Estrogenai – geros moters savijautas pagrindas

Estrogenai ne veltui vadinami moteriškumo hormonais. Jie reguliuoja daugybę organizmo svarbių funkcijų, pradedant lytine branda, vaisingumu ir baigiant išvaizda bei psichologine būkle. Apie estrogenų svarbą ir kaip išlaikyti jų pusiausvyrą, pasakoja akušerė ginekologė Daiva Bartkevičienė.

Akušerė ginekologė Daiva Bartkevičienė

Estrogenai dažnai vadinami moteriškaisiais hormonais. Papasakokite apie juos išsamiau. 

Estrogenai – tai lytiniai hormonai, daugiausia gaminami kiaušidėse, tačiau nedidelis kiekis gaminamas antinksčiuose ir riebaliniame audinyje. Yra trys estrogenų tipai – estronas, estradiolis ir estriolis. Estradiolis (E2) – pagrindinis estrogenas moters reprodukciniu laikotarpiu: nuo pirmųjų mėnesinių iki menopauzės. Tuomet estradiolio organizme būna daugiau nei kitų estrogeno tipų. Estronas (E1) – antras pagal gausumą estrogeno tipas moters reprodukciniame amžiuje. Tai silpnesnė estrogeno forma. Įdomu tai, kad estronas yra vienintelis estrogenas, kurį organizmas gamina po menopauzės. Estriolis (E3) dar vadinamas nėštumo estrogenu, nes gaminamas placentoje laukiantis (prisideda prie gimdos augimo, vaisiaus vystymosi ir organizmo pasiruošimo gimdymui).

Svarbiausia estrogenų funkcija – parengti moters lytinius organus reprodukcinei funkcijai. Jie skatina lytinių organų ir krūtų formavimąsi, gimdos augimą, makšties ir gimdos gleivinės bei pieno liaukų vešėjimą, lemia riebalų sankaupas poodyje, krūtyse, dubens ir sėdmenų srityje. Estrogenai svarbūs normaliai odos būklei, kaulų mineralinių medžiagų apykaitai ir širdies darbui.

Estrogenai reikšmingi ir moters seksualinei funkcijai: skatina antrinių lytinių požymių formavimąsi bręstant, dėl jų formuojamas lytinis instinktas ir psichologinis moters identitetas. Estrogenai veikia seksualinės veiklos motyvaciją ir centrinį sujaudinimą, užtikrina adekvačią klitorio, lytinių lūpų ir makšties epitelio mitybą, makšties gleivinės drėgnumą. Dėl estrogenų poveikio kraujagyslėms suintensyvėja makšties ir klitorio kraujotaka, gerėja susijaudinimo kokybė. Taigi estrogenai iš tiesų pelnytai vadinami moteriškaisiais hormonais.

Apie estrogenų pusiausvyros pakitimus dažniausiai kalbama sulaukus menopauzės. Ką šis gyvenimo etapas keičia moters organizme?

Menopauzė – natūralus moters gyvenimo etapas, paprastai įvykstantis sulaukus 45–55 metų, išsekus kiaušialąsčių rezervui ir pasikeitus hormonų lygiui. Kiaušidžių aktyvumas mažėja palaipsniui, ovuliacija tampa nereguliari, kinta estrogenų ir progesterono kiekis, kol galiausiai sumažėja. Artėjant menopauzei sutrinka mėnesinių ciklas, gali pasireikšti tarpiniai kraujavimai, dar vadinami tepliojimais. Vėliau atsiranda ir kitų menopauzei būdingų simptomų. Menopauzės pradžia dažnai gąsdina moteris, todėl svarbu suprasti, kaip su amžiumi keičiasi moters organizmas bei kaip priimti šį gyvenimo tarpsnį.

Dėl kokių dar priežasčių gali sutrikti estrogenų pusiausvyra?

Estrogenų lygis skirtingais gyvenimo etapais nevienodas. Be to, jis nuolat kinta menstruacinio ciklo metu. Tačiau estrogenų pusiausvyrą gali sutrikdyti kiti veiksniai, pavyzdžiui, nutukimas, intensyvus sportas, griežtų dietų laikymasis, stresas ar gausus alkoholio vartojimas. Tam tikri vaistai ar ligos taip pat gali keisti estrogenų kiekį organizme.

Kokie požymiai išduoda, kad estrogenų moters organizme trūksta?

