Netikėtai atsiradęs laisvas laikas iš pradžių džiugina, tačiau netrukus gali tapti spąstais smegenims. Darbas baigėsi 30 minučių anksčiau, bet vis tiek pavėlavote susitikti su draugais? Lėktuvo skrydis buvo nukeltas, tačiau galiausiai sugebėjote jį pražiopsoti? Staiga pasikeitus planams gali sutrikti įprastas laiko pojūtis – vidinis laikrodis ne visada spėja prisitaikyti prie pasikeitusio ritmo.

 

Proto žaidimaiMonthly,Calendar.,Calendar,With,Date,On,Paper.,Day,Planner.,Schedule

 

Dažnai kalbama, kad laikas tapo šiuolaikinio pasaulio valiuta. Nuolat patiriame stresą, kad nespėjame. Todėl atšaukti planai, ypač susitikimas darbe, gali atrodyti kaip didžiulė dovana. Smagu sulaukti žinios, kad į įtemptą tvarkaraštį netikėtai įsiterpė laisvas laiko tarpas. Apima pasitenkinimas, dingsta įtampa, o mintys ima kurti naują dienos scenarijų. Tačiau mokslininkai teigia, kad netikėta pauzė ir atsilaisvinęs tvarkaraštis gali iškreipti mūsų laiko suvokimą, todėl keičiasi ir elgesys.

 

JAV, Kanados ir Kinijos tyrėjų komanda atliko apklausą, kurioje dalyvavo daugiau nei 2,3 tūkst. respondentų. Tyrėjai išsiaiškino, kad netikėtai atsiradęs laisvas laikas keičia mūsų lūkesčius. Palyginti su pradine situacija, kai laisvo laiko nėra, bet koks papildomas laikas subjektyviai atrodo ilgesnis. Toks įsitikinimas skatina užduotis atlikti lėčiau, rinktis ilgesnes veiklas ir netiksliai įvertinti, kiek iš tikrųjų turime laiko. Štai kodėl, gavę netikėtai laisvo laiko, kartais pavėluojame į kitus susitikimus ar nebespėjame įvykdyti anksčiau prisiimtų įsipareigojimų.

 

„Aš laikau laimėtą laiką ir palaima, ir prakeiksmu. Jei nuolat jaučiame spaudimą visur suspėti, pusvalandis atrodo puikiai. Galbūt net naudinga šiek tiek sulėtinti tempą. Tačiau atsipalaidavę ir praradę laiko nuovoką galime vėl papulti į bėdą“, – sako vienas tyrimo autorių, psichologas prof. Samas Maglio iš Toronto universiteto (Kanada).

 

Endorfinų jūra

 

Tyrimas atskleidė pagrindinius mąstymo aspektus, susijusius su mūsų vidiniu laikrodžiu. Pirmoje projekto dalyje dalyviai lygino netikėtai laimėtą laiką, pavyzdžiui, atšaukus susitikimą, su kitais tokios pat trukmės laisvo laiko tarpais. „Gauta valanda atrodo ilgesnė nei 60 minučių, o šis nukrypimas nuo lūkesčių sukuria unikalų galimybių pojūtį“, – aiškina Rutgerso universiteto (JAV) ekspertė prof. Gabriela Tonietto. Kitaip tariant, jei apie pertrauką tarp susitikimų žinome iš anksto, ji atrodo įprastos trukmės. Tačiau sužinoję apie ją netikėtai, tą patį laiko tarpą suvokiame kaip ilgesnį, nei jis yra iš tikrųjų.

