė Survilė