Estrogenų stoka ryškiai pablogina moters gyvenimo kokybę. Vienas akivaizdžiausių požymių – nereguliarus menstruacinis ciklas, galintis pasireikšti tepimais, stipriu ar ilgalaikiu kraujavimu, o galiausiai visišku mėnesinių išnykimu. Moterys gali patirti staigių karščio bangų ir prakaitavimą, tai, beje, dažniausi nusiskundimai menopauzės metu. Naktinis prakaitavimas sutrikdo miegą, o karščio bangas lydi nerimas, širdies plakimai ar galvos spaudimas. Būdingi ir kiti vazomotoriniai simptomai – galvos svaigimas, ūžimas ausyse, kraujospūdžio pokyčiai, tirpstančios galūnės. Mažėjant estrogenų lėtėja bazinis metabolizmas, todėl greičiau auga svoris, storėja riebalinis audinys pilvo srityje. Estrogenų kiekio pokyčiai pasireiškia energijos trūkumu, padidėjusiu dirglumu, nuotaikos svyravimais. Trūkstant estrogenų mažėja kaulų tankis ir didėja osteoporozės rizika. Estrogenų stoka prisideda prie odos stangrumo sumažėjimo, raukšlių susidarymo, plaukų sausumo ir slinkimo, nagų lūžinėjimo. Itin gyvenimo kokybę veikiantis simptomas yra makšties sausumas, deginimas, niežėjimas bei lytinio gyvenimo problemos.

O ar jų gali būti per daug? Kada taip nutinka, kaip pasireiškia?

Per didelis estrogenų kiekis irgi gali sukelti problemų. Taip gali nutikti sergant policistinių kiaušidžių sindromu ar turint estrogenus gaminantį kiaušidžių naviką. Nutukimas taip pat turi įtakos estrogenų kiekiui, nes jie gaminami ir riebaliniame audinyje. Gausiai vartojant alkoholį ar turint kepenų funkcijos sutrikimų gali sutrikti organizmo gebėjimas skaidyti estrogenus, todėl jų susikaupia per daug. Pakaitinė hormonų terapija taip pat gali lemti estrogenų lygio padidėjimą.

Estrogenų perteklius sukelia įvairius simptomus, tokius kaip nereguliarus menstruacinis ciklas, krūtų jautrumas, galvos skausmas, nuovargis, sumažėjęs lytinis potraukis. Aukštas estrogenų lygis organizme susijęs su padidėjusia krūtų, kiaušidžių ar gimdos vėžio, endometriozės bei trombozių išsivystymo rizika.

Kodėl svarbu atkurti estrogenų ir apskritai hormonų pusiausvyrą? Ar visais atvejais būtina tai daryti?

Atkurti hormonų pusiausvyrą svarbu siekiant sumažinti diskomfortą, kurį sukelia mažėjantis cirkuliuojančių hormonų – estrogenų ir progesterono – kiekis. Tai leidžia sumažinti menopauzės simptomus, sureguliuoti menstruacijų ciklą, išsaugoti kaulinį audinį, palaikyti gerą odos ir plaukų būklę bei pagerinti seksualinį gyvenimą.

Sprendimas subalansuoti hormonų pusiausvyrą turi būti individualizuotas – gydymas skiriamas atsižvelgiant į vyraujančius simptomus, profilaktikos poreikį, anamnezę, tyrimų rezultatus, komplikacijų riziką ir moters lūkesčius.

Kokiais būdais galima atkurti estrogenų pusiausvyrą?

Veiksmingiausias būdas kompensuoti hormonų trūkumą – pakaitinė hormonų terapija, kuri parenkama individualiai (gydymo tipas, dozė, trukmė, skyrimo būdas) ir pritaikyta pagal simptomus, atsižvelgiant į moters ir šeiminę anamnezę, atliktų tyrimų rezultatus, pacientės pageidavimus.

Kai kurie maisto produktai turi fitoestrogenų – tai augalinės medžiagos, kurių struktūra panaši į estrogenus. Fitoestrogenų galima rasti kopūstinėse daržovėse, sojų produktuose, uogose, grūduose, riešutuose, vaisiuose. Šie augaliniai hormonai naudingi norinčioms atkurti hormonų pusiausvyrą artėjant menopauzei. Tačiau šis poveikis nėra moksliškai pagrįstas. Izoflavonų – natūralių medžiagų, turinčių į estrogeną panašų poveikį, turi raudonieji dobilai ir sojos, todėl jų ekstraktas vartojamas menopauzės simptomams slopinti. Tačiau moksliniai įrodymai yra riboti ir būtini išsamesni klinikiniai tyrimai.

Kiekviena moteris turėtų nepamiršti fizinio aktyvumo, sveikos mitybos, svorio kontrolės, atsisakyti žalingų įpročių bei rasti laiko sau ir mėgautis kiekvienu gyvenimo tarpsniu.

Autorius Jūratė Survilė