Vis dažniau girdime apie įvairias terapijos rūšis, padedančias spręsti psichologines problemas ir gerinančias emocinę savijautą. Biblioterapija – viena iš (savi)pagalbos formų ir, kaip išduoda pavadinimas, susijusi su knygomis. Sužinokime daugiau, kaip veikia biblioterapija, kam ir kaip ji taikoma.

 

Šiek tiek istorijosA,Young,Woman,Sits,In,A,Park,Leaning,Against,A

 

Mokslinėje literatūroje apie biblioterapiją, kaip terapinį metodą, 1915 m. užsimena modernios psichoterapijos tėvu vadinamas amerikiečių psichiatras Benjaminas Rushas. Pirmiausia biblioterapija, kaip viena meno terapijos formų, atsirado ligoninėse ir sanatorijose, kuriose visuomet buvo bibliotekos. Čia saugomos knygos skirtos ne tik medikams, norintiems pasitikslinti diagnozę, paskirti tinkamus vaistus, bet ir pacientams. Būtent todėl literatūra buvo dvejopa – medicininės knygos ir grožinė literatūra. Pirmoji biblioterapija buvo savarankiška, visai nepanaši į dozuotą skaitymą ar parinkto teksto paskyrimą, kaip vaistą kitam žmogui. Knygos tiesiog buvo prieinamos sergančiam žmogui ir užpildė laiką, leidžiamą gydymo įstaigose, juk tais laikais nebuvo išmaniųjų prietaisų, kurie padėtų išblaškyti nuobodulį. Ilgą laiką biblioterapija buvo tokia, tačiau jau anuomet pastebėta, kad skaitantys pacientai ramesni, labiau atsipalaidavę, geriau nusiteikę. Vėliau ši terapijos forma buvo plačiai naudojama sužeistiesiems gydymo įstaigose, aklųjų ir silpnaregių namuose. Po Antrojo pasaulinio karo biblioterapijos praktika pasuko edukologijos ir psichologijos kryptimis. Šiandien ji plačiai taikoma kaip pagalbinė priemonė sprendžiant psichologines ir emocines problemas.

 

Kaip veikia biblioterapija?

 

Biblioterapija skirstoma į bendrąją (pasyviąją) ir specifinę (aktyviąją). Bendroji biblioterapija veikia per nusiraminimą, malonumą ir džiaugsmą, per pasitikėjimą savimi, suaktyvintą psichinę veiklą, asmeninį tobulėjimą, asmenybės augimą.

 

Nusiraminimą galima pasiekti per tikslingas, pagrįstas žinias bei informaciją. Rekomenduojama medicininė ir mokslinė, psichologinė literatūra, orientuota į individualią temą, užklausą, poreikį. Pasak psichologų, perskaityta informacija apie ligos simptomus, sutrikimus, moralines normas, visuomenės reiškinius nuramina, suteikia bendrumo su kitais jausmą bei konkrečius žingsnius, kaip elgtis tam tikrose situacijose, pavyzdžiui, esant karo grėsmei, auginat specialiųjų poreikių vaiką, susiduriant su onkologine liga ar kt.

 

Malonumas skaitant gali būti pasiekiamas dvejopai. Šį jausmą gali dovanoti biografijos, monografijos, kuriose autoriai kalba apie savo ligas, sutrikimus ir problemas, išgyvenimus, sprendimo būdus, kurie padeda įveikti sudėtingas situacijas, turi laimingą pabaigą. Taip pat grožinė ar fantastinė literatūra, kuri padeda užmiršti kasdienybę, prajuokina, leidžia keliauti mintyse ir pan.

 

Pasitikėjimas savimi auga, kai skaitome apie žymių žmonių gyvenimus, sėkmės istorijas. Skaitydami lyginame save su knygos herojumi, autoriumi ir iš jo semiamės gyvenimiškos patirties, išminties. Galime net perimti tam tikras rutinas, kartoti žingsnius, kurie padėtų siekti panašių tikslų. Turėdami reikiamus įrankius jaučiamės labiau užtikrinti, auga pasitikėjimas savimi.