 

Psichologų teigimu, tokį pojūtį sukelia kontrastas tarp to, kiek laiko turėjome anksčiau, ir to, kiek jo tarsi netikėtai nukrito iš dangaus. Šis efektas priklauso nuo atskaitos taškų, kuriuos pasirenka mūsų smegenys. Palyginti su situacija, kai neturėjome jokio atokvėpio, bet koks laisvas laiko tarpas atrodo labai ilgas. Prof. S. Maglio siūlo prisiminti jausmą, apimantį seniai dėvėto švarko kišenėje netikėtai radus pamirštą pinigų kupiūrą. „Prieš kelias minutes neturėjote nieko, o dabar staiga atsirado galimybė kažką įsigyti“, – sako psichologas.

 

Džiaugsmo pojūtis taip pat priklauso nuo to, kaip stipriai anksčiau trūko laiko. „Dieną žvakės šviesos vertė gali būti maža, tačiau jos reikšmė labai padidėja sutemus“, – primena prof. S. Maglio.

 

Uždelsto veikimo bomba

 

Subjektyvus laiko pailgėjimo pojūtis nepriklauso nuo emocinės būsenos, nes jį lemia kognityvinis kontrastas. Nesvarbu, ar dėl netikėtai atšauktų planų jaučiame palengvėjimą, ar nusivylimą, atsiradusią pauzę greičiausiai išnaudosime panašiai. Antroje tyrimo dalyje mokslininkai atskleidė, kaip neefektyviai smegenys užpildo netikėtai atsiradusį laisvą laiką.

 

„Atsilaisvinę žmonės veiklas planuoja kitaip, nes mano turintys daug laiko. Pavyzdžiui, biuro darbuotojas, gavęs neplanuotą pusvalandį, gali imtis 45 minučių trukmės užduoties. Jeigu vietoj 5 minučių pavyko išpešti 15 minučių pertrauką, gali užsukti į kavinę, užuot pavalgęs biuro virtuvėlėje. Gausos jausmas leidžia atlikti tai, kas anksčiau atrodė neįmanoma, tačiau dėl iškreipto laiko suvokimo kyla rizika nesuspėti ir pavėluoti“, – perspėja prof. G. Tonietto.

 

Prof. S. Maglio priduria, kad suderinti laimę ir laiko stoką nėra paprasta. Štai kodėl, gavę papildomas kelias minutes, norime jomis pasimėgauti, apdovanoti save ir trumpam pamiršti rūpesčius. Tačiau netikėtai įgytas laikas gali tapti spąstais. „Pradedame elgtis ne savo interesų labui. Rizikuojame manyti, kad per tą laiką galime nuveikti daugiau smagių dalykų, nei iš tikrųjų spėjame. Tradicinis pavyzdys – prekybos centrai, kuriuose laikas tarsi sustoja. Jeigu turite mažiau nei valandą, nerekomenduoju eiti į parduotuves“, – sako psichologas.

 

Liūdnos pasekmės

 

Nesugebėjimas tinkamai planuoti laiko gali turėti pasekmių tiek asmeniniams, tiek darbiniams santykiams. Įrodyta, kad netikėtos pertraukos, ypač esant dideliam užimtumui, gali sujaukti tvarkaraštį, o grįžti į įprastą ritmą tampa sunkiau. Kyla rizika, kad visa diena nueis šuniui ant uodegos. Visų pirma, žmonės prisigalvoja naujų užduočių, kurių nespėja atlikti iki kito susitikimo. Taigi, uolus bandymas išnaudoti laisvą laiką kuo efektyviau gali duoti priešingą rezultatą. Visų antra, per didelis atsipalaidavimas gali sumažinti aktyvumą ir darbingumą. Atsiranda nepageidaujamas elgesys: delsimas, atidėliojimas, vilkinimas, planų atšaukimas paskutinę minutę. Smunka motyvacija ir produktyvumas. Pavyzdžiui, žmogus, gavęs papildomas 30 minučių, tikėtina, jas suplanuos racionaliau nei tas, kuriam netikėtai atsilaisvino dvi valandos. Trečias dalykas, laisvas laikas gali skatinti pernelyg dažnai griebtis ekranų. Daugeliu atvejų jis išnaudojamas ne poilsiui, o naršymui internete.

