Šiais metais balandžio 7-ąją švenčiamas Atvelykis – pirmasis sekmadienis po šv. Velykų, aštuntoji diena po Kristaus prisikėlimo. Lietuvoje Atvelykis dažnai vadinamas vaikų velykėlėmis, nes šią dieną, taip pat kaip ir per Velykas, šeimininkės dažydavo kiaušinius, dažniausiai visus, kiek per tą savaitę vištos sudėjo.

 

Vaikai eidavo kiaušiniauti, ridenti margučius, laistydavosi vandeniu, supdavosi sūpuoklėse, vaišindavosi naminais pyragais ir bandelėmis. Iš tešlos kepdavo įvairias figūrėles, simbolizuojančias didžiąsias pavasario šventes: kiškučius, avinėlius, paukštelius. Namai ir stalas šią dieną išpuošiami pavasarinėmis gėlėmis ir žalumynais. Šią dieną būtinai turėdavo pasimatyti krikštatėviai su krikšto vaikais. Atvelykis senovės lietuviams buvo labai svarbi šventė, nes nuo jos prasidėdavo pavasario darbai laukuose.

 

Atvelykio sekmadienis sutapatintas su įvykiais, aprašomais Biblijoje. Šią dieną prisimenamas Jėzaus pasirodymas mokiniams kambaryje Jeruzalėje ir apaštalo Tomo praregėjimas, įtikėjimas tuo, kad Jėzus Kristus iš tikrųjų yra Dievo sūnus, prisikėlęs iš kapo. Šią dieną katalikų bažnyčia švenčia nenuginčijamą Prisikėlimo triumfą ir visa atnaujinantį Dievo gailestingumą.