Šie dideli vandens žinduoliai pasirodė daugybėje visai šeimai skirtų filmų, todėl laikomi labai draugiškais. Tačiau kokia yra tikroji delfinų prigimtis? Ar galima jais džiaugtis ir ką tiksliai apie juos turėtumėte žinoti? Pateikiame šiek tiek informacijos apie šiuos nuostabius gyvūnus.

 

delfinai

Trumpa charakteristika 

 

Delfinai yra banginių šeimos žinduoliai. Mokslininkai išskiria 46 šių gražių gyvūnų rūšis. Pasaulyje kai kurie delfinai labai skiriasi vieni nuo kitų. Įdomu tai, kad vandenyno žudikas banginis iš tikrųjų yra delfinų rūšis. Populiarios šių būtybių rūšys yra:

 
  • paprastieji delfinai – patinų ilgis siekia 210 cm, svoris – 83 kg, patelės žemesnės – apie 190 cm;
  • ilgasnukiai delfinai – jie yra 190 – 250 cm ilgio ir sveria daugiau nei 80 kg. Įdomus faktas, kad šios veislės delfinai turi 240 dantų. Tačiau delfinai dantis naudoja ne kramtyti maistą, nes negali atlikti kramtymo judesių, o sugriebti maistą vandenyje,
  • afalinos – nuo 230 iki 380 cm ilgio, sveria nuo 260 iki 500 kg. Lietuvoje aptinkamas Baltijos delfinas afalina, dar vadinamas paprastąja jūros kiaule.
 

Delfinų kūnas yra aptakios, suapvalintos formos, kuri lyginama su torpeda, slystančia per vandenį. Jiems būdingas trikampis pelekas ant nugaros, palenktas atgal. Gyvūno snukis primena snapą – jis ilgas ir siauras. Spalva įvairi. Jų oda turi neįprastų sugebėjimų: ji gali deformuotis taip, kad delfinas galėtų pasiekti didesnį greitį.

 

Kur gyvena delfinai?

 

Delfinai Baltijos jūroje matomi itin retai. Tačiau paprastieji delfinai yra paplitę daugumoje šiltų ir vidutinio klimato jūrų bei vandenynų. Jiems būdingas bandos gyvenimo būdas – jų grupėse gali būti iki tūkstančio individų. Kartais medžiodami jie susivienija su kitomis gyvūnų rūšimis. Delfinas yra ne tik puikus, bet ir greitas plaukikas – gali pasiekti didesnį nei 40 kilometrų per valandą greitį ir labai vikriai iššokti iš vandens paviršiaus. Iškilti į paviršių jiems yra būtina, kad galėtų įkvėpti oro. Jų gyvenimą palengvina gerai išvystyta klausa ir daugybė signalų, padedančių bendrauti tarpusavyje. Mokslininkai vis dar stengiasi suprasti pagrindinius delfinų skleidžiamus signalus. Tačiau jų yra tiek daug, kad kol kas šios pastangos nedavė pakankamai rezultatų. Delfinai taip pat naudoja echolokaciją, kad galėtų orientuotis erdvėje.

 

Kuo minta delfinai?

 

Šių žinduolių pašaras yra kiti vandenyje gyvenantys organizmai – nors vaizduojami kaip itin malonūs šie gyvūnai yra plėšrūnai, kurie turi labai gerus medžioklės įgūdžius. Jų racioną daugiausiai sudaro mažesnės žuvys, taip pat kalmarai ir krevetės.

 

Jauniklių atsivedimas

 

Paprastųjų delfinų nėštumas trunka net ilgiau nei žmonių – 10 mėnesių. Dažniausiai tai įvyksta kas dvejus ar trejus metus. Patelė atsiveda vieną jauniklį, kurio ilgis iki maždaug 60 cm. Iki kol taps savarankiškas, jis lieka su motina. Tai trunka iki 19 mėnesių, bet vis tiek yra tik akimirka per gana ilgą delfino gyvenimą, kuris gali būti ilgesnis nei 20 metų. Tačiau buvo individų, kurie nelaisvėje gyveno daug ilgiau. Nėštumo laikas kitoms delfinų rūšims gali būti kitoks.

 

Kodėl delfinai mums atrodo tokie įdomūs?

 

Visų pirma, šie gyvūnai mėgsta žaisti ir jų žaidimą dažnai galima stebėti. Jie taip pat retsykiais bendrauja su plaukiančiais žmonėmis. Be to, jų intelekto lygis lyginamas su beždžionių intelektu, o tai rodo labai aukštą evoliucijos lygį. Galbūt todėl šie jūrų ir vandenynų žinduoliai tapo šeimos kino ir populiarių pasakų herojais. Deja, šie gražūs vandens gyvūnai kenčia nuo vandens taršos, žmogaus sukurtų tinklų ir medžioklės.

 

Shutterstock nuotrauka