Karlas Friedrichas Benzas (1844 m. lapkričio 25 d.–1929 m. balandžio 4 d.) įvardijamas kaip vienas šiuolaikinės automobilių pramonės pradininkų, dažnai vadinamas automobilių „tėvu“. Visgi reikšmingą įtaką automobilių istorijai padarė ne tik jis. Greta visada buvo ne mažiau sumani ir drąsi žmona Cacilie Bertha Ringer-Benz.

 

Perrašytas gyvenimo scenarijusMilan,,Italy,-,January,29,,2024:,Carl,Benz,Portrait,On

 

Būsimasis mechanikos genijus gimė Karlsrūhėje, Badeno-Viurtembergo žemėje, Vokietijoje. Pasaulį Karlas išvydo nepalankiomis aplinkybėmis, mat jo tėvai nebuvo susituokę. O tais laikais netekėjusioms moterims gimę vaikai iškart atsidurdavo visuomenės užribyje. Tad mažasis Karlas iš pradžių gavo motinos pavardę Vaillant. Jo tėvas Johanas Georgas Benzas, užaugęs amatininkų šeimoje, tik po metų pripažino sūnų. Nors pasiturinti Benzų šeima tokiam žingsniui nepritarė, galiausiai Karlo tėvai susituokė. J. Benzas atsitraukė nuo šeimos verslo ir tapo traukinio mašinistu. Deja, tai nuvedė jį į mirtį. Vos Karlui suėjo dveji, tėvas žuvo traukinio avarijoje. Našle tapusiai motinai teko ilgokai pakovoti, kol mažasis Karlas galėjo oficialiai pasivadinti tėvo pavarde. Jis augo skurdžioje aplinkoje, tačiau motina ir keli rūpestingi giminaičiai pasirūpino išsilavinimu. Vidurinėje mokykloje labai domėjosi gamtos mokslais. Karlas pasižymėjo sumanumu ir nagingumu. Norėdamas užsidirbti pinigų pradėjo taisyti laikrodžius. Tai padėjo perprasti mechanikos pagrindus. 1860 m., motinos pageidavimu, įstojo į Karlsrūhės technologijos institutą, kur susitiko su dviem profesoriais, propagavusiais „kapitalo išradimo“ teoriją. Jie padarė milžinišką įtaką Karlo mąstymui, paskatino pasaulį ir savo vietą jame pamatyti kitoje šviesoje. Sunki gyvenimo pradžia ir nuolatinis pinigų trūkumas netrukdė siekti aukštumų. Nors to meto visuomenėje žemos kilmės žmogus neturėjo apie tai svajoti. Tačiau jis svajojo. Institute Karlas išmoko svarbių dalykų, tokių kaip mechaninė konstrukcija, mechanikos principai, variklių gamyba ir mechaninės gamybos ekonomika.

 

Automobilio išradimas

 

Žinios ir užsispyrimas tapo sėkmės pagrindu. Nors lengva tikrai nebuvo. Karlui teko pradėti nuo žemiausio laiptelio – tapo pameistriu gamykloje. Vėliau prasiskynė kelią iki konstruktoriaus pozicijos, net darbavosi kaip meistras statybos įmonėje. Jis kaupė pinigus, ieškojo investuotojų ir partnerių, o 1872 m. nusprendė įkurti gamyklą „Benz Ironware Foundry and Mechanical Factory“. Deja, netrukus dėl ekonomikos nuosmukio patyrė bankrotą. Dėl sunkios finansinės situacijos negalėdamas grąžinti pasiskolintų pinigų, prisiminė profesoriaus „kapitalo išradimo“ teoriją. Tuomet nusprendė, kad variklių gamyba, galinti duoti didelį pelną, gali tapti lūžio tašku. Karlas troško sukurti kažką, ko pasaulis dar nebuvo matęs. Tad pradėjo perkurti variklį, gavo licencijas gaminti keturtakčius ir dvitakčius variklius. 1879 m. išrado pirmąjį vieno cilindro dujinį variklį. Netrukus gavo licenciją gaminti keturių taktų dujinį variklį. Po daugiau nei metus trukusio projektavimo ir bandymų 1879 m. gruodžio 31 d. pagamino pirmąjį vieno cilindro dujinį variklį. Tačiau šis išradimas neišgelbėjo įmonės nuo finansinių problemų. Visgi atkaklus vokietis nepasidavė. Po ilgų pastangų 1886 m. sausio 29 d. Karlas sukūrė vieno cilindro benzininį variklį. Jis sumontavo šį variklį ant triračio, išrasdamas pirmąją motorinę transporto priemonę. 1906 m. Karlas su dviem sūnumis Ladenburge įkūrė įmonę „Benz & Sons“. „Benz“ automobiliai tapo žinomi visame pasaulyje. Savo išradimų kelionėje Karlas demonstravo pasigėrėtiną drąsą. Jis nuėjo gerokai sunkesniu keliu nei kiti to meto išradėjai, nes pasirinko vidaus degimo variklį, o ne techniškai paprastesnį garo variklį.

