Maistas – ne tik energijos, bet ir malonumo šaltinis. Tai, beje, patvirtina tiek gurmanai, tiek mokslininkai. O už malonias patirtis žmonės pasirengę mokėti didelius pinigus. Kartais išskirtiniams maisto produktams išleidžiamos sumos net šokiruoja. Mat kąsnelis prabangios jautienos gali atsieiti tiek pat, kiek atostogos, o kilogramas vaisių kainuoti ne mažiau nei naujas automobilis.

 

Ne tik skonio reikalasOysters,With,Lemon,Served,On,Black,Round,Platter.,Luxury,Delicatessen

 

JAV naujienų portalas BBC prieš dvejus metus paskelbė straipsnių ciklą apie pasaulinę maisto rinką. Amerikiečių žurnalistai nagrinėjo ne tik kainų aktualijas ar ateities tendencijas, bet ir pasiryžo aprašyti, kaip iš pirmo žvilgsnio niekuo neypatingi ar net nepatrauklūs produktai virsta prabangos preke. Maisto istorikė Polly Russell tikina, kad dažniausiai prabangą simbolizuoja tai, ko užauginama ar gamtoje aptinkama nedaug. Tačiau kartais svarbų vaidmenį atlieka elementari rinkodara. Kaip pavyzdį mokslininkė pateikia omarus. Šie vėžiagyviai dabar valgomi prabangiuose restoranuose, o porcija patiekalo gali kainuoti net kelis šimtus eurų. Tačiau taip buvo ne visada. XVIII a. omarai  laikyti nepatraukliu maistu, kurio turtingos šeimos vengė. Šių vėžiagyvių Amerikos rytinėje pakrantėje buvo tiek daug, kad jie naudoti kaip trąšos ir patiekti kalėjimuose. Tad omarai anuomet sieti su skurdu ar net degradacija. Juos prabangos produktu pavertė JAV geležinkelių kompanijos. Vežėjai nusprendė patiekti omarų turtingiems keleiviams iš Europos, kurie nežinojo apie prastą šių jūrų gėrybių reputaciją. Užsieniečiai sviestu, česnakais ir prabangiais prieskoniais pagardintus omarus greitai pamėgo. Galiausiai jų imta tiekti ir restoranuose, o jau XIX a. pabaigoje tapo aukštuomenės mėgstamu maistu. Ir štai tuomet gamtoje jų atsargos greitai išseko. Tai lėmė dar didesnį kainų augimą. Labai panašus ir austrių likimas. Prieš 200 m. austres valgė tik tie, kurie neturėjo galimybės įsigyti kokybiškos žuvies. Tai buvo pigus baltymų šaltinis, kuriuo vargingiausi visuomenės sluoksniai gardino pyragus ir troškinius. Tačiau XX a. pradžioje austrių atsargos Anglijoje pradėjo mažėti dėl per didelės žvejybos ir taršos iš pramoninių atliekų. Kai tapo vis retesnės, jų statusas pakito, austrės imtos vertinti kaip ypatingas produktas, kuriuo dabar mėgaujamasi tik išskirtinėmis progomis. Tiesa, omarai ir austrės, nors ir brangūs, patinka ne visiems. Iš tiesų šių jūrų gėrybių skonis kai kuriuos priverčia suraukti nosį. Visgi tai aukšto statuso simbolis, tad atsiranda  ir tokių, kurie valgyti šiuos produktus prisiverčia ne dėl skonio, o dėl įvaizdžio.

 

A,Seafood,Plate,Of,Delicious,Mediterranean,Catch,Of,The,DayBesikeičiantis prabangos suvokimas

 

Istorijoje visgi būta ir atvirkštinių procesų, kai anksčiau tik turtingiesiems prieinami produktai laikui bėgant prarado savo vertę. Pavyzdžiui, cukrus ir lašišos. Indianos universiteto antropologijos profesorius Richardas Wilkas pasakoja, kad ėmus auginti lašišas ūkiuose ir mechanizuotai gaminti cukrų, jie ženkliai atpigo vos per kelerius metus. O vaisiai ir daržovės atpigo atsiradus galimybei juos užšaldyti ir transportuoti. Dar prieš šimtmetį šviežių vaisių ir daržovių būdavo galima gauti tik sezono metu. Štai braškių paskanauti žmonės galėjo vos dvi birželio savaites. Dabar šių uogų prekybos centruose galima aptikti ištisus metus. Mat prekybininkai lėktuvais jų atsigabena iš ten, kur šilta. Visgi yra ir dar vienas aspektas, kuris vienus produktus atpigina, o kitus pabrangina. Ir tai asociacijos. Paprasčiau tariant, žmonės brangiau mokėti sutinka už tai, kas jiems siejasi su prabangiu gyvenimo būdu arba leidžia priklausyti išskirtinei asmenų grupei. Be to, tyrimai rodo, kad buvimas aplinkoje, susijusioje su prabanga, gali padidinti ten įprastai vartojamo maisto ar gėrimų patrauklumą, ir dėl to žmonės užsinori mokėti daugiau. Pavyzdžiui, noras valgyti sušius padidėja tuomet, kai patiekiami estetiškai įrengtame japoniško stiliaus restorane. O dar labiau žmonės jų geidžia, jeigu šį patiekalą kaip mėgstamiausią įvardija garsenybės. Socialinių tinklų eroje populiariems nuomonės formuotojams tereikia įkelti vieną ar dvi nuotraukas bei patraukliai apibūdinti tam tikrą produktą, kad milijonai sekėjų visame pasaulyje jo užsinorėtų. Būtent taip pakilo saldžios arbatos su tapijokos rutuliukais kaina, taip pat už 20 Eur ir daugiau įžymybių dėka dabar parduodami kvadratinės formos kruasanai. Šiuolaikinė prabanga vis dažniau siejama ne tiek su prieinamumu, kiek su požiūriu. O jis gana paprastas – jeigu populiarūs ir turtingi žmonės kažkuo gardžiuojasi, tai gerbėjai, norėdami prisiliesti prie kino ar muzikos žvaigždžių pasaulio, irgi užsimano to paragauti. Tuomet gamintojams ar prekybininkams tereikia kilstelėti šių produktų kainas.

 

Prabangi maisto klasika

 

Žinoma, minėta saldi arbata arba neįprastos formos kruasanai už didelę kainą negali būti pardavinėjami labai ilgai. Tai trumpalaikės tendencijos, kurios aktualios išlieka tol, kol žmonių dėmesys nukrypsta kur nors kitur. Tačiau maisto pasaulyje esama ir tokių produktų, kurie itin aukštą kainą išlaiko dešimtmečius ar net šimtmečius. Tai klasikiniai produktai, kuriais gurmanai mėgaujasi dėl išskirtinių skonių. Pavyzdžiui, trumai – po žeme augantys grybai pasižymi išskirtiniu aromatu. Kilogramas šių grybų gali kainuoti net kelis tūkstančius eurų, o restorane makaronų patiekalas su keliomis riekelėmis šio kvapnaus gardėsio atsieina 50–70 Eur. Vieni trumų kvapą ir skonį dievina, kiti juos laiko sumanios ar net apgaulingos rinkodaros triuku. Mat šie grybai nėra tokie reti, kaip daugelis galvoja. Jie brangūs tik todėl, kad žmonės sutinka mokėti tokią didelę kainą. Kiek kitaip su juodaisiais ikrais. Kilogramas išskirtinės rūšies juodųjų ikrų parduodamas už 25 tūkst. Eur. Tokias sumas gurmanai moka, nes aukščiausios kokybės juodieji ikrai išgaunami iš retų žuvų, sugaunamų giliuose Baikalo ežero vandenyse. Šių žuvų liko taip mažai, kad norintieji paskanauti jų ikrų priversti varžytis aukcione. Prabangia retenybe laikomi ir tik vienoje Japonijos vietoje augantys matsutake grybai. Jie pasižymi išskirtiniu skoniu ir kvapu. Taip pat naudojami liaudies medicinoje. Svarbiausia, kad šie grybai renkami tik kelias savaites per metus, o norinčių paragauti šio delikateso itin daug. Menka pasiūla ir didelė paklausa lemia 1000–1500 Eur kainą už kilogramą. Didelę tam tikrų produktų kainą gali lemti ir išskirtiniai gamybos metodai. Štai pulė sūris, kurio kilogramas atsieina net 1200 Eur, gaminamas iš Balkanuose auginamų asilių pieno. Šios retos veislės gyvūnų tėra 100. Tad pirmiausia tenka kalnuose surasti retų asilių, primelžti bent 50 l pieno ir tik tuomet išskirtinėmis sąlygomis gaminti švelnios tekstūros bei saldaus skonio sūrį. Tai tik keli prabangaus maisto pavyzdžiai. Tokių produktų sąraše pasitaiko ne tik retų, bet ir keistų delikatesų. Tarp jų dažniausiai atsiduria šie:

