Aleksandras Makedonietis, dar vadinamas Aleksandru I Didžiuoju, – viena žymiausių ir reikšmingiausių figūrų pasaulio istorijoje. Nuo vaikystės buvo itin sumanus, ryžtingas ir drąsus. Paveldėjęs karaliaus sostą itin išplėtė Makedonijos teritoriją ir prisidėjo prie Graikijos kultūros, mokslo bei kalbos sklaidos Rytų šalyse.

 

Aleksandras Makedonietis

Didvyrio gimimas

 

 

Aleksandras gimė 356 m. pr. m. e. liepos 21 d. Makedonijos karaliaus Pilypo II ir Epyro princesės Olimpijos šeimoje. Pasakojama, kad laukdamasi Olimpija dažnai sapnuodavo, kaip į jos pilvą trenkia žaibas ir sukelia visa apimančią liepsną. Sapnų aiškintojas Atistanderis pranašavo, kad sutuoktiniams gims ne vaikas, o liūtas! Graikų istorikas M. Plutarchas teigė, kad moteris pastojo prieš santuoką, o tikrasis Aleksandro tėvas – Dzeusas. Manoma, kad Olimpija sūnų nuo mažens įtikinėjo, kad jis yra pusiau dievas. Pats Aleksandras Makedonietis manė, kad yra graikų didvyrio Achilo palikuonis.

 

Nieko nėra neįveikiamo

 

Aleksandras Makedonietis buvo ryžtingas, sumanus, pasitikėjo savimi, darė tai, ko kiti negalėjo. Jam nebuvo nieko neįveikiamo. Tuo jis tvirtai tikėjo. Dar būdamas 10 m. paprašė tėvo padovanoti jam žirgą. Berniukas išsirinko labai nepaklusnų ir baikštų ristūną, kurio, kalbama, ik tol niekam nepavyko prijaukinti. Aleksandras net 3 mėn. kantriai dirbo, kol galiausiai jį prijaukino ir prajodinėjo. Tuomet tėvas didžiuodamasis tarė: „Mano sūnau, tu privalai sukurti tokią didelę karalystę, kokios yra tavo ambicijos. Makedonija tau per maža.“ Aleksandras įspūdingo grožio žirgą pavadino Bucefalu, kuris graikų kalba reiškia „jaučio galva“. Kartu su juo leidosi į žygius ir kovas. Žirgui nugaišus, jo garbei įkūrė miestą – Bucefaliją.

 

Pasak kitos legendos, Aleksandrui Makedoniečiui pavyko įveikti net painų Gordijo mazgą. Pastaruoju Frygijos karalius painiu mazgu savo vežimo ratų jungą pritvirtino prie grąžulo. Tuomet orakulas išpranašavo, kad tas, kuriam pavyks atrišti šį mazgą, taps pasaulio valdovu. Deja, Gordijo mazgo per 400 m. niekas neišnarpliojo. Tačiau kartą Aleksandras Makedonietis nusprendė apžiūrėti garsųjį vežimą ir išbandyti savo jėgas. Kaip vyrui baigėsi šis iššūkis, istoriniuose šaltiniuose pateikiamos dvi versijos. Pirmoji teigia, kad karžygys ištraukė kuolelį, aplink kurį buvo užrištas mazgas, ir galiausiai jį išnarpliojo. Remiantis antrąja, karalius netekęs kantrybės jį tiesiog perkirto kardu. Kad ir kaip būtų, Aleksandras Makedonietis mazgą išardė ir netrukus tapo Azijos valdovu…

 

Nenugalimas karvedys

 

 

Aleksandras Makedonietis nuo ankstyvos jaunystės kartu su tėvu leidosi į kovas, savarankiškai vadovavo armijoms. 340m. pr. m. e. jam pavyko numalšinti sukilimą Trakijoje, o 338 m. pr. m. e. laimėjo Chaironės mūšyje.

 

Aleksandras Makedonietis karaliumi tapo 20-ties. Nepaisant jauno amžiaus, įpėdinis pateisino lūkesčius ir gerokai praplėtė tėvo iškovotas žemes. 334–332 m. pr. m. e. karžygio vadovaujama kariuomenė užėmė Mažąją Aziją, Siriją, Egiptą, 331 m. pr. m. e. – Persiją, 330–329 m. pr. m. e. – dalį Irano ir nužygiavo į Vidurinę Aziją. Iki 327 m. pr. m. e. imperijos sienos Rytuose pasiekė net Pandžabą.

 

Aleksandras Makedonietis iki šiol laikomas vienu geriausių pasaulio valdovų. Per 11 m. nepralaimėjo nė vieno mūšio! Istorikai teigia, kad Aleksandras Makedonietis valdė ir su savo kariais bendravo pagarbiai bei solidariai. Manoma, kad tai galėjo lemti sėkmę mūšiuose. Karvedys nevalgydavo, kai stigdavo maisto arba kiti kariai būdavo alkani, eidavo pėsčias, kai krisdavo jo bendražygiųžirgai… Nors vyras kiekvienam mūšiui vadovavo iš užnugario, tačiau lemiamą kovos akimirką visada būdavo kavalerijos priekyje. Aleksandras Makedonietis gebėjo parodyti savo drąsą, skatinti karių pasitikėjimą, ištikimybę ir vieningumą. Jį visi gerbė ir vertino.

 

Dvi žmonos ir meilužis

 

Po pergalingų mūšių Aleksandro Makedoniečio garbei rengtos įvairios šventės ir pokyliai. Per vieną jų karžygio dėmesį patraukė netoliese šokanti įstabaus grožio mergina. Tai buvo 13 m. už Aleksandrą jaunesnė Baktrijos aristokratė Roksana. 327 m. pr. m. e. įsiplieskusią poros meilę vainikavo vestuvės. Po 3 m. vyras vedė Persijos karaliaus dukrą Stateirą II. Pastaroji tapo jo belaisve per 331 m. pr. m. e. vykusį Gaugamelų mūšį. 323 m. pr. m. e. Roksana pasaulio užkariautojui pagimdė berniuką, kurį pavadino Aleksandru IV Egijumi. Istorinių šaltinių duomenimis, Aleksandras Makedonietis iš viso mylėjosi tik su 5 moterimis, įskaitant ir oficialias žmonas.

 

Kai kurių istorikų teigimu, žymus karžygys galėjo būti biseksualus. Manoma, kad buvo užmezgęs romaną su vaikystės draugu Hefestionu. Jis buvo ne tik ištikimiausias, bet ir mylimiausias karžygio gyvenimo partneris. Aleksandras Makedonietis jam neretai patikėdavo aukščiausias pareigas užkariautuose regionuose, nepaisant to, kad tam nepritardavo kiti kariai.

 

Tuometinėje Graikijoje homoseksualūs santykiai buvo įprastas ir toleruojamas reiškinys. Todėl žygių ir ilgų kelionių išvarginti kariai atokvėpio ieškodavo vienas kito glėbyje…

 

Netikėta mirtis

 

 

323 m. pr. m. e. gegužės pabaigoje Aleksandras Makedonietis prieš vykdamas užkariauti Arabijos iškėlė didžiulį pokylį Heraklio garbei. Per jį išgėrė taurę vyno ir staiga pajuto duriantį skausmą. Bendražygiai karalių nunešė į lovą ir pakvietė geriausius gydytojus. Tačiau Aleksandro Makedoniečio sveikata kasdien vis blogėjo, jam darėsi sunku kalbėti ir judėti, kamavo karštligė. Po 12 d. agonijos Aleksandras Makedonietis mirė. Jis nesulaukė savo 33-iojo gimtadienio ir nespėjo pamatyti netrukus turėjusio gimti sūnaus.

 

Pasireiškę ligos simptomai ilgą laiką sieti su šiltine, maliarija, plaučių infekcija, kepenų nepakankamumu, pasireiškusiu dėl besaikio alkoholio vartojimo. Vėliau prabilta apie tyčinio nunuodijimo galimybę. Kalifornijos mokslininkų teigimu, Aleksandrui Makedoniečiui buvo paduota vandens iš Stikso upės, kuri antikos laikais tekėjo iš Hado karalystės. Manoma, kad joje buvo pavojingų gyvybei calicheamicin bakterijų. Naujosios Zelandijos mokslininkų duomenimis, galėjo būti panaudotas baltasis čemerys…

 

Paskutiniai norai

 

 

Legendoje teigiama, kad Aleksandras Makedonietis prieš mirtį savo bendražygių paprašė 3 dalykų: 1) paguldyti jį į karstą išskleistomis rankomis, 2) pakviesti prie karsto geriausius gydytojus, 3) turtus išdėlioti ant kelio kapo link. Šie norai atskleidė karžygio išmintį ir parodė, kad netgi geriausi gydytojai negali padėti išvengti mirties, o viskas, kas įgyjama šioje Žemėje, čia ir lieka – žmogus į pasaulį ateina bei išeina tuščiomis rankomis.

 

Įdomu

 

  • 343–340 m. pr. m. e. Aleksandro Makedoniečio mokytojas buvo Aristotelis.
  • Po pagalve laikydavo durklą ir knygą „Iliada“.
  • Karžygiui likusi tėvo nepriekaištingai parengta ir labai stipri kariuomenė – 35 000 karių – nugalėjo net kelis kartus didesnę Persijos kavaleriją!
  • 332 m. pr. m. e. įkūrė Aleksandriją ir įsakė pastatyti 120 m švyturį, kuris salai turėjo padėti tapti geriausiu pasaulio uostu.
  • Liepdavo kariams rašyti laiškus artimiesiems. Visus juos perskaitydavo, nes norėdavo patikrinti savo karių kovinę dvasią ir entuziazmą.
  • Aleksandro Makedoniečio karybos metodus studijavo Napoleonas, Hanibalas.
  • Po karvedžio mirties karaliumi tapo jo giminaitis Kasandras. Prieš tai šis žiauriai nužudė jo motiną, žmoną, sūnų.