 

Prof. S. Maglio siūlo didinti sąmoningumą ir pasitelkti išorinius priminimus. „Jeigu negalite patys kontroliuoti laiko, perduokite šią funkciją artimiesiems, kolegoms arba savo telefonui. Išorinis signalas padės sugrįžti į realybę ir apsaugos nuo nuolatinio vėlavimo. Taip išvengsite konfliktų ir išsaugosite gerą reputaciją. Jeigu statymai ypač dideli, pavyzdžiui, nukėlė lėktuvo skrydį ir kyla rizika jį praleisti, o žinote, kad lengvai prarandate laiko nuovoką, paprašykite, kad kas nors jums paskambintų sutartu metu. Šis triukas – kitų žmonių įtraukimas – gali būti itin naudingas, nes didina atsakomybę už savo elgesį. Tikėtina, nenorėsite trukdyti draugo, todėl greičiau susigrąžinsite savo laiko pojūčio kontrolę“, – aiškina psichologas.

 

G. Tonietto įsitikinusi, kad geresnis supratimas, kaip darbuotojus veikia netikėtos pertraukos, gali padėti organizacijoms sudaryti lankstesnius tvarkaraščius, sumažinti atidėliojimo riziką ir padidinti produktyvumą. „Kai kitą kartą atšauks suplanuotą susitikimą, priimkite laiko dovaną ir išnaudokite ją kuo geriau. Nuveikite ką nors naudingo savo psichinei ar fizinei gerovei ir nepasiduokite socialinių tinklų pagundai“, – linki žmogiškųjų išteklių specialistė.

 

Svarbiausi faktai

 
  • Vidinio laikrodžio disbalansas. Netikėtai įgytas laisvas laikas subjektyviai atrodo ilgesnis nei tiek pat iš anksto suplanuoto laisvo laiko, nes ryškiai kontrastuoja su pradiniu lūkesčiu neturėti jokio laisvo laiko.
  • Gumos tempimas. Dingus spaudimui skubėti, galime sulėtėti iki nepageidaujamos ribos. Psichologiniai tyrimai atskleidė, kad studentai, paskaitos pabaigoje netikėtai gavę 10 laisvų minučių, iš pastato išėjo 14 % vėliau, palyginti su tais, kurių užsiėmimas baigėsi numatytu laiku ir kurie turėjo sparčiai susirinkti daiktus.
  • Apžioti kuo daugiau. Netikėtai gavę laisvo laiko, žmonės nuosekliai renkasi ilgesnes užduotis ir veiklas, nei realiai gali atlikti. Pavyzdžiui, važiuoja 10 % ilgesnį atstumą, nei įmanoma įveikti per turimą laiką. Arba bando į laisvą tarpą sutalpinti per daug veiklų, kurias seniai planavo, bet vis atidėliojo: apmokėti sąskaitas, paskambinti, užsakyti prekių, užsiregistruoti pas gydytoją ir pan.
  • Atlygio ir kontrasto efektas. Išplėstas laiko suvokimas pasireiškia neatsižvelgiant į emocinę būseną. Pertrauka subjektyviai atrodo ilgesnė abiem atvejais: tiek tada, kai pasikeitus planams pajuntame palengvėjimą, tiek tada, kai netikėtos permainos nuvilia. Lūkesčiai nuveikti ką nors ypatingo ir tarsi gauti atlygį už anksčiau patirtą diskomfortą didėja kartu su laisvo laiko trukme.
  • Priešnuodis. Norint išsaugoti adekvatų laiko suvokimą ir apsisaugoti nuo vėlavimo, rekomenduojama kliautis ne vien vidiniu laiko pojūčiu, o išoriniais signalais. Telefone galima nustatyti priminimą arba žadintuvą, kad garsinis signalas apie pertraukos pabaigą perspėtų 5–10 min. anksčiau.

 

Autorė Jurgita Ramanauskienė