Emocinė krizė. Kaip nepasiduoti slogiems jausmams?

Nuo pat 2020-ųjų pradžios tiek psichologai, tiek Pasaulio sveikatos organizacija kalba apie tai, kad būtina stabdyti ne tik pavojingo viruso plitimą, tačiau ir užkirsti kelią ne ką mažiau žalingam karantino poveikiui psichinei sveikatai. Per 2008 m. ekonomikos krizę padaugėjo savižudybių, o dalis žmonių susidūrė su būsena, prilyginama potrauminio streso sindromui. Panaši situacija ir dabar. Tik jos mastai didesni. Britų mokslininkai teigia nustatę, kad depresijos epizodai, nuotaikų kaita, emocinis nestabilumas, miego sutrikimai ir kiti simptomai gali būti jaučiami net kelerius metus po pandemijos pabaigos. Tad jau dabar būtina rūpintis emocine būkle ir nevengti kreiptis pagalbos.

krize

Bėda viena nevaikšto

Karantino metu Lietuvoje bedarbių skaičius padidėjo daugiau kaip 36 000. O nedarbas ir finansiniai nepritekliai – vienos dažniausių priežasčių, dėl kurių kyla sunkios emocinės krizės. Nors susirgimų koronaviruso infekcija skaičius mažėja, tačiau situacija vis dar neaiški. Tad žmonės nežino, ko tikėti kitą savaitę ar mėnesį. Nežinomybė gąsdina net turinčius pragyvenimo šaltinį, namus ir tvirtą šeimą. Visgi įvairūs apribojimai pajudina ir tarpasmeninių santykių pamatus. Žmonės susiduria su buities, nuotolinio darbo ir vaikų priežiūros iššūkiais. Viena jautriausių grupių – senoliai. Pastarųjų emocinė būklė tampa sudėtingesnė ne tik dėl to, kad priversti atsisakyti bendravimo, tačiau ir dėl nuolat girdimų gąsdinimų, jog jiems virusas itin pavojingas. Vyresnių žmonių negali lankyti artimieji, o dėl baimės užsikrėsti senoliai atsisako kreiptis į medikus. Tad nėra tinkamai kontroliuojamos jų lėtinės ligos. Su panašiais iššūkiais susiduria ir turintieji negalią ar gyvenantys globos įstaigose. Visgi kone skaudžiausias karantino apribojimų pasekmes kenčia moterys ir vaikai, kurių artimoje aplinkoje smurtaujama. Šiuo metu smurto pasireiškimo mastas gali būti didesnis ir dažnesnis. O tai žaloja ne tik psichiką, bet ir kūną. Tad dabar labiau kenčia būtent tie, kurie ir prieš prasidedant pandemijai susidūrė su sunkiais iššūkiais. Finansiniai bei sveikatos nesklandumai visada žygiuoja koja kojon su emocine krize. Lietuvos psichologų sąjunga ir kiti psichikos sveikatos ekspertai praėjusių metų viduryje kreipėsi į valstybines institucijas, ministerijas ir Vyriausybę raštu, prašydami kuo skubiau atkreipti dėmesį į žmonių psichikos sveikatą ir didinti pagalbos prieinamumą. Mat kuo anksčiau bus pradedama dorotis su emocine krize, tuo mažiau žalos ji padarys.

Banguojantis emocinis klimatas

Tai, kad ši pagalba itin reikalinga, rodo Žmogaus studijų centro ir bendrovės „Baltijos tyrimai“ atlikta Lietuvos emocinio klimato trečioji tyrimo banga. Pagal ją, lietuvių emocinė būsena karantino metu iš pradžių dramatiškai pablogėjo, balandžio pradžioje pastebimai pagerėjo, o mėnesio pabaigoje vėl nustatyti neigiami pokyčiai. Žmonės patyrė daugiau streso ir išgyveno pykčio epizodus. Patiriančių stiprią emocinę reakciją – nerimą ir baimę – 2020 m. pabaigoje padaugėjo 2,5 karto, lyginant su 2018-aisiais. Vadinasi, net 64 % gyventojų šiuo metu jaučia nuolatinę grėsmę savo arba artimųjų sveikatai bei nerimą dėl ateities. Išgyvenančių liūdesį padaugėjo kone dvigubai, o jaučiančių nuolatinį pyktį 1,5 karto. Visuomenės sveikatos specialistus ir psichologus labiausiai neramina tai, kad šie jausmai nepraeina. Atlikus pakartotines gyventojų apklausas paaiškėjo, jog itin stipraus liūdesio ir nerimo epizodai trunka 20 dienų ir ilgiau. Žmonės jaučiasi bauginami ir baudžiami, o tai skatina nepasitikėjimą ir norą priešintis arba bejėgiškumą. Beveik pusę lietuvių kamuoja nuotaikų svyravimai, apatija, sutrikęs miegas, nenoras valgyti ir judėti, dalis jaučiasi nuolat alkani, prisipažįsta, kad suprastėjo higienos įpročiai, taip pat lanko mintys apie nemalonius gyvenimo aspektus ar net nenorą gyventi. Visa tai, psichologų teigimu, rodo išgyvenamą psichologinę ir emocinę krizę. Pastebėjus nors vieną šių simptomų, rekomenduojama kreiptis į psichikos sveikatos specialistus. Mat šie slogūs jausmai mažai kuo skiriasi nuo kūną kamuojančios infekcijos. Nesprendžiant problemų ir nekeičiant gyvensenos, situacija tik blogėja: nukenčia vis daugiau gyvenimo sričių, žmogus pats nepajėgia įveikti patiriamų sunkumų. Tuomet jau tenka griebtis sudėtingesnių gydymo būdų ar net vaistų.

