Nuolat esame raginami daryti gerus darbus. Už gerumą būname giriami ir labiau vertinami. Visi mėgsta paslaugius ir atjaučiančius žmones, tačiau psichologai įspėja, kad būti pernelyg geram pavojinga. Kuo tai gresia?

 

Noras įtikti kitiems – iš vaikystėsKind,Hearted,Friendly,Looking,Young,Woman,And,Man,Keep,Both

 

Specialistai teigia, kad žmonės, kurie visiems pernelyg geri, neretai turi žemą savivertę. Savo vertės menkumas dažniausiai atsinešamas iš vaikystės. Jeigu prisiminsime, kaip su mumis elgėsi artimiausi žmonės – tėvai, seneliai, broliai, seserys, tetos, dėdės, galbūt lengviau atsakysime į klausimą, kodėl nuolat stengiamės visiems įrodyti, kad esame vertingi. Jeigu vaikystėje artimieji neleidžia laisvai tyrinėti pasaulio, vis gąsdina, kad nutiks kas nors negero, natūralu, kad mažas ir smalsus žmogus jaučiasi menkas ir galvoja, kad turi dėti daug pastangų, jog pasaulis jį priimtų. Užaugęs ir toliau visko bijo, turi žemą savivertę ir stengiasi būti labai geras, kad tik kitiems įtiktų bei pateisintų jų lūkesčius. Juk vaikystėje labiausiai gali kitiems įtikti būdamas geras ir darydamas tai, ko nori aplinkiniai.

 

Kenčia profesinis ir asmeninis gyvenimas

 

Psichologai pabrėžia, kad neturėtume stengtis būti geri visiems, nes tada nusigręžiame nuo savo norų ir poreikių. Be to, kitą galime išmokti mylėti tik per meilę sau. Kas vyksta, kai stengiamės būti pernelyg geri? Kenkiame sau ne tik psichologiškai, bet ir fiziškai, nes užgniaužiant norus kūne kaupiasi įtampa. Pirmas dalykas, kurį turime įsisąmoninti – niekas mūsų neverčia būti pernelyg geriems, o patys pasirenkame tokiais būti ir tik patys nusprendžiame, kaip elgtis su žmonėmis tam tikrose situacijose. Pasirinkę būti pernelyg gerais, beveik visada sakydami „taip“, padėdami kitiems net tada, kai to nelabai norime, dažnai nukenčiame patys, nes apleidžiame save ir dėl to esame nelaimingi. Laikui bėgant žmonės gali imti mumis naudotis, juk žino, kad pagalbos sulauks visada.

 

Tokių geradarių kenčia ir profesinis, ir asmeninis gyvenimas. Taigi, jeigu supratote, kad esate vienas iš tų pernelyg gerų žmonių, kurie negali kitiems atsakyti, pirmiausia, ką turite padaryti – dėmesingai mintimis peržvelgti žmones artimiausioje aplinkoje, galbūt kai kurie jau daug metų sėdi jums ant sprando. Gali būti, kad tokių jūsų gyvenime ne vienas ir ne du. Tad jeigu norite būti laimingi, sveiki fiziškai ir emociškai, teks daugiau kitiems nevergauti. Žinoma, turite susitaikyti su tuo, kad dėl to sulauksite ir neigiamų reakcijų, piktų žodžių, gal net veiksmų. Bet tai nėra taip blogai, kaip vien pildyti kitų žmonių troškimus.

 

Stebėkite sprendimų rezultatus

 

Kartais žmonės tiesiog nežino, ką reiškia pasitikėti savimi. Psichologai teigia, kad tai – mokėjimas tinkamai numatyti savo sprendimų padarinius. Žinoma, vėliau gali atsirasti įvairių aplinkybių, kurių neįmanoma numatyti. Todėl be galo svarbus įgūdis – mokėti stebėti savo sprendimų rezultatus, mokytis iš jų ir sau atsakyti, kokia gauta nauda ar patirta žala. Labai svarbu kiekvienam rasti sunkumų sprendimo ir norų įgyvendinimo kelią, pasitikėti savimi ir tinkamai numatyti sprendimų pasekmes.

 

Ar esate per geri?

   

Kaip išmatuoti – žmogus tiesiog geras ar pernelyg geras? Psichologai teigia, kad tai nesunku padaryti – pagalvokite, ar dažnai kitiems skubate į pagalbą nepaisydami savo interesų, skiriate brangų laiką, aukojate mylimas laisvalaikio ir pramogų veiklas tam, kad kitus padarytumėte laimingus? Taigi, jeigu darote gera kitiems, bet sykiu kenkiate sau ar tiesiog ignoruojate savo norus ir poreikius, vadinasi, esate pernelyg geras ir stipriai stokojate meilės sau. Tad turėtumėte keisti įpročius. O kuo brangiau mokate už savo gerumą, tuo didesnius pokyčius gyvenime reikėtų daryti.

