Eleanor Roosevelt nesitenkino vien tik Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento žmonos vaidmeniu. Ji pakeitė moterų vertę Baltuosiuose rūmuose, aktyviai dalyvavo politiniame gyvenime, tad ne veltui prezidentas Harry S. Trumanas, perėmęs valdžią iš Franklino D. Roosevelto, ją pavadino ne tik JAV, bet ir viso pasaulio pirmąja ponia.

 

legenda

Sudėtinga vaikystė

 

1884 m. Niujorke pasiturinčioje šeimoje gimusiai pirmagimei, atrodė, gyvenimas bus lengvas ir dosnus. Vis dėlto tokios vaikystės, kokią teko išgyventi Eleanor Roosevelt, pavydėti negalėtų niekas. Tikrasis jos vardas buvo Ana Eleanor Roosevelt, bet nenorėdama būti tapatinama su savo mama, kuri taip pat buvo vardu Ana, mergaitė pasirinko būti vadinama antruoju vardu. Kartu su ja gyveno du jaunesni broliai, todėl Eleanor siekė rodyti jiems pavyzdį ir jau būdama maža vaidino labai brandžią moterį. Mergaitė taip įtikėjo, kad yra suaugusi, jog net pati motina juokais ją vadindavo senele. Būdama aštuonerių Eleanor neteko mamos. Ją palaužė sunki difterija. Po metų mirtis pasiglemžė ir degradavusį mergaitės tėvą. Vaikai liko vieni, juos augino močiutė. Nors ir bandydama elgtis kaip suaugusi, vyriausioji duktė nepajėgė pakelti tokių išgyvenimų ir susirgo sunkia depresijos forma. Iki paauglystės ją mokė repetitoriai, o vėliau mergina buvo išsiųsta į Didžiąją Britaniją ir mokėsi mergaičių mokykloje.

 

Ištekėjo už pusbrolio

 

Negalėdama pamiršti Jungtinių Amerikos Valstijų baigusi mokyklą mergina grįžo į gimtąją šalį. Čia aštuoniolikmetė traukinyje netikėtai susitiko su būsimu savo vyru, Franklinu D. Rooseveltu. Vienodos jų pavardės buvo neatsitiktinumas. Eleanor ir Frankliną siejo tolimi giminystės ryšiai – jie buvo penktos eilės pusbrolis ir pusseserė. Jų draugystė nuo pat pradžių buvo kupina išbandymų. Santykiams su tolima giminaite priešinosi F. D. Roosevelto motina. Sužinojusi apie poros sužadėtuves ji netgi buvo kuriam laikui išsivežusi sūnų į tolimą kelionę, tikėdama, kad tai sugriaus trapius santykius. Meilė pasirodė esanti stipresnė, tad 1906 m. pora susituokė. Jie susilaukė 6 atžalų. Susitaikiusi su mintimi, kad santuoka jau įvyko, F. D. Roosevelto motina padovanojo porai didžiulį prabangų namą Manhatene. Deja, nuostabi dovana, atrodo, šiek tiek apkartino Eleanor gyvenimą, nes greta namą nusipirko ir pati anyta. Negana to, namus sujungė ir galėjo ateiti į sūnaus kambarius kada panorėjusi. Ji netgi atleido visą aptarnaujantį personalą, kad galėtų pati nuolat prižiūrėti anūkus.

 

Uoli visuomenininkė

 

Vykstant Pirmajam pasauliniam karui moteris užsirašė savanore dirbti JAV Raudonajame kryžiuje ir Karinio jūrų laivyno ligoninėje. Moteris buvo pirmoji ir vienintelė Baltųjų rūmų atstovė, kuri tuo metu drįso kalbėti apie rasinę diskriminaciją ir viešai palaikė juodaodžių integraciją. E. Roosevelt keliavo po Jungtines Valstijas, vedė paskaitas, radijo laidas. Nors dėl kovos už lygias teises jos nemėgo pietinių valstijų atstovai, aktyvistės tai nesustabdė. Neapsiribodama rasinės diskriminacijos mažinimu, ji ėmė garsiai kalbėti apie moterų teises ir skleisti lygybės idėjas žiniasklaidoje. Ji buvo Moterų prekybos unijos lygos aktyvistė, kovojo už 48 val. trukmės darbo savaitę, siekė uždrausti dirbti vaikams, įteisinti minimali algą. Vėliau tapo baldų fabriko dalininke ir jame įdarbindavo tik netekusius darbo žmones; įsigijo mergaičių mokyklą, kurioje pirmą kartą JAV istorijoje galėjo mokytis ir juodaodžių dukros.

