Džiaugsmas būti moterimi

Mados namų įkūrėja Erika Vitulskienė pristatė vasarai skirtą moteriškų drabužių kolekciją. Žinoma moteris pasakoja siekianti atpratinti lietuvaites nuo pabodusių juodos ir mėlynos spalvų. „Laikas į gyvenimą įsileisti daugiau spalvų, raštų ir moteriško lengvumo. Vasara tam pats geriausias metas“, – sako pašnekovė.

Erika Vitulskienė (dešinėje), nuotrauka Aistė lovetofoto.

KAS įkvėpė naują drabužių kolekciją?

Ši kolekcija yra apie moteriškumą. Draugių ir klienčių rate pastebiu nemalonią tendenciją – visos moterys gyvena beprotiškai skubėdamos. Bėgame tarsi užburtame rate, pavargusios, suirzusios, besiskundžiančios, nelaimingos, bet vis tiek neleidžiančios sau sustoti ir pasilepinti. Per tą bėgimą visai pamiršome moteriškumą, ryškias spalvas, figūrą pabrėžiančius drabužių modelius. Daugelis įšokome į kelnes, sportinius batelius ir pirmyn į kasdienę kovą. Pastebiu, kad jau tampame panašesnės į vyrus (juokiasi). Taigi, nusprendžiau sukurti moteriškumu dvelkiančią kolekciją ir paskatinti pristabdyti, pasilepinti, pasipuošti.

KUO ypatingi jūsų kurti drabužiai?

Kolekcijoje vyrauja suknelės: elegantiškos, marškinių tipo, laisvos, paplūdimio, atidengiančios pečius ir kt. Daug ryškių spalvų, raštų. Visa kolekcija alsuoja moteriškumu, laisve, lengvumu. Kiekvieną kurtą drabužį išbandau pati – nešioju, tampau, skalbiu, žiūriu, kiek laiko atlaiko, kiek atsparus ir praktiškas. Viską kuriu tarsi sau – noriu, kad moteris jaustųsi gerai eidama ir į darbą, ir su panom į miestą vyno.

KAS jums yra moteriškumas?

Moteriškumo suvokimas keičiasi kartu su gyvenimo etapais. Paauglystėje moteriškumas asocijavosi su standartus atitinkančiu grožiu – lieknu kūnu, nepriekaištingu makiažu. Vėliau man labai gražios buvo moterys su vaikais, juk motinystė taip puošia. Šiame gyvenimo etape moteriškumas man siejasi su vidine ramybe, žinojimu, kas esi ir ką veiki, savo vertės pajautimu, laisvumu. Kai viduje moteris žino savo vertę, tai matyti ir išorėje: ramūs gestai, rami kalba, rami eisena. Man tai – moteriškumas.

KOKS mėgstamiausias drabužis?

Mano mėgstamiausias drabužis – suknelė. Turiu jų visiems gyvenimo atvejams, o prie suknelės – žinoma, aukštakulniai.

KAM niekada negaila pinigų, o gal esate labai taupi?

Tikrai negaila apatiniam trikotažui ir aukštakulniams.

KOKS geriausias ir blogiausias pirkinys?

Blogiausi pirkiniai pasitaikė perkant internetu, nes vis negerai išanalizuoju dydžių lentelę, todėl būna įdomesnių nesutapimų (šypsosi). Taip pat labai blogas pirkinys – nuostabiai gražūs aukštakulniai, kurie, pasirodo, visiškai nepritaikyti mano pėdų kelčiai, taigi, niekada neišlipa iš dėžutės. Geriausias pirkinys buvo sendaikčių turguje įsigytas rankinukas, tiksliau – du (šypteli).

KAIP išmokti mylėti save?

Svečiuojantis pas draugę į rankas pakliuvo puiki L. Damour knyga „Kaip užauginti dukterį“ (yra ir atitikmuo „Kaip užauginti sūnų“). Įstrigo mintis, kad mergaitėmis reikia rūpintis, jas globoti, nesukelti streso, tada jos pražysta kaip gėlės. Deja, mus augino kitaip, mokė atrodyti gražiai, elgtis nuolankiai, kad susirastume vyrą ir jam įtiktume. Moteriškumo sąvoka išsikreipė ir užaugus reikia iš naujo mokytis būti moteriškomis. Laimė, yra daug puikios literatūros apie moteriškumo ugdymą. Svarbiausia, manau, – vidinis lengvumas ir džiaugsmas būti moterimi.

KAIP sekasi rasti laiko sau?

Pradedame keistis ir kilti tada, kai atsimušame į dugną. Ir man taip buvo. Vaikai, darbai, verslas – nuolat visur bėgte. Kartą skubu per perėją į darbą ir staiga suvokiau, kad tikrai atrodau „labai moteriškai“: žingsnis tvirtas ir greitas, rankose milijonas daiktų, žandikauliai sukąsti, žvilgsnis surauktas, nes galvoje kalnai rūpesčių… Ne, galvoju, ne taip noriu ir planuoju toliau gyventi. Taigi, išmokau save sustabdyti, palepinti, skirti laiko sau. Man tai sportas, grožio procedūros, susitikimas su panom.