 

Keistis nelengva

 

Net jeigu šiandien dar sunku pripažinti, kad būti pernelyg geram – kenksminga, laikui bėgant tai suprasite, nes anksčiau ar vėliau teks suvokti, kad patys vis dėlto nesijaučiate laimingi. Juk ignoruodami savo poreikius, nesirūpindami savimi, tiesiog save apleidžiate. Be to, tada negaunate iš gyvenimo tų dalykų, kurių kiekvienam labai reikia: malonumo, džiaugsmo, savirealizacijos. Užuot klausę vidinio balso ir darę tai, ką patys labiausiai norėtumėte, pildote kitų troškimus. Sunku tiksliai nustatyti, kiek daug iš savęs atimate.

 

Visgi net kai suprantate ir pripažįstate, kad esate pernelyg geri, keistis nėra paprasta. Tai toli gražu ne vienos dienos darbas. Pirmiausia dėl to, kad rizikuojate būti visiškai nesuprasti ir atstumti tų žmonių, kuriems visada skubėdavote į pagalbą. Staiga atsisakę pagelbėti ir patys jausitės nejaukiai, ir stipriai nustebinsite, gal net supykdysite kitus. Galbūt net teks paaukoti santykius ar atsiriboti nuo tam tikrų žmonių. Tačiau jeigu jie bendravo tik dėl naudos sau, nedaug prarasite.

 

Nebijokite prarasti to, kas kenkia

 

Neretai pernelyg geri žmonės, kurie įpratę padėti bet kurioje situacijoje, labai jaudinasi, jeigu kiti nelaimingi ir nepatenkinti. Tačiau apie tai, ko esate verti, jums turi pasakyti savos vertybės, bet ne kitų nuomonė ar nuotaika. O kaip asmeniniuose santykiuose? Poroje dažnai vienas beveik visada nusileidžia ir stengiasi įtikti, o kitas tvirtai išsako neginčijamą nuomonę. Bet tai nėra harmoningi santykiai. Jeigu esate tas, kuris visada prisitaiko, verta pagalvoti apie savo norus ir juos išsakyti. Žinoma, be dramų ir pykčių. Natūralu, jei antroji pusė nustebs, gal net stipriai susinervins, juk iki šiol elgėtės visiškai kitaip, o šalia esantis žmogus buvo įpratęs naudotis jūsų gerumu.

 

Pasikeitus situacijai santykiai gali pablogėti. Lengviau bendrauti, jeigu kreipsitės pagalbos į psichologą. Na, o jeigu antroji pusė to nenori ir grasina skyrybomis, net ir tai nėra pasaulio pabaiga, nes nereikia bijoti prarasti to, kas kenkia. Natūralu, kad šeimoje kiekvienas turime savo teisybę ir nuomonę, o kilus ginčui reikėtų siekti kompromiso. Taigi santykiuose abiem pusėms dera atsisakyti pusės savo teisybės.

 

5 gyvenimą keičiantys patarimai

 

Jeigu supratote, kad pats laikas pokyčiams ir nebenorite pildyti vien kitų troškimų, teks keisti kasdienį elgesį.

 
  •  Kiekvieną dieną darydami bet kokį darbą visiškai nuoširdžiai atsakykite sau į klausimą, kodėl tai darote ir kam tai naudinga. To norite jūs ar kitas? Jeigu suprantate, kad tai, ką darote, jums visiškai nereikalinga, netinka ir to nenorite, mokykitės po truputį sakyti „ne“.
  •  Nustokite siekti tobulumo. Tie žmonės, kurie siekia viską aprėpti, suspėti, visiems įtikti, dažnai mano, kad jų svarbos ir vertės jausmas priklauso nuo to, kiek padeda ir naudingi kitiems. Todėl dažniausiai sutinka su viskuo, nes kitaip jaučiasi nereikalingi.
  •  Išmokite pasakyti „ne“ ir sau. Ypač jeigu esate linkę daug dirbti, siekti idealumo. Darboholikams, net jeigu dirbama sau, sunku sustoti, todėl dažnai tokie žmonės pervargsta, perdega, ima streikuoti fizinė ir emocinė sveikata. Laiku sustoti – tikras menas, tad būkite budrūs ir stebėkite savijautą.
  •  Mokantis nebūti pernelyg geram, svarbu priimti kito žmogaus teisę pykti, išreikšti nepasitenkinimą, juk visi esame skirtingi ir kiekvienas į situaciją ar išsakytą repliką reaguojame pagal savo supratimą. Taigi svarbu išlaikyti pagarbą ir sau, ir kitam žmogui.
  •  Kai sulaukiate prašymo padėti, neskubėkite su atsakymu, bet padarykite pauzę ir gerai pagalvokite. Dažnai pernelyg geri žmonės, norintys visiems įtikti, išgirdę bet kokį prašymą bijo nepalankios reakcijos, tad iškart atsako „taip“. Taigi, pirma įvertinkite situaciją, resursus ir susidėliokite prioritetus. Tai svarbu ir dėl to, kad aiškiai kitam parodote, jog gerbiate ne tik kitus, bet ir save, vertinate savo laiką ir poreikius. Žinoma, tai nereiškia, kad niekada niekam nereikia padėti. Aišku, kad reikia, tik nepamirštant savęs.