 

Didelė įtaka psichikai, emocijų suaktyvinimas pasiekiamas aukšto emocinio intensyvumo kūriniais. Detektyvai, mokslinė fantastika, juodas humoras taip pat stimuliuoja psichiką. Tokie skaitiniai verčia koncentruoti dėmesį, sekti siužeto vingius, „įjungti“ vaizduotę arba tiesiog veikia atpalaiduojamai per juoką.

 

Asmenybės augimas vyksta nuolat, jei skaitome daug knygų. Taip pat terapeuto jis gali būti skatinamas pamažu didinant skaitomų knygų ar tekstų sunkumą, parenkant vis sudėtingesnes temas, kurias reikia išanalizuoti.

 

Specifinė biblioterapija

 

Specifinės biblioterapijos tikslas – spręsti konkrečias problemas, ne tik padėti atrasti nusiraminimą ir labiau pasitikėti savimi. Ši biblioterapijos rūšis veikia per kontrolę, emocinį perdirbimą ir treniruotę.

 

Kontrolė vyksta tada, kai psichoterapeuto pacientas skaitydamas ima suprasti ir atpažinti savo temą, simptomus bei problemas. Per skaitymą jam pateikiami patarimai, skatinantys mąstyti ir keisti elgesį, didinantys įsisąmoninimą. Skaitymas ugdo savirefleksiją, turtina žodyną ir plečia pasaulėžiūrą, mažina tabu bei stigmas. Skaitydamas žmogus nejaučia kontrolės, bet auga parinkta kryptimi savo tempu.

 

Emocinis perdirbimas, kaiskaitymas leidžia palyginti, pasimatuoti ar net surepetuoti jausmus. Parinkta tema skaitomuose tekstuose herojus ar autorius išjaučia analogiškas emocijas ir jausmus. Tai padeda skaitytojui geriau atpažinti ir išjausti savo emocijas. Pasvarstyti, kaip jis jaustųsi tam tikrose situacijose, atpažinti, kokios emocijos jam bendrai būdingos, ar jos tinkamai išreiškiamos ir pan.

 

Treniruotė. Skaitymas suteikia galimybę treniruoti jausmus, mąstymą, dėmesį, atmintį. Tiesa, treniruotė vyksta tik tada, kai skaitoma tikslingai – žinant konkrečią problemą ir ieškant atsakymų, kaip ją spręsti. Toks skaitymas treniruoja ir atsakomybę bei kritinį mąstymą. Treniruotė galima ir peržaidžiant perskaitytus dialogus.

 

Verta įsidėmėti, kad specifinė biblioterapija neatsiejama nuo rašymo, todėl specialistas rekomenduoja atlikti tam tikrus darbus: parašyti knygos recenziją, perkurti pabaigą ar kt.

 

Galima ir savarankiškai

 

Biblioterapeutai ragina skaityti prižiūrint specialistui, jei norima, kad skaitymas padėtų išspręsti tam tikras psichologines ar emocines problemas. Svarbi reflekcija, o ją paprasčiau atlikti, kai specialistas užduoda tinkamų klausimų. Taip pat psichologas gali rekomenduoti labiausiai problemą, temą atitinkančias temas, tad norimą rezultatą pasiekti bus lengviau.

 

2017 m. „Journal of Poetry Therapy“ paskelbtame straipsnyje rašoma, kad dalyvavimas skaitymo rate biblioterapijos seanso metu prisidėjo prie su depresija bei nerimu kovojančių žmonių psichologinės gerovės, o pasirinktų novelių bei poezijos kūrinių skaitymas ir aptarimas padidino dalyvių pasitikėjimą savimi bei suteikė bendruomeniškumo jausmą.

 

Visgi biblioterapiją sau galime taikyti ir patys, jei mūsų siekis yra nusiraminimas, malonumas, asmeninis augimas, pasitikėjimas savimi. Yra daugybė knygų, kurios atliepia šiuos poreikius. Jei nesame tikri, kurią rinktis, galime ieškoti biblioterapijos knygų internete, taip pat pasikonsultuoti su bibliotekininku ar biblioterapeutu, kuris rekomenduotų knygų pagal konkrečiai įvardintą problemą.