Nuosavų emocijų spąstuose

Didžiosios Britanijos psichikos sveikatos fondo 2018 m. atlikto tyrimo duomenimis, 74 % apklaustųjų nurodė, jog patyrę emocinę krizę nesugebėjo patys jos įveikti. Beveik pusė teigė dėl streso valgę per daug arba nesveikai, bene trečdalis pradėjo vartoti alkoholį arba juo piktnaudžiauti, 16 % prisipažino pradėję rūkyti arba ėmę traukti dūmą dažniau. Pusė apklaustųjų, kurie patyrė sunkių emocinių išgyvenimų, teigė jautę ir depresijos simptomus. Trečdalis apklaustųjų, tam tikru gyvenimo momentu jautę stresą, galvojo net apie savižudybę. Ir visa tai žmones kamavo dar tuomet, kai pasaulyje vyravo sąlyginis saugumas. Mokslininkai vis dažniau užsimena, kad dabartinės emocinės krizės yra sudėtingesnės, nes vienu metu žmones veikia tiek išoriniai, tiek ir vidiniai kriziniai veiksniai. Išorinės emocinės krizės priežastys gali būti skyrybos, netektis, liga, prasti santykiai šeimoje, o dabar ir viruso grėsmė, prastėjanti ekonominė situacija. Vidinės – nežinojimas, ko nori iš gyvenimo, nepasitikėjimas savimi, didelis savikritiškumas, perfekcionizmas ir kitos. Dažnai žmonės net nežino, kad blogai jaučiasi būtent dėl tokių priežasčių. Mat palyginti prastai atpažįsta savas emocijas. Psichologų manymu, iš viso egzistuoja apie 400 emocijų. Tačiau žmogus per gyvenimą patiria tik trečdalį jų, o atpažįsta ir geba tiksliai įvardyti tik stipriausias. Deja, paprastai pačios stipriausios būna tos, kurios laikomos negatyviomis – tai statistiškai šiuo metu dažniausiai jaučiama baimė, pyktis ir nerimas. Šie išgyvenimai gali užimti beveik visą sąmonės turinį. Tuomet žmogus negali daryti nieko kito, tik galvoti apie neigiamus jausmus. Taip atsiduriama savotiškuose spąstuose: asmuo sąmoningai mėgina slopinti nemalonius išgyvenimus, tam sunaudoja daug laiko ir pastangų. Jų nelieka niekam kitam: bendravimui, maloniems užsiėmimams ar net buities darbams. O neatlikus to, kas būtina, nuslopinti jausmai netrukus prasiveržia su nauja jėga.

Kaip sau padėti?