 
  • Kobės jautiena (500–1000 Eur/kg). Tai viena geriausių mėsos rūšių pasaulyje, nes  pasižymi minkšta tekstūra ir intensyviu skoniu.  Šios jautienos galima įsigyti tik Japonijoje. Jos unikalumas slypi specialiame gyvulių auginimo ir maitinimo procese, taip pat kruopščiai atliekamose masažų ir kokybės kontrolės procedūrose.
  •  „Jamaica Blue Mountain“ kavos pupelės.  Dėl riboto derliaus ir sudėtingų auginimo sąlygų, 300 g šios kavos pupelių gali kainuoti net 600 Eur. Sakoma, kad ši kava pasižymi ypatingu skoniu, subalansuotu rūgštumu, visiškai ekologiška.
  • Vynuogės ‘Ruby Roman‘. Šios vynuogės auginamos tik viename Japonijos ūkyje. Jos vilioja itin saldžiu skoniu. Kiekviena kekė kruopščiai prižiūrima, kad pasiektų tobulą formą ir skonį. Uogos parduodamos aukcionuose, o kilogramo kaina kartais siekia net 10 tūkst. Eur.
  • ‘Yubari King‘ melionai. Kitas prabangus japoniškas vaisius yra retos rūšies melionai, auginami griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Prabangiojo meliono kaina gali siekti net 20 tūkst. Eur už vieną vaisių. Šie melionai dažnai  įteikiami kaip prabangi dovana išskirtinėmis progomis, pavyzdžiui, užsienio šalių diplomatams arba karališkųjų šeimų nariams.
  • „Dahongpao“ arbata. Ši išskirtinė Kinijoje auginama arbata dar vadinama dievų gėrimu. Unikalių jos krūmų amžius siekia daugiau 350 m., o per metus surenkama apie 500 g produkto. Tai atlieka specialiai išmokyti vienuoliai. Kilogramo kaina – apie 685 tūkst. Eur.
  • Šafranas. Brangiausias prieskonis pasaulyje išsiskiria unikaliu skoniu ir aromatu. Gaminamas iš daržinių krokų purkų. Tad nėra itin retas. Šafrano galima įsigyti beveik visuose didesniuose prekybos centruose. Tačiau tikrasis šafranas renkamas tik specifinėse vietovėse ir tik esant tinkamoms sąlygoms. Tad kilogramo kaina gali siekti net 25 tūkst. Eur.
 

Kas prabanga taps ateityje?

 

Sario universiteto (Jungtinė Karalystė) Maisto, vartotojų elgsenos ir sveikatos centro direktorė Monique Raats sako, kad ateities maisto rinka, o ir valgymo kultūra neišvengiamai turės pasikeisti. Kai kurie produktai, dabar laikomi eiliniais, per artimiausią dešimtmetį taps prabangos prekėmis. Tai veikiausiai bus kava, šokoladas ir dauguma dabar pigių prieskonių. Remiantis 2023 m. atliktu tyrimu, dideli žemės plotai Ganoje ir Dramblio Kaulo Krante gali tapti visiškai netinkamais kakavai auginti, jei pasaulinė temperatūra pakils 2 °C. O pasaulinei temperatūrai pakilus 2,5 °C, beveik visoje planetoje kakavos medžiai nebeves vaisių. Anot 2015 m. atlikto tyrimo, klimato kaita jau sunaikino pusę viso pasaulio žemės plotų, kurie buvo naudojami kavai auginti. Kitas tyrimas rodo, kad plotai, tinkami kavai auginti Lotynų Amerikoje, iki 2050 m. dėl kylančios temperatūros gali sumažėti 88 %. Netolimoje ateityje nepavyks paskanauti ir natūralios vanilės. Šiuo metu egzistuoja apie 150 skirtingų vanilės rūšių, tačiau per artimiausius 20 metų jų teliks trečdalis. Pasikeitus klimato sąlygoms, gegužraibių genties augalai beveik išnyks. Daugelis prieskoninių augalų jau dabar kenčia dėl pasikeitusių aplinkos sąlygų. Didelis kritulių kiekis ir drėgmė sudaro palankią terpę kenkėjams, tokiems kaip amarai, ir ligoms, tokioms kaip miltligė. O tai greitai ir pražūtingai paveikia prieskonines žoleles. Tad jie gali tapti nepasiekiami daugumai žmonių. Nekokia ateitis prognozuojama ir mėsos mėgėjams. Kol kas daugelio žmonių meniu mėsos netrūksta, o kartais net per daug. Tačiau po 40 metų situacija turės drastiškai pasikeisti. Mėsos pramonė užima didžiulius žemės ūkio paskirties plotus, taip pat palieka milžinišką anglies dvideginio pėdsaką. Be to, manoma, kad natūralios mėsos valgymas ateities visuomenėje gali tapti socialiai nepriimtinas. Egzistuoja teorinė tikimybė, kad natūralią mėsą pakeis laboratorijoje iš ląstelių užauginti pakaitalai. Futurologai prognozuoja, kad po 20 metų gimę vaikai užaugs niekada neparagavę jautienos ar kiaulienos.

 

Įdomu

 
  • Italų kilmės šefui Domenico Crolla kilo originali idėja pagaminti brangiausią picą pasaulyje. Prabangioji pica gaminama su konjake marinuota omarų mėsa, šampane išmirkytais ikrais, rūkyta lašiša, stirniena, „Prosciutto“ kumpiu, o jos viršus apiberiamas valgomuoju auksu. Šios picos kaina 3800 Eur.
  • Prabangiausi mėsainiai pasaulyje ruošiami su marmurinės jautienos paplotėliais, juodųjų trumų gabalėliais bei žąsų kepenėlių paštetu. Viena porcija kainuoja 4500 Eur.
  • Gineso rekordų knygoje puikuojasi brangiausias desertas pasaulyje. Šokoladas gaminamas iš aukščiausios kokybės kakavos ir pieno, gardinamas ir puošiamas valgomuoju auksu bei brangiausiu šokoladiniu trumu pasaulyje „La Madeline au Truffe“. Porcijos kaina 22 tūkst. Eur.

 

Autorius Eglė Stratkauskaitė