 

Įdomu

 
  • Senovės Egipte virš įėjimo į bibliotekas buvo užrašai „Vaistinė sielai“, Dvasios vaistinė“, „Vaistai sielai“.
  • Viduramžių vienuolynuose biblioteka vadinta „Vaistų sielai skrynia“.
  • 1949 m. apginta psichologės C. Schrodes disertacija, kur biblioterapija laikoma gydymo metodu psichoterapijoje.
  • 1964 m. Amerikos bibliotekininkų asociacijos metinėje konferencijoje veikė atskira biblioterapijos sekcija, vienijanti biblioterapijos metodų naudotojus įvairiose srityse (psichiatrijoje, klinikinėje psichologijoje, slaugoje, socialiniame darbe, užimtumo terapijoje, bibliotekose).
  • Lietuvos biblioterapijos asociacija įkurta 2017 m. lapkričio 30 d.
 

SPECIALISTĖS KOMENTARAS

 

Sertifikuota Geštalto terapeutė ir trenerė, biblioterapeutė Daiva Žukauskienė

 

Biblioterapiją savo praktikoje taikau dažnai, nes esu bibliofilė – tikra knygų mylėtoja. Kai jaučiu, kad klientui vienos valandos pokalbio yra mažai, kai norisi jam duoti kažką, kas būtų tinkama pagal mūsų pokalbio temą visą likusią savaitę – knyga yra geriausia mano pavaduotoja. Dažnai knyga tampa mus jungiančiu tiltu, bendra tema, apie kurią galime diskutuoti.

 

Niekada nerekomenduoju klientui knygos, kurios nebūčiau pati perskaičiusi. Biblioterapijai taikau ir savo rašytus tekstus, pavyzdžiui, knygą „Skolinta iliuzija“, kurią parengėme drauge su Kamila Golod. Grupinėje terapijoje bendri skaitomi tekstai kviečia diskutuoti, ginčytis, formuoti nuomonę, požiūrį, plėsti akiratį.

 

Biblioterapija yra ne vien skaitymas, bet ir rašymas, nes be parašyto žodžio negali būti ir skaitomo žodžio. Rekomenduojama klientui rašyti knygos reziumė, papildyti knygą savo skyriais, perpasakoti knygos istoriją pagal save.

 

Biblioterapija gali tapti puikia alternatyva kassavaitiniam atėjimui pas psichoterapeutą. Skirti skaitymą, kai terapeutas išeina atostogauti, suserga arba kai klientas lankyti terapijos negali dėl tam tikrų priežasčių, bet terapijos nutraukti nenori.

 

Kokios knygos tinka?

 

Bet kuri knyga gali tapti biblioterapine, nes ją skaito žmogus, prisiliesdamas prie jos savo patirtimi, savo pasauliu. Yra gydančių knygų, bet yra knygų, kurios traumuoja arba į paviršių ištraukia vaikystės ar kitas traumas, todėl biblioterapijoje turėtų dalyvauti specialistas – biblioterapeutas-psichoterapeutas.

 

Biblioterapiją visada verta pradėti nuo mokslinių, medicininių tekstų, o tik po to eiti grožinės literatūros link. Grožinė literatūra nukelia žmogų į fantazijų ir idealų pasaulį, todėl daugeliui perkeltinės prasmės sunkiai apčiuopiamos. Grožinė literatūra, ypač mokslinė fantastika, rekomenduojama intelektualiems, faktų žmonėms, mėgstantiems racionalizuoti, tam, kad turėtų praktikos lavindami vaizduotę. Detektyvai tinka, kai norima pagerinti atmintį, dėmesio koncentraciją, nukreipti mintis nuo kasdienybėje neišsprendžiamos problemos.

 

Filosofiniai tekstai rekomenduojami tik pažengusiems skaitytojams. Ji tinkama, kai reikia platesnės mąstymo perspektyvos, platesnio požiūrio taško. Žinoma, rekomenduotini tekstai turi būti paties terapeuto išanalizuoti.

 

Autorė Laima Samulė