 

Rūpinosi vyro karjera

 

Prieš pat prezidento rinkimus, F. D. Rooseveltas susirgo poliomielitu. Valdinga motina siekė atkalbėti jį nuo dalyvavimo rinkimuose, tačiau žmonos įtaka buvo stipresnė. E. Roosevelt paskatino vyrą ir šis 1933 m. tapo JAV prezidentu. Antrojo pasaulinio karo įkarštyje prezidento sveikata vėl sušlubavo, jį apniko mintys mesti politiką ir ramiai nugyventi likusias dienas, tačiau žmona dar kartą perkalbėjo. Įveikę sunkumus kartu, jie toliau vadovavo šaliai. Santuokos, regis, nesudrumstė ir skandalingas vyriškio meilės romanas su sekretore. E. Roosevelt jo nepaliko, toliau skatino dirbti šalies labui. Tiesa, meilės ir artumo liko mažiau – moteris, naudodamasi savo padėtimi, dar aktyviau pasinėrė į visuomeninę veiklą. E. Roosevelt aktyviai dalyvavo visose keturiose vyro rinkiminėse kampanijose, todėl kai kurie politologai teigia, kad JAV prezidentu būdavo išrenkamas ne F. D. Rooseveltas, bet jo šeimą. F. D. Rooseveltas prezidentavo 12 metų, mirė kraujui išsiliejus į smegenis. Tai nesustabdė E. Roosevelt nuo prasmingo darbo. Ji dar 17 m. aktyviai dirbo rūpindamasi lygybe ir žmonių teisėmis, todėl vėlesnis prezidentas Johnas F. Kennedy netgi paskyrė ją oficialia JAV atstove Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komisijoje.

 

Pakeitė įvaizdį

 

Iki tol, kol JAV prezidento žmona tapo E. Roosevelt, buvo laikoma, kad pirmoji šalies ponia yra atsakinga už Baltųjų rūmų priežiūrą, pokylių rengimą užsienio politikams. Pirmosioms šalies damoms buvo leidžiama bendrauti tik su kitų politikų žmonomis, tačiau kištis į valstybės reikalus moterys neturėjo teisės. Viską aukštyn kojom apvertė E. Roosevelt. Ji negalėjo ramiai šeimininkauti. Šalyje įsivyravus didžiulei ekonominei krizei, moteris jautė pareigą skleisti informaciją ir palaikyti likimo skriaudžiamas moteris. 1938 – 1945 m. jį surengė 350 spaudos konferencijų, norėdama parodyti, kad moterys yra stiprios ir gali valdyti situaciją. Pirmąją spaudos konferenciją aktyviai palaikė jos vyras F. D. Rooseveltas. Jis sukvietė vien tik žurnalistes moteris pasiklausyti žmonos kalbos. Kalbama, kad tai labai prisidėjo prie F. D. Roosevelto populiarumo, moterims gavus teisę balsuoti.

 

Mirė dėl aplaidumo

 

E. Roosevelt mirė sulaukusi 76 m., tačiau tikėtina, kad galėjo gyventi gerokai ilgiau. 1962 m., susirgusi tuberkulioze, ji atsisakė gulėti lovoje ir keliavo po Europą sakydama motyvacines kalbas, tikėdama, kad gali paversti pasaulį geresne vieta gyventi. Grįžusiai į Jungtines Amerikos Valstijas medikai nepaskyrė moteriai tinkamų vaistų, todėl neilgai trukus pirmoji šalies ponia mirė. Į laidotuves susirinko visas būrys garsių ir įtakingų amerikiečių, tarp jų net trys buvę JAV prezidentai. Ceremonijos metraščiuose išlikęs įrašas, kurio teksto autorius nėra žinomas. Jis apie E. Roosevelt atsiliepė kaip apie moterį, kuri „ne keikdavo tamsą, bet uždegdavo žvakę, kad ji išnyktų. Ji apšvietė mus.“ Už nuopelnus JAV ir pasauliui Eleanor gimtajame Niujorke pastatytas monumentas, primenantis garsios moters indėlį į lygių teisių, pagarbos ir išsilavinimo kultūrą.

 

Įdomu

 
  • E. Roosevelt gyvenimo devizas: „Ateitis priklauso tiems, kurie tiki savo svajonių grožiu.“
  • 1939 m. ji padėjo juodaodei atlikėjai Marian Anderson surengti koncertą, kurį stebėjo 75 000 amerikiečių.
  • E. Roosevelt parašė 9 knygas ir daugiau nei 8000 straipsnių.
  • Moteriai buvo suteikta asmeninė skiltis žurnale „My day“, kuriame ji dirbo 25 m.
  • E. Roosevelt dėdė buvo Theodore Rooseveltas, 26-asis JAV prezidentas. Jis atlydėjo dukterėčią prie altoriaus.
  • Ji filmavosi įvairiose reklamose, nuo čiužinių iki mėsainių. Už gautus honorarus pirko maisto skurstantiesiems.
  • E. Roosevelt aktyviai prisidėjo rengiant Žmogaus teisių deklaraciją.
  • Vienintelis patiekalas, kurį mokėjo gaminti E. Roosevelt, buvo kiaušinienė.
  • Pirmas E. Roosevelt ir F. D. Roosevelto susitikimas įvyko, kai merginai buvo 15 m. F. D. Roosevelt pakvietė ją šokti per giminės kalėdinį vakarėlį.
  • Garsėdama aštriais pasisakymais, ji bijojo dėl savo gyvybės, todėl visada nešiojosi ginklą.