KĄ duoda pabuvimas moteriškoje kompanijoje?

Pirmiausia tai juokas, atsipalaidavimas, laimės hormonai. Pabuvus kartu pasaulis atrodo gražesnis, viduje jautiesi lengvesnė. Labai reikšmingas galėjimas išsikalbėti, dėl to dabar daugelis lankosi pas psichologus – žmonės tarpusavyje nebendrauja. Dažnai matydavau mamą po darbo lauko terasoje plepančią, besijuokiančią su draugėmis. Dvi valandos moteriškų plepalų ir nereikėjo jokių psichologų. Dabar dėl socialinių tinklų, neribotų darbo valandų nebendraujame, todėl reikia mokėti pinigus, kad būtume išklausyti, galėtume išsikalbėti. Draugės tai daro nemokamai (šypteli).

KOKĮ geriausią / blogiausią patarimą esate gavusi?

Blogiausias – kad reikia įtikti vyrui, nuolat apie jį šokinėti ir visaip saugoti. Geriausias patarimas –mandagumas nieko nekainuoja, bet viską perka.

KOKIOMIS asmenybėmis žavitės?

Turiu autoritetų, bet jie nėra žinomi plačiam pasauliui. Tai darbštūs žmonės, savo srities specialistai. Kiekvienu jų žaviuosi dėl skirtingų priežasčių: vienas – labai disciplinuotas, kitas – kūrybiškas, trečias – itin stiprus psichologiškai ir pan.

KOKIAS gyvenimo pamokas vertinate labiausiai?

Manau, kad mokomės visą gyvenimą. Jei nustotume mokytis, degraduotume. Geriausias pamokas išmokau atidariusi savo mados namus. Kalbu ne tik apie nuosavo verslo ypatybes, stipriai pasikeičiau pati, taip pat iš tiesų pažinau moteris. Supratau, kokios jos gali būti, kai tinkamai puoselėjamos, apdovanojamos meile – nepaprastai nuostabios ir stiprios, tiesiog griaunanti jėga.

KOKIAS svarbiausias vertybes diegiate savo vaikams?

Pagrindinė vertybė yra šeima. Kad ir kaip būtų, kas nutiktų, šeimoje turi vyrauti tiesa, draugystė, palaikymas, pagarba, gražūs santykiai.

KO norėtumėte išmokti?

Oi, sunku išvardinti, nes sąrašas nesibaigiantis (šypsosi). Nuolat jaučiu žinių badą. Man viskas taip įdomu. Dabar sparčiai tobulėja technologijos, tai negali neintriguoti. Norėčiau išmokti kurti ir valdyti dirbtinį intelektą. Taip pat įgusti kalbėti dar keliomis užsienio kalbomis, toliau lavinti grojimą būgnais. Norų tiek daug, kad reikėtų kokių penkių Erikų, jog viską aprėptų.

AR lengva pripažinti klydus ir atsiprašyti?

Taip. Gyvenime taip jau būna, kad negali visada likti teisus ir fainas. Visko pasitaiko – susimauni, suklysti. Kartais reikia pamąstyti ir pačiam su savimi padiskutuoti, ar kažkuriame žingsnyje neprasilenkei su žmogiškosiomis vertybėmis. Mano nuomone, kaip mokėjai suklysti, taip reikia mokėti ir atsiprašyti.

KODĖL svarbu paleisti žmones?

Tai laikau vidinės švaros palaikymu. Tenka paleisti vaikystės ar kito buvusio gyvenimo etapo draugus, kai jauti, kad jau ne pakeliui. Kai atsiranda skirtis, nesutampa požiūris, dažnai turi kažką nutylėti, tam tikros nuosėdos ima kauptis viduje, tai nėra sveika. Dėl vidinės švaros palaikymo tenka paleisti žmones. Sykiu atsiranda erdvės naujiems.

KOKIAIS žmonėmis stengiatės save apsupti?

Teisingais. Man labai svarbu, kad žmonės būti teisingi ir sąžiningi tiek sau, tiek kitiems, kad atvirai ir nuoširdžiai bendrautų, nieko neslėpdami, kad turėtų teisingą požiūrį į gyvenimą, supratimą, kad rūpintis reikia ne tik savimi ir šeima, bet ir padėti, palaikyti, paremti silpnesnį. Tokiais žmonėmis labai žaviuosi, žinau, kad mums pakeliui pagal bendras vertybes ir pasaulėžiūrą.

KO sau linkėtumėte?

Nustoti save graužti. Nuolat kovoju su sąžinės priekaištais. Graužiuosi dėl visko: kad dešimt minučių per ilgai pamiegojau, kad šiandien į sportą nenuėjau, kad ne laiku ir ne vietoje saldainį suvalgiau, kad nepalydėjau vaikų į mokyklą… Visada randu, ką sau prikišti. Būtų gerai, jei tos savigraužos jausčiau mažiau.

KADA būnate laimingiausia?

Tiesą sakant, dažnai aplanko šis jausmas, nes mėgstu džiaugtis smulkmenomis, o pati laimingiausia būnu, kai šoku (šypteli).

Autorius Laima Samulė