Psichologai tikina, kad krizė suteikia dvi galimybes. Pirmoji – sėkmingas krizės įveikimas: žmogus susiduria su sunkumais, atpažįsta savo emocijas, išmoksta jas saugiai išjausti, o įveikęs sunkumus įgauna daugiau pasitikėjimo savimi bei psichologinio atsparumo. Kartais sėkmingam įveikimui pakanka savų jėgų, kai kada – draugų ir artimųjų, retsykiais psichologo pagalbos ar net gydymo kurso. Antroji galimybė, deja, ne tokia maloni. Tai pasidavimas emociniams išgyvenimams. Tuomet psichologinė ir emocinė būsena prastėja, keičiasi asmenybė, motyvacija, santykiai su artimaisiais. Kartais tokia krizė gali baigtis savižudybe. Nepriklausomai nuo to, kokią krizės galimybę mato pats žmogus, visada verta bent pamėginti ją įveikti. Viskas prasideda nuo suvokimo, kas vyksta. Dėl didelio nerimo ir streso mąstymas bei dėmesys sumenksta, todėl tampa sunku racionaliai mąstyti, susitelkti. Tad pajutus, kad nepavyksta pačiam spręsti problemų, derėtų garsiai prisipažinti: „Man blogai“, „Nežinau, ką daryti“, „Atėjo metas ieškoti pagalbos.“ Tai galima ištarti prieš veidrodį, artimajam ar paskambinus psichologinės pagalbos linija. Vien fakto pripažinimas leidžia psichikai pradėti persitvarkymo procesą. Išgyvenant krizę psichika bando apsisaugoti ir išstumti tai, kas kelia nerimą, žmogus mėgina atsiriboti ir nekalbėti apie tai, kas jam kelia įtampą. Tad antrasis žingsnis pripažinus sau, kad išgyvenama krizė, yra atviras pokalbis apie sunkumus arba bent dienoraščio rašymas. Vienos formulės, kuri padėtų įveikti krizes, nėra. Visgi esmingai svarbu suvokti, kad išgyventi emocinę krizę nėra gėda. Mat būtent gėda neleidžia kreiptis pagalbos. Tiems, kurie itin nenori apie emocinę būklę kalbėtis su artimaisiais ar psichologu, rekomenduojama pirmiausia kreiptis į šeimos gydytoją. Jis nesuteiks psichologinės pagalbos, bet gebės paaiškinti, kas vyksta ir net oficialiai nukreips pas įstaigoje dirbantį psichologą. Juk kūno ligų žmonės nesigėdija, tad šią taisyklę galima pritaikyti ir psichikai.

Trumpai

Vyrų ir moterų emocinės krizės simptomai gali skirtis. Vyrams stipriai pasikeičia nuotaika, kyla nekontroliuojamas pyktis, susierzinimas, agresija, elgesys gali tapti neapgalvotas ir rizikingas. Moterys tampa jautresnės ir verksmingos, apatiškos ir silpnos, vartoti daugiau alkoholio. Neretai ima šalintis artimųjų, draugų.
Bloga nuotaika negali būti supainiota su emocine krize. Nuotaikos praeina, o kriziniu atveju žmogus tarsi sustingsta, keičiasi elgesys, jis blaškosi ir gerokai peržengia įprasto elgesio ar reakcijų ribas.
Manoma, kad per mėnesį ar kelis žmogus turėtų įveikti sunkią situaciją. Jeigu taip neįvyko ir nesuteikta pagalba, gali grėsti pasekmės: nerimas, depresija, fiziniai negalavimai.
Geriausias būdas reaguoti į artimojo patiriamą krizę – pasikalbėti. Tiesiai pasakyti: „Aš pastebėjau tai…“, „Kas su tavimi vyksta?“, „Man tu rūpi, noriu pasikalbėti.“ Rūpestis, dėmesys ir bendravimas šeimoje bei bendruomenėje reikšmingi visada. Labai svarbu nebūti abejingam ir pasidomėti, kodėl elgesys ar emocijos pakito. Jeigu gauti atsakymai byloja apie emocinį skausmą, liūdesį ar beviltiškumą, galima paklausti: „Ar galvoji apie savižudybę?“
Toks klausimas turėtų būti užduodamas ir tuomet, kai žmogus atsako grubiai ar mėgina šalintis. Prieš klausiant galima atsiprašyti, tačiau šis aštrus klausimas labai svarbus ir turi būti užduotas. Jei kategoriškai atsakoma „ne“, tuomet užtenka priminti, kad žmogus yra svarbus, rūpi ir pasiteirauti, kokia pagalba jam reikalinga. Visgi realiai apie savižudybę svarstantys žmonės yra kur kas labiau pasirengę apie tai kalbėti, nei šį kontrolinį klausimą užduodantys artimieji.
Išgirdus atsakymą „taip, galvoju apie savižudybę“, gali apimti nerimas, net panika. Tačiau svarbu susivaldyti ir nepasitraukti nuo riziką patiriančio asmens.
Svarbu teirautis detalių, priminti, kad žmogus yra svarbus ir bus išklausytas, bendraujant stiprinti viltį, jog situacija išsprendžiama. Tuomet galima paieškoti pagalbos šaltinių, palydėti pas specialistą. Jeigu trūksta informacijos, pagalbos šaltinių skirtinguose miestuose galima ieškoti tinklalapyje tuesi.lt.

Psichologinę pagalbą teikia:

Jaunimo linija – 8 800 28888

Darbo laikas: visą parą

Emocinę paramą teikia savanoriai

Vaikų linija – 116 111

Darbo laikas: 11.00–23.00 kasdien

Emocinę paramą teikia savanoriai

Vilties linija – 116 123

Darbo laikas: visą parą

Pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai

Pagalbos moterims linija – 8 800 66366

Darbo laikas: visą parą