 

Moteris prie vairo

 

K. Benzas ne tik kūrė aukščiausios klasės automobilius, bet ir nenuilsdamas koregavo gaminių struktūras pagal rinkos poreikius. O visą tą laiką jam padėjo ir palaikė mylima žmona Bertha. Ji nemėgo pirmojo vardo Cacilie, nes manė, kad per daug manieringas. Save laikė paprasta moterimi, kuri tik retkarčiais pasidomi vyro darbu. Tačiau taip save apibūdindama be priežasties kuklinosi. Iš tiesų Bertha sumanumu ir drąsa nenusileido sutuoktiniui. Būtent todėl į istoriją įėjo kaip pirmoji moteris, automobiliu įveikusi ilgą atstumą. Pagal oficialią pirmosios kelionės automobiliu istorijos versiją, 1888 m. Bertha nusprendė nuvažiuoti į svečius pas mamą, pasimatyti ir parodyti anūkus. Vyresniems sūnums Richardui ir Eugenui buvo atostogos. Vyro sutikimo kelionei žmona neprašė. Sąmokslą su mama sudarę paaugliai išstūmė „Benz Patent Motorwagen №1“ automobilį iš dirbtuvės. Bertha su sūnumis iš namų išvažiavo anksti ryte, kol Karlas dar miegojo. Avantiūristų trijulė patraukė iš Manheimo į Pforcheimą per Heidelbergą. 104 km ilgio maršrutą automobilis įveikė per 12 val. Karlas apie tai sužinojo gerokai vėliau, gavęs telegramą: „Iki Pforcheimo nuvažiavome gerai. Bertha.“ Kelyje moteris daug kartų stojo, vienąsyk – pasipildyti kuro, kitus sykius remontui. Automobilių infrastruktūros tada nebuvo, tad iš padėties sukosi atsižvelgdama į epochos teikiamas galimybes. Nedidelius pataisymus atliko kelyje parankinėmis priemonėmis: užsikimšusį karbiuratorių Bertha išvalė skrybėlės smeigtuku, o uždegimo žvakės laido izoliacijai panaudojo kojinių raištį.

 

Berthos lenktynės

 

Kaip kuras automobiliui anuomet naudotas buitinis tirpiklis ligroinas, pardavinėtas vaistinėse, – skystų angliavandenilių mišinys, šiek tiek sunkesnis už benziną. Vysloche B. Benz nusipirko kelis litrus ligroino miesto vaistinėje, kuri nuo tol vadinama pirmąja pasaulyje degaline. Kitas sustojimas buvo Bruchzalio mieste, kur vietinis kalvis įtempė nukritusią varomąją grandinę (tokio paties tipo, kokios naudojamos dabartiniuose motocikluose ir dviračiuose) – tai pirmasis pasaulyje automobilių servisas. Pakeliui Bertha dar išrado stabdžių kaladėles – kelionėje jie nudilo, ir ji kreipėsi į batsiuvį, kad šis aptaisytų stabdžius oda. Sužinojęs, kad šeima automobiliu išvyko už šimto kilometrų, tėvas nesupyko, tik pareikalavo per pasiuntinį greitai grąžinti grandinę, kurios jam reikėjo kitam automobiliui demonstruoti. Bertha ir vaikai kelias dienas Pforcheime laukė naujos grandinės. Gavusi grandinę išvyko namo trumpesniu maršrutu. Po kelionės pasiūlė vyrui visų pirma išspręsti judėjimo įkalnėn problemą – taip automobiliuose atsirado pirmoji trijų pavarų greičių dėžė.Ši kelionė vėliau pavadinta Berthos Benz lenktynėmis. Mokslo istorikas Kurtas Mozeris išsakė abejonę, kad kelionė galėjo netgi būti grynas pramanas, nes jos nepatvirtino nei laikraščiai ar kiti vieši šaltiniai, nei K. Benzo firmos dokumentai, kuriuose užfiksuoti kiti ankstyvieji važiavimai. Visgi visiškai paneigti kelionės fakto neįmanoma, mat abu Benzų šeimos vaikai liudijo, kad motina iš tiesų ne tik pati vairavo automobilį, bet ir atliko daug taisymų. Tad ne be priežasties vadinama automobilio „motina“.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė